Vis dar nėra sutarta, ką daryti, kad augalų apsaugos priemonės (AAP), kuriomis nuo kenkėjų purškiami augalai, neatsidurtų meduje.
Tokių atvejų pasitaiko vis dažniau, ir tai bitininkams kelia ne tik nerimą, bet ir kerta per kišenę.
Būta situacijų, kai bitininkai prarado dalį pajamų vien dėl to, kad supirkėjai, ištyrę medų, jame aptiko AAP likučių, ir smarkiai numušė supirkimo kainą. Tuomet, kai parduodamo medaus kiekis siekia kelias tonas, susidaro didelių nuostolių.
Žinutės – ne išeitis
Vieno bitininkų, ūkininkų bei atsakingų valstybės institucijų susitikimo būta pernai vėlų rudenį, kuriame diskutuota, ką būtina keisti, kad bitės, rinkdamos nektarą ir žiedadulkes, neprineštų į korius chemikalų.
Tuo metu nebuvo priimta bendros sprendimo, tačiau medunešis netruks ateiti, ir pats laikas būtų visiems kartu dar kartą susėsti už stalo ir jį surasti. Juo labiau kad ir ūkininkai, ir bitininkai užuominomis kalba apie ta, kad medaus taršos problemas, tikėtina, sukuria nelagalios, per šešėlinę rinką į Lietuvą patenkančios AAP.
Pasak Panevėžio rajono bitininko Vaido Arbutavičiaus, incidentai kartojasi.
„Jeigu anksčiau tiriant medų tik kartais pasitaikydavo cheminių medžiagų likučių, tai pastaruoju metu būta atvejų, kai tie lukučiai viršijo leistiną normą.
Tai – ne bitininkų kaltė, o būdai pastoti taršai kelią yra niekiniai.
Išankstine informacija apie planuojamus purškimus, kurią mums, bitininkams, ūkininkai siunčia trumposiomis žinutėmis, realiai neįmanoma pasinaudoti.
Turiu daug bičių šeimų, ir mano bitynai yra keliose vietovėse. Atėjus purškimo laikui iš visų kaimyninių ūkių pradeda į telefoną kristi žinutės, kuris kurią dieną purkš savo rapsų laukus.
Būna įspėjimų, kad purškiama bus, tarkim, birželio 3–5 dienomis. Vadinasi, trim dienoms reikėtų uždaryti avilius? O jei užeina lietus, ir tie purškimai atidedami?
Pavyzdžiui, pernai būta dienos, kai žinutes apie planuojamą naktinį purškimą gavau vėlų vakarą, o kai ryte patikrinau telefoną, jame jau buvo net 63 žinutės! Matyt, purškimui susidarė palankioms oro sąlygos, ir ūkininkai vienu metu suplanavo tuos darbus“, – pasakojo V.Arbutavičius.
Pasak jo, kai kurios AAP bitėms nėra pavojingos, bet didžiausi iššūkiai kyla, kai ūkininkai nuo kenkėjų purškia rapsų laukus, ir tai jiems tenka daryti per patį šių augalų žydėjimą. Be to, tokios AAP veikia kelias dienas, tad bičių neįmanoma nuo jų apsaugoti.
Netrūksta įtarimų dėl „šešėlio“
„Mes, bitininkai ir ūkininkai, esame vieni nuo kitų priklausomi. Tad reikia bendro sutarimo, ką daryti, ir rasti išeitį.
Problema velkasi kelerius metus. Anksčiau bitininkai tiesiog nurydavo nuoskaudas, bet dabar medaus tarša AAP likučiais jau tampa didele problema.
Pavyzdžiui, Vokietijoje ar Danijoje galioja tos pačios purškimo normos ir rekomendacijos, bet AAP likučių meduje ten neaptinkama. Vadinasi, Lietuvoje kažkur yra spraga.
Ūkininkai aiškina, kad griežtai veda apskaitą, bet faktas, kad būtent rapsų meduje atsiranda tai, ko jame privalo nebūti.
Kokiu būdu AAP likučių atsiranda mūsų meduje, jei kitų šalių bitininkams dėl to nekyla problemų?“ – svarstė V.Arbutavičius.
Pasak jo, kyla įtarimų, kad Lietuvoje arba naudojamos nelegalios AAP, arba naudojamas didesnis nei nustatyta norma legalių AAP keikis.
Gausu reikalavimų
Ūkininkai neneigia: jeigu dėl medaus taršos kyla problemų, vadinasi, tos taršos gali atsirasti ir grūdiniuose maisto produktuose.
„Ir bitininkams, ir mums, ūkininkams yra svarbu, kad gaminama produkcija būtų kokybišką ir ja pasitikėtų vartotojai“, – patikino Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius.
Lietuvoje galioja ypač griežtos AAP normos. Pavyzdžiui, pagal vienam hektarui tenkantį AAP kiekį Lietuvoje jų sunaudojama net 7 kartus mažiau, nei Pietų Europos valstybėse.
„Buvome įsitikinę, kad mūsų žemės ūkio produktai yra švaresni, bet pasirodo, ne visada. Tad kokių priemonių imtis, kad taršos nebūtų?
Iki šiol vis labiau buvo griežtinama AAP naudojimo tvarka, reikalaujama iš ūkininkų tikslios apskaitos.
Iš pradžių pakakdavo AAP apskaitos žurnalų, vėliau atsirado reikalavimas įrašus į juos sukelti per nurodytą laiką. Po to įvesta privaloma tvarka pildyti elektroninę AAP apskaitos formą.
Galų gale atsirado reikalavimas iš anksto, prieš dvi paras informuoti bitininkus apie purškimus, kurių bitynai yra arčiau nei 2,5 km nuo lauko.
Dabar gi tapo aišku, kad tos informacinės žinutės tėra bevertis brukalas. Neįmanoma vasarą bičių uždaryti aviliuose, antraip jos perkaistų ir žūtų. Neįmanoma ir didelių bitynų iš vienos vietos vežti į kitą, paskui – grąžinti atgal.
O ir pati sistema apkrauna žemdirbius – labai sudėtinga nuspėti, ar sinoptikų prognozės yra tikslios, ar oro sąlygos bus palankios purškimo darbams. Be to, ūkyje juk visko nutinka, būna – technika lūžta, būna – darbuotojai suserga, ir dažnai tuos pranešimus apie purškimą tenka atšaukti“, – taip situaciją apibūdino R.Juknevičius.
Projektas nepasiteisino
Pasak R.Juknevičiaus, bitininkų informavimo tvarka, kokia įvesta Lietuvoje, yra pilotinis projektas, ir jis nepasiteisino. Tad visiems kartu būtina surasti realų problemos – maisto taršos AAP likučiais sprendimą.
„Su bitininkais išsiaiškinome, kad didesni kiekiai AAP likučių meduje buvo aptikti kaip tik tuo metu, kai Lietuvoje buvo uždrausti vadinamieji neonikotinoidiniai insekticidai – sisteminio veikimo preparatai, kurie sunaikina į augalus jau įsigraužusius vabalus.
Juos uždraudus, Lietuvoje liko vienintelė registruota tokios paskirties AAP, o jos efektyvumas – prastas. Reikia gerokai didesnių jos kiekių, kad būtų sunaikinti augalų kenkėjai. Tikėtina, jog taip nutiko, kad bitės būtent dėl to šios cheminės medžiagos su žiedadulkėmis pririnko daugiau“, – kalbėjo R.Juknevičius.
Kita vertus, Lietuvoje nustatyta purškimo tuo preparatu norma yra 10 kartų mažesnė, nei, pavyzdžiui, Vokietijoje.
„Galbūt maisto taršos problemą pavyktų išspręsti, jeigu AAP gamintojai galėtų rinkai pasiūlyti naujų, mažiau pavojingų priemonių.
Dabar gi registruotų, veiksmingų AAP labai sumažėjo, o kurie liko – ir brangūs, ir neveiksnūs. Visa tai skatina ūkininkus ieškoti nelagalių alternatyvų, o tai maitina „šešėlinę“ AAP rinką“, – svarstė R.Juknevičius.
Spaudimas neįveikė problemų
Zita Varanavičienė, asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė:
„Įvesta bitininkų informavimo apie purškimus sistema ir žemdirbiams tenkantys įpareigojimai tik sukūrė problemos sprendimo iliuziją, o realiai jos neišsprendė.
Žydinčių augalų pasėlius apninka daugybė įvairių kenkėjų, kurie sumažina derlių, pablogina jo kokybę ar iš viso produktus paverčia netinkamus naudoti žmonių maistui. Akivaizdu, kad ūkiams reikalingi augalų apsaugos produktai.
Žydinčius augalus, ypač medinguosius, per medunešį lanko bitės ir kiti vabzdžiai, o jie yra jautrūs insekticidų poveikiui. Taigi, kaip suderinti ir ūkininkų, ir bitininkų interesus?
Purkšti augalus naktį – toks reikalavimas Lietuvoje galioja jau daugiau nei 10 metų. Registruoto bityno šeimininkai yra informuojami apie visus žydinčių augalų purškimus, net jei purškiama bitėms nepavojingomis AAP.
Nors ūkininkai turi deklaruoti purškimus, realiai bitininkai negali imtis jokių priemonių bitynams apsaugoti.
Be to, patirtis rodo, kad sumažinus ūkininkams prieinamų AAP skaičių problemos neišsisprendė, o atsirado naujų. .
Per pastaruosius penkerius metus ES žemės ūkio sektoriuje augalų apsaugos produktų smarkiai sumažėjo. Net 760 veikliųjų medžiagų buvo pašalinta iš rinkos. Be to, ES rinkai nebuvo pateikta nė viena nauja veiklioji medžiaga.
Nors tikimasi, kad biologiniai augalų apsaugos produktai užpildys šią spragą, turimi duomenys rodo priešingai. Per minėtą laikotarpį ES buvo patvirtinti tik keli biopesticidai.“