Ūkininkai, kurie dalyvauja kurioje nors iš Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinių priemonių – „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ arba „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, iškilus nenumatytiems finansiniams sunkumams gali pasinaudoti sudaryta galimybe, ir investicijoms bei apyvartiniam kapitalui gauti lengvatinę paskolą.
Pakoregavo tvarkaraštį
Neseniai buvo pakeistas paramos pagal SP intervencines priemones priėmimo tvarkaraštis, kuriame paankstinta paskolų investicijoms arba apyvartiniam kapitalui suteikimo data.
Finansinę pagalbą pagal SP intervencines priemones numatyta teikti nuo kovo 3 dienos iki metų pabaigos. Kvietimas teikti paraiškas paskoloms gali būti sustabdytas nebent tokiu atveju, jeigu baigtųsi finansinei priemonei skirta paramos suma.
„Kviečiame ūkininkus kreiptis lengvatinių paskolų. Jas galima gauti ne tik investiciniams projektams, bet ir apyvartinėms lėšoms, kurių ūkininkams neretai pritrūksta,“ – sakė žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.
Reikia ir žemės, ir technologijų
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas Vytautas Buivydas savo ūkį turi Plungės rajone, Žemaičių Kalvarijoje.
„Turiu šilauogių uogyną, ir noriu jį plėsti. Šiuo metu yra parduodama žemė, kuri ribojasi su mano ūkiu. Man tai būtų labai svarbi investicija, bet žemė – brangi. Galimybė gauti lengvatinę paskolą suteikia vilties įsigyti tą plotą“, – sakė V. Buivydas.
Pasak jo, lengvatinės paskolos investicijoms arba apyvartiniam kapitalui yra ypač palankios jauniesiems besikuriantiems ūkininkams.
„Pradėti veiklą jiems neretai būna sudėtinga. Jauni žmonės dažniausiai neturi tiek santaupų, kad jų pakaktų sumanymui įgyvendinti.
Lengvatinė paskola suteikia galimybę jiems imtis veiklos, nes valstybė prisiima dalį atsakomybės – didžiajai daliai paskolos yra taikomos nulinės palūkanos“, – sakė V. Buivydas.
Pasak jo, lengvatinės paskolos reikalingos ir patirties jau turintiems ūkiams, nes jiems nuolat tenka investuoti į žemės valdas, pavyzdžiui, uogininkystė ar daržininkystė nebeįsivaizduojama be laistymo sistemų, o joms įsigyti reikia nemažai lėšų.
„Investicijos didina ir ūkių konkurencingumą. Tai – ypač svarbu. Be to, tikėtina, kad ilgainiui investicinė parama mažės, ir ūkininkams vis dažniau teks naudotis paskolomis.
Investicijos yra nuolatinis procesas, nes ūkiams reikia kuo įvairiausių modernizavimo priemonių, ir minimalių, pavyzdžiui, GPS, kompiuterinės įrangos ar tiksliųjų technologijų, ir didžiųjų, kai investuojama į žemės ūkio techniką“, – kalbėjo V. Buivydas.
Trys investicinės priemonės
Teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms, kurių reikia investicijoms į ūkį ar apyvartiniam kapitalui, gali ūkininkai, dalyvaujantys kurioje nors iš trijų intervencinių SP priemonių.
Pagal priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ paskoloms teikti yra skirta 35 mln. eurų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų.
Nors skolinti šiam tikslui pinigus pradėta tik 2024 m. rugpjūtį, šiuo metu jau gauta paraiškų paskoloms už 11 mln. eurų.
Pagal šias dvi priemones galima didžiausia paskolos suma investicijoms arba apyvartiniam kapitalui yra 200 tūkst. eurų. Skolintis galima ir kartu abiem tikslams, bet suma vis tiek negali būti didesnė už 200 tūkst. eurų.
Paskolos palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininko daliai: 30 proc. paskolos daliai taikoma 5 proc. finansų tarpininko marža bei 6 mėnesių EURIBOR, o likusiai – 70 proc. paskolos daliai – taikomos nulinės palūkanos.
Paskoloms pagal trečiąją investicinę SP priemonę – „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, yra skirta 19,94 mln. eurų EŽŪFKP ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų.
Pagal šią priemonę paraiškų paskoloms yra gauta už 2,5 mln. eurų.
Galima didžiausia paskolos suma siekia 100 tūkst. eurų. Ir pagal šią priemonę paskolos palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai: 40 proc. paskolos daliai taikoma 5 proc. finansų tarpininko marža bei 6 mėn. EURIBOR, o 60 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos.
Pagal minėtas priemones ilgiausias paskolos terminas investicijoms – 5 metai, apyvartiniam kapitalui – 3 metai.
Lengvatinės paskolos lėšomis gali būti apmokama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Paskolos ir išlaidos
Ypač palankios investicijoms bei apyvartinio kapitalo paskolų teikimo sąlygos leidžia ūkininkams stabilizuoti veiklą, efektyviau valdyti finansų srautus ir planuoti ilgalaikes investicijas.
Numatyta, kad paskolų lėšomis yra finansuojamos investicijos į materialųjį turtą, būtiną veiklai žemės ūkio sektoriuje vykdyti, pavyzdžiui, žemei įsigyti, gamybiniams pastatams ir statiniams statyti arba jiems rekonstruoti, taip pat kapitaliniam jų remontui.
Paskolos teikiamos ir investicijoms į nematerialųjį turtą, pavyzdžiui, kompiuterinei ir programinei įrangai, patentams, licencijoms įsigyti.
Jos gali būti naudojamos ir biologiniam turtui įsigyti, pavyzdžiui, ūkiniams gyvūnams, vienmečiams ar daugiamečiams augalams.
„Paskolos apyvartiniam kapitalui – tai ūkininko veiklai palaikyti skirti finansai, kurie palengvina sezoninius iššūkius bei leidžia geriau valdyti kasdienes ūkio operacijas.
Už apyvartai pasiskolintas lėšas ūkininkai gali įsigyti sėklų, pašarų, trąšų, augalų ir gyvūnų apsaugos priemonių, degalų, tepalų.
Taip pat jie tas lėšas gali naudoti atlyginimams ar mokesčiams sumokėti, turto draudimo ar komunalinėms išlaidoms padengti. Visa tai padeda išvengti finansinių sunkumų tada, kai užklumpa sudėtingesni ūkininkavimo laikotarpiai ar kyla nenumatytų situacijų“, – sakė Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus patarėja Sigutė Mečkovskienė.
Pasak jos, jeigu paramos gavėjas gauna dotaciją ir lengvatinę paskolą būtent apyvartiniam kapitalui, jam nėra skaičiuojamas bendrasis subsidijos ekvivalentas (BSE), kuris mažintų dotacijos sumą.
„Jeigu paramos gavėjas gauna dotaciją ir lengvatinę paskolą investicijoms, jam yra skaičiuojamas BSE, kuris gali sumažinti dotacijos sumą“, – akcentavo S. Mečkovskienė.
Prireiks NMA pažymos
Pareiškėjai, norintys gauti lengvatinę paskolą, pirmiausia turi pateikti paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA).
Paraiškos turi atitikti SP priemonių „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ arba „Jaunųjų ūkininkių įsikūrimas“ įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo gauti paskolą kriterijus.
NMA, teigiamai įvertinusi paraišką, išduoda pažymą. Ją gavę pareiškėjai turi kreiptis į atrinktą finansų tarpininką.
Interneto svetainėse www.nma.lt ir www.ilte.lt jau yra paskelbti atrinktų finansų tarpininkų sąrašai.