Ūkiams modernizuoti paramos – gausu, bet pravartu pagalvoti, kuri iš investicinių priemonių – palankesnė

Tai – gera žinia. Nes paramos priemonės, susijusios su investicijomis į žemės ūkio valdas, pastaruosius du dešimtmečius – nuo Lietuvos įstojimo į ES – buvo pačios populiariausios.

Jų patrauklumas nemenksta, nes technika bei įranga – susidėvi, ūkius reikia nuolat modernizuoti, o jauniems ūkininkams – įsikurti.

Nuo šių metų spalio 7-osios iki lapkričio 4-osios supaprastinta tvarka ūkininkai bei bendrovės – ir fiziniai, ir juridiniai asmenys – galės kreiptis investicinės paramos.

Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ūkiams modernizuoti supaprastinta tvarka bus skirta 40 mln. eurų.

Tuo pat metu ūkininkai bus pakviesti teikti paraiškas ir paramai supaprastinta tvarka gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Jai skirtų lėšų biudžetas sudaro 13,5 mln. eurų.

„Didinsime braškyną, tad reiks kuo įvairiausios technikos. Šiemet braškėmis prie namų buvome užsodinę vos 10 arų, bet viską darėme rankomis – sodinome, ravėjome. Ir labai pavargome.

Nestatysime šiltnamių braškėms – auginamos lauke jos yra daug skanesnės, o ir paklausa – nemenka“, – sakė Utenos rajone Paluobio kaime savo ūkį įsteigusi Emilija Seibutytė Leipuvienė.

Jos vyras turi ūkininkavimo patirties, o šiemet to ėmėsi ir Emilija. Kartu jie braškyną ketina padidinti iki 50 arų, o vėliau – dvigubai išplėsti.

„Braškininkams reikia daug įrangos, mes jos dar neturime. Reikės mažo traktoriaus, kurį vairuojant nereikia vairuotojo pažymėjimo.

Reikės vagotuvo, daigų sodinamosios, ravėtuvo, plėvelės vyniotuvo. Reikės ir ant žemės klojamos plėvelės, laistymo sistemos, vandens siurblio. O jei dar teks įsirengti vandens gręžinį, tuomet iki lauko elektros kabeliams nutiesti prireiks turėti reikalų ir su ESO – Energijos skirstymo operatoriumi“, – paaiškino Emilija.

Pasak Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento direktorės Jurgitos Stakėnienės, projektai, kuriems paramos lėšų buvo skirta įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros (KPP) 2014–2020 metų programą, artėja link pabaigos.

„Regime tendenciją – kai kurie ūkininkai dėl objektyvių priežasčių negali vykdyti projektų ir atsisako paramos.

Prognozuojama, kad iki projektams pagal minėtą programą skirto laiko pabaigos – iki 2025-ųjų birželio 30 dienos, paramai investicijoms į žemės ūkio valdas bus sutaupyta apie 13,5 mln. eurų KPP lėšų.

Norime, kad jos būtų tikslingai panaudotos, o laiko liko nedaug, tad infrastruktūrai įrengti ar statyboms, ko gero, jo nepakaktų, nebent nesudėtingiems statiniams. Tačiau paramos priemonė būtų patraukli ūkiams, kurie planuoja įsigyti žemės ūkio technikos ar įrangos.

Štai todėl vienu metu planuojame paskelbti du kvietimus paraiškoms supaprastinta tvarka teikti. Ūkininkai galės rinktis, kurios priemonės sąlygos jiems yra priimtinesnės“, – kalbėjo J. Stakėnienė.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos lėšų likutis priemonėje „Investicijos į žemės ūkio valdas“ po lygiai – po 3,37 mln. eurų – bus padalintas visiems keturiems sektoriams: pieninei galivijininkystei, mėsinei gyvulininkystei, sodininkystei – uogininkystei – daržininkystei bei augalininkytei.

„Paprastesnių investicijų poreikis yra didžiulis, ūkiams nuolat reikia kokios nors žemės ūkio technikos, todėl ir Strateginiame plane yra sudaryta galimybė jai reikalingų investicijų kreiptis pagal supaprastintąją tvarką.

Kiekvienam iš minėtų keturių žemės ūkio sektorių numatyta po 10 mln. eurų. Kadangi projektų įgyvendinimo laikas šiuo atveju – ilgas, ūkininkai supaprastintu būdu pateikę paraiškas gali imtis ir statybų.

Ir vienu, ir kitu atveju didžiausia projektui įgyvendinti reikalingos investicijoms skirta suma sieks iki 80 tūkst. eurų.

Tačiau tiek pagal KPP, tiek pagal Strateginį planą ūkininkai gali kreiptis dar ir lengvatinės paskolos, kurios numatyta didžiausia suma yra 200 tūkst. eurų. Paskatintume tai daryti per INVEGA, nes tuomet paskolos palūkanos būtų mažesnės“, – priemonių skirtumus apibūdino J. Stakėnienė.

Kitas skirtumas – paramos intensyvumas.

Pagal KPP priemonę paramos intensyvumas išlieka toks, koks ir buvo ankstesniuose kvietimuose: pieninei galvijininkystei, mėsinei gyvulininkystei bei vaisių, uogų ir daržovių augintojams jis sieks 50 proc., javų augintojams – 40 proc. projekto tinkamų finansuoti išlaidų vertės.

Tuo tarpu SP priemonėje visiems sektoriams, kuriems paraiškos paramai teikiamos supaprastinta tvarka, intensyvumas sudarys 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės.

Ir KPP, ir SP jauniesiems ūkininkams – tiems, kurių ūkis įsteigtas ne seniau kaip prieš penkerius metus ir kurie ne vyresni nei 40 metų amžiaus, paramos intensyvumas yra 20 proc. didesnis.

Apskritai, pasak J.Stakėnienės, jauniesiems ūkininkams įsikurti Strateginiame plane numatyta specialiai jiems skirta intervencinė priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Teikiantieji paraiškas pagal šią priemonę turi galimybę gauti ir lengvatinę paskolą, – anksčiau to nebuvo.

Į ką tad ūkininkai turėtų atkreipti dėmesį, rinkdamiesi, pagal kurią priemonę teikti paraiškas?

„Pagal KPP konkurencija dėl paramos projektams yra didesnė, nes uogininkams, daržininkams, mėsinės gyvulininkystės ir pienininkystės sektoriams dešimtadaliu yra didesnis paramos intensyvumas nei Strateginio plano priemonėje, bet projektui įgyvendinti bus skirtas vos pusmetis.

Štai todėl svarbu būtų peržiūrėti paraiškų atrankos kriterijus ir įvertinti, kurie yra palankesni – koks praeinamasis balas ir kur daugiau galimybių gauti paramos“, – paaiškino J.Stakėnienė.

Dar vienas skirtumas – pagal KPP priemonę supaprastinta tvarka paramos gali prašyti mažesni ūkiai, kurių valdos ekonominis dydis (VED), išreikštas produkcijos standartine verte, yra didesnis nei 8 tūkst. eurų.

Pagal SP parama supaprastinta tvarka bus teikiami didesniems ūkiams, kurių VED didesnis nei 30 tūkst. eurų.

Pasak J. Stakėnienės, ūkininkams yra patrauklu teikti paraiškas supaprastinta tvarka tuomet, kai projektai – nedideli.

„Tokiais atvejais nereikia teikti verslo plano kaip atskiro dokumento, o tam tikri klausimai yra integruoti į elektroniniu būdu pildomą paraišką.

Be to, teikiant paraiškas supaprastinta tvarka, neprašoma ūkio ekonominio gyvybingumo prognozių, kurios yra būtinos, kai reikia didesnių investicijų, pavyzdžiui, 0,5 mln. eurų paramos.

Teikiant paraiškas supaprastinta tvarka prašoma nurodyti dabartinę ūkio ekonominę padėtį – koks yra grynasis jo pelningumas. Svarbu, kad ūkis dirbtų nenuostolingai – kad pajamos prilygtų išlaidoms, o skolos rodiklis nebūtų didesnis už 0,65.

Kadangi gamtos sąlygos ūkių veiklai daro didelę įtaką, paraiškoje galima pateikti tų metų (praėjusių ataskaitinių arba ataskaitinių) ekonominius rodiklius, kurie buvo palankūs“, – paaiškino pašnekovė.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinė priemonė „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ūkiams suteikia galimybę įsigyti įvairios žemės ūkio technikos.

Tačiau paramos taisyklėse atkreipiamas dėmesys į reikalavimus, susijusius su ekologija, pavyzdžiui, traktoriai turi turėti ne žemesnį kaip V etapo išmetamųjų teršalų ribinės vertės (Stage V standarto) variklį.

Pasak J. Stakėnienės, siekiama, iki paraiškų rinkimo pradžios – iki spalio mėnesio, būtų paskaičiuoti ir tam tikros žemės ūkio technikos bei įrangos kategorijų įkainiai.

Šiuo metu tokie įkainiai yra paskaičiuoti naujų pieno ūkio fermų statyboms bei grūdų elevatoriams. Tai sudaro sąlygas ūkininkams paprasčiau įvykdyti projektus, jiems nebereikia teikti komercinių pasiūlymų. Jie samdo kokius nori rangovus bei pasirinkrinai perka statybines medžiagas, svarbiausia – statinys, ir už jo statybas sumokama pagal kvadratinio metro įkainius.

„Svarbu ir tai, kad Strateginio plano priemonėje sudarėme galimybę paraišką teikti kartu su partneriu, pavyzdžiui, tėvui su sūnumi, ūkininkaujantiems kaimynams, kurie gauna pajamas iš žemės ūkio veiklos.

Tai sudaro galimybę įsigyta technika naudotis abiem ūkiams. Yra atvejų, kai broliai ir sesės ūkininkauja kartu, ir ta pačia technika apdirbami abiejų laukai“, – sakė J.Stakėnienė.