Pasitaiko atvejų, kai savų lėšų šioms investicijoms neužtenka. Kur jų gauti? Vienas kelias būtų skolintis iš banko, tačiau rinkoje paskolų palūkanos vis dar yra santykinai aukštos.
Kitas kelias – modernizuoti ūkius ar išplėsti gamybos, perdirbimo pajėgumus pasinaudojant ES parama kaimo plėtrai.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane (SP) yra numatyta net keletas intervencinių priemonių, kuriomis remiamos investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą.
Kai kuriose jų sudaryta galimybė gauti ne tik dotacijas, bet ir lengvatines paskolas. Paraiškas tokioms paskoloms jau galima teikti – jos pradėtos rinkti kovo 3-iąją ir bus renkamos iki pat metų pabaigos.
Dotacijoms numatytos lėšos sparčiai tirpsta
Strateginiame plane visam 2023–2027 m. laikotarpiui investicinėms priemonėms, skirtoms ūkių konkurencingumui stiprinti modernizuojant valdas, numatyta 311,25 mln. eurų dotacijų ir 35 mln. eurų lengvatinių paskolų.
Paramos teikimas jau įsibėgėjo: dotacijoms skirtos lėšos sparčiai tirpsta. Pagal 2023–2024 metų kvietimus patvirtintiems projektams įgyvendinti bei nebaigtoms vertinti paraiškoms finansuoti šiuo metu preliminariai yra rezervuota du trečdaliai visam SP laikotarpiui skirtos dotacijų sumos.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, pagal SP intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“ 2023–2027 metams numatyta 15 mln. eurų dotacijų, iš jų nepanaudota 6,8 mln. eurų.
Priemonei „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ iš skirtų 45 mln. eurų yra likę 15,2 mln. eurų.
„Tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas“ finansuoti iš 51,3 mln. eurų dotacijoms skirtų lėšų yra likę maždaug pusė – 26,9 mln. eurų.
Didžiausioje SP priemonėje „Investicijos į žemės ūkio valdas“ dotacijoms visam penkerių metų laikotarpiui numatyta 200 mln. eurų, šiuo metu yra likę 55 mln. eurų lėšų.
Europos Komisijai pritarus, priemonei „Investicijoms į žemės ūkio valdas“ skirtas papildomas nacionalinis finansavimas – 40 mln. eurų.
Nuolat reikia investicijų
Pasak uogų augintojo, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovo Vido Juodsnukio, ir mažuose, ir vidutiniuose ūkiuose yra nuolatinis investicijų poreikis.
„Bendrauju su ūkininkais, kurie į turgelius suvažiuoja kone iš visos Lietuvos. Reikia jiems ir perdirbimo įrangos, ir šaldymo įrenginių, reikia ir sandėliavimo technologijų.
Smulkūs ir vidutiniai ūkiai norėtų įsigyti dar ir technikos, bet gauti paramą ūkių plėtrai jiems nėra paprasta.
Norint pasinaudoti investicinių priemonių parama reikia gebėjimų kokybiškai parašyti paraišką, gebėjimų buhalterinei apskaitai vesti, numatyti ūkio perspektyvą. Toli gražu ne kiekvienas ūkininkas tai sugeba.
Jaunimo, norinčio ūkininkauti, atsiranda nemažai. Jie yra pakankamai raštingi, bet neturi patirties, ir, pasiėmę projekto pinigus, kartais „nudega“. Vyresnio amžiaus žmonės turi ūkininkavimo patirties, bet jiems trūksta internetinio raštingumo, tad pravarti būtų konsultavimo pagalba“, – sakė V.Juodsnukis.
Pasak jo, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. vidutinio dydžio ūkių, kurie būtų potencialūs paramos gavėjai.
Parama ir smulkiems, ir stambiausiems ūkiams
Kaip minėta, ūkių konkurencingumui didinti modernizuojant valdas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane yra numatyta net keletas priemonių.
Nors esminiai paramos skyrimo principai šiose priemonėse yra bendri, tačiau skiriasi paramos dydis, intensyvumas bei kai kurie kiti aspektai.
Patys smulkiausieji ūkiai – tokie, kurių valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (VED), siekia 8000, tačiau neviršija 16 tūkst. eurų, gali gauti dotaciją pagal priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“.
Ši priemonė ypač orientuota į labai smulkių ūkių bendradarbiavimo skatinimą, todėl į paramą pretenduoti gali ir jėgas apjungę keli itin smulkūs ūkiai – tokie, kurių VED prasideda nuo 4000 eurų.
Didžiausia paramos suma skiriama atsižvelgiant į dalyvaujančiųjų skaičių. Jei paramos kreipiasi tik vienas ūkis, ji gali siekti 25 tūkst. eurų, o jei paraišką teikia trys ar daugiau ūkių–partnerių – iki 100 tūkst. eurų.
Tam, kad patiems smulkiausiems ūkiams būtų sudarytos kuo palankesnes plėtros sąlygos, paramos intensyvumas šioje priemonėje siekia iki 85 proc. nuo tinkamų finansuoti išlaidų vertės.
Vidutinio dydžio ūkiai – tai yra tie, kurių VED viršija 16 001, tačiau neviršija 30 000 eurų, gali gauti dotaciją pagal priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“.
Pagal šią intervencinę priemonę pateiktas projektas finansuojamas iki 65 proc. intensyvumu (o jaunieji ūkininkai gali pretenduoti į paramą iki 80 proc. intensyvumu), tačiau didžiausia paramos suma siekia 200 tūkst. eurų.
Ūkiai, kurių VED viršija 30 001 eurą, turi galimybę dalyvauti poroje priemonių, kuriose parama teikiama ir dotacijos, ir lengvatinės paskolos forma.
Pirmoji – „Investicijos į žemės ūkio valdas“ yra orientuota į konkurencingumo didinimą bei didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, o antroji – „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ skirta gamybos tvarumo didinimui.
Ūkiai, dalyvaujantys priemonėje „Investicijos į žemės ūkio valdas“, gali pasinaudoti net iki 500 tūkst. eurų parama, kurios intensyvumas siekia iki 50 proc., o jauniesiems ūkininkams taikomas iki 70 proc. intensyvumas.
Tuo atveju, jeigu pagal šią priemonę skelbiamas kvietimas supaprastinta tvarka, teikiama iki 80 tūkst. eurų parama 40 proc. intensyvumu (jauniesiems ūkininkams jis padidintas iki 60 proc.)
Tuo tarpu pagal priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ didžiausia paramos suma priklauso nuo projekte pasirinktų įgyvendinti veiklų ir gali svyruoti nuo 200 tūkst. iki 1,5 mln. eurų, o paramos intensyvumas siekia iki 65 proc. (jauniesiems ūkininkams bei investicijoms į gyvūnų gerovės veiklą kiaulininkystės sektoriuje taikomas iki 80 proc. intensyvumas).
Ką galima finansuoti?
Priemonių „Labai smulkių ūkio plėtra“, „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ ir „Investicijos į žemės ūkio valdas“ paramos lėšomis remiama visų sektorių žemės ūkio produktų gamyba arba perdirbimas.
Jeigu paraišką teikia pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, remiama žemės ūkio produktų gamyba turi vykti šio kooperatyvo narių valdose, o perdirbimui turi būti naudojami tik kooperatyvo narių valdose pagaminti ir išauginti žemės ūkio produktai.
Tinkamos finansuoti išlaidos yra projekte numatytai veiklai reikalingų statinių statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas, infrastruktūra, tam tikros žemės ūkio technikos, įrangos bei transporto rūšys, technologiniai įrengimai, jų valdymo kompiuterinė ir programinė įranga.
Taip pat gali būti finansuojamas daugiamečių augalų įsigijimas, projekto parengimo išlaidos ir panašios – detalus tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas nurodytas priemonių įgyvendinimo taisyklėse.
Kiek kitaip yra priemonėje „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“.
Joje parama yra teikiama tikslinėms investicijoms, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančiosios energijos gamybos ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų.
Ši priemonė orientuota išskirtinai tik į gyvulininkystės ūkius: remiama pieninė bei mėsinė galvijininkystė, kiaulininkystė, paukštininkystė.
Tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas trumpesnis ir apima statybą bei rekonstrukciją, technologinių įrenginių ir skaitmeninių ūkininkavimo technologijų įsigijimą bei projekto parengimo išlaidas.
Pritrūksta apyvartinių lėšų
Kooperatyvas „Eko tikslas“ vienija 48 narius. Jis superka sertifikuotą ekologišką pieną iš Rokiškio, Kupiškio, Utenos, Anykščių, Molėtų, Ukmergės, Biržų, Jonavos rajonų.
„Labiausiai kooperatyvo nariams reikia apyvartinių lėšų, pavyzdžiui, pašarams skirtai plėvelei įsigyti, javų sėkloms ar kitokiems pirkiniams. Neekologiniai ūkiai, priklausantys kitiems kooperatyvams, tikėtina, prašytų lėšų trąšoms įsigyti.
Tokiais atvejais turėtų būti rašomas projektas ūkiams modernizuoti pagal kurią nors iš investicinių priemonių ir kartu būtų galima prašyti lengvatinės paskolos. Tai – palanki situacija, nes apyvartinių lėšų galima pasiskolinti už nedideles palūkanas.
Taigi paskolos būtų naudojamos apyvartinėms lėšoms, o investicijos – į tą sritį, kuria užsiima kooperatyvas, mūsų atveju – kooperatyvo narių pieno ūkius“, – sakė kooperatyvo „Eko tikslas“ vadovas Mindaugas Petkevičius.
Lengvatinių paskolų sąlygos
Pagal priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“ bei „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ yra galimybė gauti ne tik dotacijas, tačiau ir lengvatines paskolas, kurioms nustatomos mažesnės nei rinkoje palūkanos.
Jas apskaičiuojant 30 proc. paskolos daliai taikoma 5 proc. finansų tarpininko marža ir 6 mėn. EURIBOR, o likusiai paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos.
Lengvatinės paskolos siekia iki 200 tūkst. eurų, ir jos gali būti skirtos tiek investicijoms finansuoti, tiek apyvartiniam kapitalui papildyti.
Jos gali būti suteiktos 5 metams nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo.
Tokiais atvejais, kai paskolos kreipiamasi vien tik apyvartiniam kapitalui papildyti, ilgiausias jos suteikimo laikas yra 3 metai.
Lengvatinės paskolos lėšomis galima finansuoti iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų investicijoms į materialųjį, nematerialųjį, biologinį turtą, taip pat ir sumokėtą PVM.
Apyvartiniam kapitalui papildyti skirtos paskolos lėšomis galima finansuoti trumpalaikio turto įsigijimą, debitorinius įsipareigojimus, darbo užmokestį, kirtus mokesčius bei apyvartines išlaidas, kurios būtinos ūkinei veiklai vykdyti.
Ypač palankios apyvartinio kapitalo paskolų teikimo sąlygos leidžia ūkininkams stabilizuoti veiklą, efektyviau valdyti finansinius srautus ir planuoti ilgalaikes investicijas.
Tai yra ūkininko veiklai palaikyti skirti finansai, kurie palengvina ūkininkams sezoninius iššūkius bei leidžia geriau valdyti kasdienes ūkio operacijas.
„Lengvatinėms paskoloms skirtos SP lėšos tirpsta ne taip sparčiai, kaip dotacijoms, todėl skatiname ūkius aktyviau pasinaudoti paramos paskolomis galimybe“, – sakė Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos departamento Paramos verslui skyriaus patarėja Loreta Golubevaitė.
Per 2023 – 2024 m. pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ buvo suteikta lengvatinių paskolų už 0,7 mln. eurų, tuo tarpu norinčiųjų jas gauti pagal priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ nebuvo.
Paraišką lengvatinei paskolai galima teikti tiek drauge su paraiška dotacijai, tiek ir atskirai.
Siekiant ūkininkams sudaryti palankesnes sąlygas gauti lengvatines paskolas, 2025 m. paraiškas joms galima teikti nepertraukiamai – nuo kovo 3d. iki pat šių metų pabaigos.
„Tačiau reiktų atkreipt dėmesį, kad kvietimas paskoloms gali būti sustabdytas ir anksčiau, jeigu būtų pasiekta kvietimui skirta paramos suma. Kvietimai dotacijoms taip pat jau yra suplanuoti“, – sakė L.Golubevaitė.
Paramos paraiškų priėmimo grafiką 2025 m. galima rasti čia.