Įtinka skonis ir kaina
„Geras, švelnus“, – paragavęs šviesaus alaus Andreas Flemmingas kartu su savo žmona Andrea prisėdo prie staliuko Lietuvos stende. Abu jie gyvena Berlyne.
„Kone kiekvienais metais ateiname su žmona į parodą ir specialiai traukiame pas lietuvius. Čia ir alaus, ir užkandžių kaina yra gera, ir viskas puikios kokybės“, – patikino A.Flemmingas.
Jie abu su Andrea užkandžiavo skrudinta duona, pagardinta kietojo sūrio drožlėmis.
„Šįkart nepirkome grybų sriubos duonos kubilėlyje, jos valgėme pernai, o dabar pakako užkandžių. Bet mokėdami už juos sutikome pažįstamus vokiečius, kurie specialiai į Lietuvos stendą atėjo pavalgyti“, – sakė A.Flemmingas.
Perka juodą duoną
Galbūt lankydamiesi kasmet parodoje jie ką nors perka ir iš joje dalyvaujančių lietuvių? Juk šiemet jie privežė medaus, varškės sūrių, žvėrienos dešrų ir kitokių gėrybių. „Visada nusiperkame juodos duonos“, – atsakė Andrea.
Kad juoda naminė duona yra viena perkamiausių, paliudijo ir jos kepėja, Radviliškio kaimo kepyklos savininkė Audronė Kisielienė.
Pirmąkart į parodą „Grüne Woche“ iš Saksonijos žemėje esančio Chemnico miesto atvyko ir Geraldas su žmona Margita.
„Atvažiavome vienai dienai. Norime apsidairyti, smalsu, kaip viskas vyksta.
Pasirinkome lietuvių stendą, kad galėtume atsikvėpti ir pavalgyti, – labai skanus maistas“, – patikino Geraldas gardžiuodamasis troškintais kopūstais su parūkyta dešra.
Tarptautinė maisto ir žemės ūkio paroda „Grüne Woche“, prasidėjusi sausio 16-ąją, baigsis sekmadienį. Tai bus savita išpardavimo diena, nes parodos dalyviai, kurie atvyko iš kone 60-ies valstybių, paprastai maisto prekių likučius tądien parduoda perpus pigiau.
O kol kas iš namų ištrūkę vokiečiai parodoje ypač smagiai leidžia laiką, nepaisydami to, kad jiems tenka grūste grūstis iš vieno paviljono į kitą – nuo vienos parodoje dalyvaujančios valstybės stendo prie kitos, kur ir gėrimų, ir nacionalinių patiekalų – į valias.
Perka gausiau nei pernai
Į Lietuvos stendą, kuriame tautinio paveldo sertifikatą turinčiais odos priežiūros produktais prekiauja šeimos įmonė „Evia & Partner“, vokietė Silke atsivedė ir keturias savo drauges.
Pasak Silke, būtent dėl šių produktų ji į parodą atėjo jau šeštą kartą ir juos rekomendavo savo bičiulėms, nes kitur tokio kremo neįmanoma įsigyti.
„Evia & Partner“ gamina veido priežiūros priemones, kurių pagrindinės sudedamosios dalys – bičių vaškas ir eglių sakai.
„Pernai buvo prastoka paroda – mažiau lankytojų, nes Berlyne vyko vežėjų, visuomeninio transporto vairuotojų streikai. O šįmet vokiečiai grįžo į parodą ir vėl noriai perka papuošalus iš gintaro“, – sakė tautodailininkė Danutė Tikužienė.
Šiemet pirmą kartą savo gaminius iš midaus į parodą atsigabeno Lietuvos kooperatyvų sąjungai priklausanti bendrovė „Lietuviškas midus“. Stiprieji gėrimai, kaip ir alus, Vokietijoje per parodą liejasi gausiai, bet juk tai išskirtines alaus gamybos ir švenčių tradicijas turinti šalis.
Anot šios bendrovės vadovo Vilmanto Paltanavičiaus, midaus skonis vokiečiams yra pažįstamas.
„Jau pirmąją parodos dieną grupė jaunuolių susibūrė prie mūsų stendo, jau buvo šiek tiek ir įsilinksminę. Jie paragavo midaus suktinio ir tarsi nudegė.
Jiems tas gėrimas – kaip ugnis, – pasakojo V.Paltanavičius. – Užpiltinių, žolelinių skonis gerai žinomas vokiečiams, o midaus gamintojų Vokietijoje yra nedaug.
Tad kone kiekvienam pirkėjui tenka paaiškinti, kad tautinio paveldo sertifikatą turintis midus – tai iš medaus fermentuotas gėrimas.“
Įmonės „Lietuviškas midus“ patirtis siekia kone aštuonis dešimtmečius, o jos gaminamas „Stakliškių midus“ yra ženklinamas ES Geografinės nuorodos ženklu. Apskritai Lietuvoje midaus gamintojų tėra vienetai, be „Lietuviško midaus“ – dar įmonės „Šušvės midus“ ir „Saulės midus“.
Bitininkai susibičiuliavo
Trečią kartą „Grüne Woche“ dalyvaujantis bitininkas iš Aukštaitijos Laimonas Galvonas būtent parodoje prieš trejus metus susibičiuliavo su latviu Sandriu Akmaniu (Sandris Akmans, – latv.) ir nuo to laiko jiedu bendradarbiauja.
Vyrai turi bendrų projektų, kartu parduoda ekologišką medų ir vokiečiams, ir šveicarams.
„Mus su Laimonu vienija tai, kad mūsų bitynuose surinktas medus yra kokybiškas ir turi sertifikatus, liudijančius, jog jis yra ekologiškas.
Mums abiem rūpi ir gamtosauga, ir socialinė atsakomybė, todėl mes ir radome bendrą kalbą“, – sakė S.Akmanis.
Pasak Laimono, bendradarbiaudami jie įgijo konkurencinį pranašumą, ir ne tik jį.
„Net ir bitininkystei reikalingų prekių iš Vakarų Europos kartu įsigyti yra palankiau, nes didesniam kiekiui taikoma didesnė nuolaida.
Sandris padaro telktinį pirkimą elektroninėse parduotuvėse, o tada mes ir kiti mūsų bičiuliai pasidaliname prekes, pavyzdžiui, motinėlėms skirtus lopšelius.
Taip kooperuojantis paprasčiau dirbti“, – kalbėjo L.Galvonas.
S.Akmanio bitynas yra Šiaurės Latvijoje, kalnuotoje vietovėje Maduonos savivaldybėje.
„Tai Vidžemės aukštumos, oras ten labai švarus, bitininkystei tai palanki vieta“, – patikino jis.
Lietuvio ir latvio bitynus vieną nuo kito skiria 100 kilometrų, abu jie prižiūri maždaug po 300 bičių šeimų.
Tik tiek, kad latvio bitynas yra šiauriau, tad ir medunešis jame prasideda maždaug dviem savaitėmis vėliau.
„Kadangi bitynai panašaus dydžio, kartu ieškome galimybių ir parduoti medų.
Toks, kuriuo prekiaujama prekybos tinkluose, mums sudaro ne itin sąžiningą konkurenciją. Aš apskritai abejočiau, ar ten medus tikras. Užtat savo rinkas mes galime aprūpinti geru medumi, ir tai, kad bitininkai važiuoja vieni pas kitus prekiauti mugėse arba turgavietėse, ypač gerai“, – kalbėjo S.Akmanis.
Kas tie jųdviejų partneriai užsienyje? „Sandris perleido man savo klientą Šveicarijoje, nes neturėjo tokio rūšinio medaus, kokio jam reikėjo.
O Vokietijoje yra socialinės atsakomybės projektas, skirtas mažiesiems gamintojams paskatinti. Projekto organizatoriai susirado Sandrį, jis rekomendavo mane, ir taip, padėdami vienas kitam, pradėjome medų tiekti nedidelėms, nišinėms parduotuvėms Vokietijoje“, – pasakojo Laimonas.
O kokios yra šio medaus kainos? „Specialiai kartu su žmona užėjome į medaus parduotuvę Berlyne – ekologiško medaus kaina pas mus Lietuvoje ir Vokietijoje beveik nesiskiria: pavyzdžiui, 500 gramų kainuoja 5–8 eurus, tiksli kaina priklauso nuo rūšies. Lietuvoje įprastinė medaus kaina neauga taip, kaip kitų maisto produktų,– kilogramas kainuoja 5–8 eurus, nelygu regionas, kuriame prekiaujama“, – sakė bitininkas.