Užtat dabar yra palankus laikas pasiruošti jaunuolynų tvarkymui, nes tam reikės nemažai lėšų.
Pavieniai miškų savininkai, kaip ir miškais besirūpinančios bendrovės, o tam tikrais atvejais – ir savivaldybės nuo kovo 3-iosios jau gali kreiptis paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunuolynų ugdymas“.
Šiam kvietimui skirta daugiau kaip 4,25 mln. eurų, o paraiškas paramai galima bus teikti iki balandžio 30 d.
Formuojamas būsimas miškas
Kiekvienas jaunuolynas – tai būsimas miškas, o jo svarba ir biologinei įvairovei, ir ūkinei veiklai priklauso nuo tinkamos medynų priežiūros.
„Ugdydami jaunuolynus formuojame būsimą mišką. Tam, kad jauni medžiai gerai augtų, svarbu, kad jų nestelbtų kita augmenija.
Pavyzdžiui, formuojant eglyną yra išpjaunami krūmokšniai, taip pat pažeisti, sausi, kreivi, atsilikę augime bei nepageidaujamų rūšių medeliai.
Taip formuojami ir kitokie jaunuolynai – beržynai, pušynai, alksnynai, pašalinant pagrindinę rūšį stelbiančius augalus“, – paaiškino miškotvarkos bendrovės „Miško draugas“ vadovas Algirdas Rudnickas.
Ugdant jaunuolynus krūmokšniai ar nereikalingi liauni, smulkūs medeliai iškertami arba nupjaunami krūmapjovėmis ir paliekami ten pat pūti. Per keletą metų virsta tai supūva ir virsta organinėmis trąšomis.
Anot miškininkų, jeigu laiku nebūtų atliekama jaunuolynų ugdymo kirtimų, formuotųsi išstypusių, menkaverčių medžių rūšių medynai. Jie užgožtų ir sunaikintų net ir tinkamai atsodinto miško sodinukus, jeigu tik nebūtų laiku pašalinti. .
Ugdymas – ilgalaikė investicija
Rokiškio rajone įsikūrusi bendrovė „Miško draugas“ savo miškų, kartu – ir ugdytinų jaunuolynų turi įvairiose Lietuvos vietose.
„Jaunuolynai dažniausiai formuojami buvusiuose kirtimuose, kur būna pasodinti medelių sodinukai, arba jie esti išdygę iš buvusių brandžių medžių sėklų. Tai – natūrali miško kaita, nes mūsų gamtinės sąlygos tam yra palankios. Net ir smėlynuose, kur, atrodytų, žemė yra nederlinga, pušynai savaime atsisėja“, – sakė A.Rudnickas.
Pasak jo, kadangi įmonė šiemet pirmenybę teikia investicijoms į miško kirtimo techniką, todėl intensyvesnių jaunuolynų ugdymo darbų imtis šiek tiek vėliau.
„Paraišką paramai pagal priemonę „Jaunuolynų ugdymas“ esame numatę teikti ateityje, kai tik turėsime tam galimybę.
Tai – svarbi parama, nes jaunuolynams ugdyti reikia nemažai išlaidų, ypač, kai jų plotai yra gana dideli. Šie darbai yra būtini, nes tai yra investicija į būsimą gerą mišką, ir ji neduoda greitos finansinės grąžos.
Tvarkingai ūkininkaujant, per tą laiką, kol jaunuolynas pasiekia 20 metų amžių, ugdomuosius kirtimus derėtų atlikti ir porą kartų.
Vėliau, maždaug 20–30 metų amžiaus miške turi būti atliekami retinimo kirtimai. Tai – jau kitoks ūkininkavimo miške etapas, nes šiems darbams skirtos lėšos sugrįžta pardavus iškirstą medieną, pavyzdžiui, malkoms, biokurui arba kaip popiermedį“, – paaiškino A.Rudnickas.
Darbams skirtas laikas
Jaunuolynams ugdyti tinkamiausias laikas tuo metu, kai neperi paukščiai.
Pavyzdžiui, yra numatyta, kad ūkiniuose (IV A grupės) miškuose jaunuolynų ugdymo kirtimai yra draudžiami nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d., o retinimai ir einamieji kirtimai bei medienos ištraukimas iš ūkinių miškų draudžiamas nuo gegužės 1 d. iki liepos 1 d.
Didesni apribojimai yra taikomi saugomose teritorijose ar nacionaliniuose parkuose esančiuose miškuose. Juose ugdomieji miško kirtimai draudžiami nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d.
Jaunuolynai – rūšių buveinės
Pasak Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausiosios specialistės Rūtos Smilgaitytės, parama pagal SP priemonę „Jaunuolynų ugdymas“ teikiama kaimo vietovėse esantiems jaunuolynams prižiūrėti.
Jaunuolynų ugdymo kirtimai gali būti pradedami 8-aisiais metais ir vykdomi iki jiems sukaks 20 metų.
„Tai – svarbiu paramos priemonė. Ji prisideda prie klimato kaitos švelninimo, mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Jaunuolynai sugeria anglies dioksidą, padeda apsaugoti dirvožemį nuo erozijos, sukuria buveines įvairioms rūšims, prisideda prie miškų atnaujinimo.
Be to, jaunuolynų ugdymu gali būti formuojamas produktyvesnis medynas“, – sakė R.Smilgaitytės.
Galimi pareiškėjai ir sąlygos
Paraiškas paramai gauti pagal SP priemonę „Jaunuolynų ugdymas“ gali teikti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys.
Jas gali teikti ir savivaldybės.
Kiti galimi pareiškėjai – tai juridiniai asmenys, išskyrus tuos, kuriems pavesta patikėjimo teise valdyti, naudoti valstybinius miškus ir jais disponuoti įstatymų nustatyta tvarka, vykdyti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą (netaikoma savivaldybėms).
Paramos dydis nustatomas pagal planuojamą ugdomo jaunuolyno plotą.
Maksimalus plotas, už kurį prašoma paramos, negali viršyti jaunuolyno ugdymo reikalingumą pagrindžiančiuose dokumentuose nurodyto ploto.
Be to, jis negali būti didesnis už miško žemės plotą, įregistruotą VĮ Registrų centre arba Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.
Jaunuolynų ugdymo darbai gali būti pradėti tik po paraiškos pateikimo ir turi būti atlikti per 12 mėnesių nuo paramos skyrimo dienos.
Jei paraiškos pateikimo metu jaunuolyno amžius yra 19 metų, visi darbai turi būti baigti iki tų metų gruodžio 31 d.
Atlikus numatytus darbus, reikia pateikti mokėjimo prašymą. Jis taip pat turi būti pateiktas per metus nuo paramos skyrimo dienos.
Parama skiriama mokant vienkartinę nustatyto dydžio kompensacinę išmoką už planuojamą išugdyti jaunuolyno hektarą – 365 eurai.
Tai, ar tinkamai atlikti ugdymo darbai nustato valstybinė miškų tarnybos specialistai.