Aplinkiniais keliais Rusiją pasiekiantys obuoliai iš Lenkijos daugiau vietos paliko mūsų prekybos centrų lentynose, todėl šių vaisių kainos Lietuvos sodininkams tapo šiek tiek palankesnės.

Sandėliai dar neištuštėjo

Obuoliai šiuo metu yra vieninteliai lietuviški vaisiai, kurių vis dar gausu parduotuvių lentynose. Didžiųjų sodų sandėliuose jų atsargų yra maždaug porai mėnesių, vėliau, tikėtina, teks krimsti įvežtinius.

Atremti iš Lenkijos atvežamų obuolių konkurenciją mūsų sodininkams nėra paprasta – kaimynų užauginti vaisiai anksčiau būdavo gerokai pigesni. O iš Pietų valstybių, pavyzdžiui, Italijos, importuojami obuoliai visada būdavo ir liko santykinai brangūs.

[[ge:lrytas:lrytas:36833560]][[ge:lrytas:lrytas:36870108]][[ge:lrytas:lrytas:36664160]]

Atsargos pamažu senka

„Iš viso pernai rudenį nuskinto obuolių derliaus neparduota liko maždaug trečdalis – apie 600 tonų.

Tokio kiekio užteks maždaug porai mėnesių“, – tikino Pasvalio rajono sodininkystės bendrovės „Naradava“ agronomas Saulius Palijanskas.

Anot jo, palyginti su 2024-ųjų pavasariu, obuolių supirkimo kainos šiais metais yra šiek tiek didesnės.

„Įtakos joms daro padėtis rinkoje. Tenka girdėti, kad lenkai savo obuolius per Azerbaidžaną gabena į Rusiją. Kadangi lenkiškų obuolių pasiūla Lietuvoje tapo mažesnė, padidėjo mūsiškių“, – teigė S.Palijanskas.

Visi „Naradavos“ soduose užauginti vaisiai turi Nacionalinės kokybės produkto (NKP) sertifikatą – pirkėjai ant obuolių pakuočių regi ženklą „Kokybė“.

Jis liudija, kad sodininkaujant buvo ribojamas mineralinių trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimas. Ar tai padidina šių vaisių vertę?

„Sertifikuojamus sodus daug sunkiau prižiūrėti, nes yra sudėtingesnė vaismedžių ligų ir kenkėjų kontrolė.

Tačiau obuolių kaina maždaug tokia pati kaip ir įprastinių sodininkystės ūkių.

NKP sertifikatas – tai liudijimas ir vartotojams, ir prekybininkams, kad produkcija palankesnė sveikatai, ir tai truputį didina paklausą“, – paaiškino S.Palijanskas.

Subtilūs kainų pokyčiai

Per metus – nuo pernykščio kovo iki šiol – obuolių kainos nedaug tepasikeitė. Žemės ūkio duomenų centro pateikiama statistika liudija, kad jos pakilo maždaug 4,2 proc.

Parduotuvėse kainos – iškalbingesnės. Pavyzdžiui, kilogramas lenkiškų obuolių „Jonagold“ kainuoja apie 1,4 euro, bet dažniausiai per akcijas jų kaina sumažėja maždaug iki euro.

Iš Lenkijos atvežti „Champion“ veislės obuoliai šiuo metu kainuoja apie 1,15 euro, o pigiausių – smulkių ir ne itin išvaizdžių – kaimynų užaugintų vaisių kilogramas kainuoja apie 0,65 euro.

Lietuviškų 2024 metų derliaus obuolių kainos sukasi apie 1,4–1,5 euro, bet prekybininkų skelbiamos akcijos jas nusmukdo maždaug trečdaliu.

Iš Italijos importuotų obuolių kilogramas, atsižvelgiant į veislę, kainuoja apie 2,6–2,7 euro.

Perka, tačiau burnoja

Maždaug 30 hektarų vaismedžių sodų turintis kooperatyvas „Ažuožerių sultys“ obuoliais ir jų sultimis prekiauja tik savo parduotuvėje, esančioje ties keliu, vedančiu iš Anykščių į Kavarską.

„Pirkėjai mums priekaištauja, kad obuoliai esą pabrango daugiau nei mėsa, vos ne dvigubai. Taip nėra – už juos prašome kone tiek pat, kiek ir pernai.

Kainų pokyčių reikėtų daug didesnių, nes darbo užmokestis per metus padidėjo, pas mus visi žmonės dirba oficialiai, su darbo sutartimis, o ne su kvitais, kaip kad sezoniniai darbininkai“, – sakė kooperatyvo „Ažuožerių sultys“ vadovas Kazys Miknevičius.

Pasak jo, obuolių kainos priklauso nuo jų veislės. Vieniems pakanka 0,8 euro už kilogramą, kitiems – 1,2 euro.

Brangiausių, o ir skaniausių kilogramas kainuoja 1,5 euro, pavyzdžiui, „Champion“ veislės.

„Jau nebeturime „Ligol“ veislės obuolių, juos žmonės ypač mėgsta“, – sakė K.Miknevičius.

Dėl supirkimo – derybos

Pasak bendrovės „Luksnėnų sodai“ direktorės pavaduotojo Vaido Stanaičio, pastaruoju metu su prekybos tinklais buvo deramasi dėl didesnės desertinių obuolių supirkimo kainos.

„Kainų pokyčių sunku pasiekti, net ir vienu kitu centu pabranginti obuolių kilogramą nėra paprasta. Tad jeigu supirkimo kaina šiek tiek ir pakyla, tai nebūna drastiškas šuolis“, – sakė V.Stanaitis.

Palyginti su 2024-ųjų pavasariu, obuolių supirkimo kaina šiuo metu yra didėlesnė. Pernai kovą sodininkams supirkėjai mokėjo po 0,54–0,55 euro už kilogramą, šiuo metu – apie 0,6 euro.

„Visi didieji pramoniniai sodai išsidera panašias supirkimo kainas, visi esame investavę į sandėlius ir jų įrangą. Kartu reikia nuolatinių investicijų į pačius sodus – specialias obelų veisles, deramą priežiūrą.

Obuolių savikaina yra didelė, bet be investicijų nebūtų ir ko parduoti. Mažesni ūkininkai, kurie neturi tinkamų sandėlių, obuolių iki pavasario neišlaiko“, – paaiškino V.Stanaitis.

Pasirinkimą nulemia skonis

„Palyginti su pernykščiu kovu, šiemet vidutinė obuolių kaina yra didesnė 20 proc., o įtakos tam daro pabrangę importuojami obuoliai. Pagrindinė to priežastis – menkesnis ir prastesnis 2024-ųjų obuolių derlius Lenkijoje.

Be to, šį sezoną iš augintojų perkame tik pirmosios klasės obuolius, kurie, palyginti su antrąja klase, yra brangesni. Ankstesniais metais turėjome daugiau antrosios klasės importuotų obuolių“, – paaiškino bendrovės „Maxima LT“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Pasak jos, lietuviškų obuolių kaina „Maximos“ parduotuvėse šiuo metu yra tokia pati kaip ir praėjusių metų kovo pradžioje.

„Praėjusiais metais obuolių kaina kilo antroje kovo pusėje, bet šiuo metu stengiamės išlaikyti ją esamą. Pernai Lietuvoje sodai labai gerai derėjo. Mūsų šalies sodininkai užaugino daug geros kokybės obuolių ir ta kokybė iki šiol nepakito“, – sakė I.Trakimaitė-Šeškuvienė.

Jos teigimu, didžiausią įtaką pirkėjų pasirinkimui, kokius obuolius pirkti – lietuviškus ar įvežtinius, daro jų kaina, išvaizda ir skoninės savybės.

„Regime, kad nuo praėjusių metų rugsėjo, kai prasidėjo prekyba naujojo derliaus obuoliais, iki šiol lietuviškų obuolių dalis sudaro 21 proc. bendro parduoto šių vaisių kiekio. Prekiaujame ir NKP ženklinimą turinčiais obuoliais, tačiau atskirai jų pardavimo nestebime“, – teigė I.Trakimaitė-Šeškuvienė.

Dėmesys – prekės ženklui

Pasak „Iki“ prekybos tinklo komunikacijos vadovės Gintarės Kitovės, didysis obuolių pirkimo ir valgymo sezonas yra ruduo.

„Šaltuoju metų laiku pirkėjai paprastai renkasi įvairius vaisius, tačiau obuolius – kiek rečiau. Palyginti su 2024-ųjų pirmuoju ketvirčiu, ir lietuviškų, ir importuotų obuolių parduodame dešimtadaliu mažiau.

Žiemą pirkėjai daugiausia mėgavosi citrusiniais vaisiais, o pavasariop dažniau ėmė pirkti ne obuolius, o šviežio derliaus daržoves, pavyzdžiui, morkas, ridikėlius“, – sakė G.Kitovė.

Anot jos, „Iki“ tinklas siūlo keleto veislių Lietuvoje auginamų obuolių – „Ligol“, „Alwa“, „Štaris“ ir „Golden“, o labiausiai pirkėjai vertina prekės ženklo „Iki ūkis“ obuolius. Jų paklausa pastaruoju metu augo.

„Fasuotų lietuviškų obuolių kaina mūsų tinkle išliko nepakitusi nuo praėjusių metų. Taip pat nuolat taikome įvairias akcijas ir specialius pasiūlymus, kad pirkėjų stalui jų netrūktų“, – teigė G.Kitovė.

Pardavėjams tenka atsimušinėti nuo pirkėjų priekaištų: skundžiasi, kad obuoliai brango daugiau nei mėsa