Išmaniosios technologijos žemės ūkyje: lietuviai geba aplenkti net vokiečius

„Apžiūrėjau savo žiemkenčių laukus. Kviečiai ir rapsai gerai peržiemojo, tikėtina, kad derlius bus geras“, – pratarė Pakruojo rajone ūkininkaujantis Gedas Špakauskas.

Gedas – inžinierius, turintis daugiau nei dvylikos metų ūkininkavimo patirties.

„Gyvenime buvo etapas, kai teko apsispręsti, ar imtis rimtai ūkininkauti, ar išsaugoti tik savo turėtą ūkio dalį ir derinti ūkininkavimą su samdomu darbu. Vis dėlto pasirinkau žemdirbystę. Anuomet, dar prieš šešerius metus, bendras mano ir tėvų ūkis siekė 150 hektarų, dabar iš viso jau dirbu 350 ha žemės. Dalį jos įsigijau, dalį nuomojuosi. Tuo metu, kai kartu su tėčiu dirbome tuos 150 ha žemės, maniau, kad kokių 200 hektarų dydžio ūkis būtų tvirtas pagrindas pragyventi. Dabar regiu, kad ir iš 350 hektarų gaunamų pajamų kasmet investicijoms lieka vis mažiau lėšų. Pragyvenimo lygis kyla, didėja žemės nuomos kaina, brangsta technika, jos priežiūra, kyla darbuotojų algos, o grūdų supirkimo kaina per tuos šešerius metus beveik nepakilo. Trąšos ne taip seniai buvo ypač smarkiai pabrangusios ir jų kaina nesugrįžo į pradinę“, – pasakojo G.Špakauskas.

Turėdamas inžinieriaus išsilavinimą G.Špakauskas nepabūgo investuoti į naują žemės ūkio techniką.

„Norėjau pakeisti žemės dirbimo technologiją atsisakant ariminės žemdirbystės. Laukams aparti reikėdavo ypač daug laiko, didelės buvo ir degalų sąnaudos, nuolat reikėdavo investuoti į technikos atsargines dalis, nes jos greitai dilo. Pakeičiau technologiją į neariminę žemdirbystę ir nesigailiu. Ji padeda sutaupyti laiko, degalų, mažiau reikia išlaidų atsarginėms dalims, o derlius tam tikruose laukuose padidėjo. To tikrai nepavyko padaryti per vienus metus, reikėjo ilgainiui investuoti į techniką. Pirkau skutikus, taip pat tiesioginei sėjai reikalingą sėjamąją, ir naujieji padargai padėjo dar labiau sutaupyti lėšų“, – sakė ūkininkas.

Kitas jo pasirinktos tiksliosios žemdirbystės etapas buvo visų laukų dirvožemio tyrimai.

„Nors ir anksčiau laukus tręšdavau pagal rekomenduojamas normas, paaiškėjo, kad skirtingose dirbamos žemės vietose buvo skirtingas trąšų poreikis. Todėl reikėjo atnaujinti tręšimo techniką – įsigyti išmanųjį tręštuvą, o kompleksines NPK trąšas pakeisti vienanarėmis – kaliu, fosforu, azotu. Kiekvienos iš jų beriamos atskirai, pagal dirvožemio poreikį“, – paaiškino G.Špakauskas.

Kiekvieną pavasarį tam tikruose laukuose jis užsako ir azoto kiekio tyrimus.

„Įsitikinau, kad nereikia skubėti juo tręšti. Kuo anksčiau tai padaroma, tuo didesnė tikimybė, kad lietaus vanduo azotą gali išplauti. Jeigu dirvožemyje yra pakankamas jo kiekis, geriau palaukti, kol pasėliai paaugs, arba sumažinti tręšimo normą“, – patarė ūkininkas.

Siekdamas sumažinti derliaus užauginimo savikainą ūkininkas įsigijo ir išmanųjį purkštuvą, kurio purkštukai gali būti įjungiami ir atjungiami pagal pasėlių būklę ir poreikį. Tai padeda tvariai naudoti augalų apsaugos priemones, o kartu taupyti joms skiriamas lėšas.

„Mano ūkis gerokai padidėjo, bet darbuotojų skaičius išliko toks pat. Naši, tiksliajai žemdirbystei naudojama technika sumažino darbo rankų poreikį, be to, pagal gaunamus duomenis valdant ūkį galima kur kas tiksliau suplanuoti visus darbus“, – patikino pašnekovas.

Tiksliajai žemdirbystei reikalinga technika tampa būtinybe. Galbūt įmanoma apskaičiuoti ir tai, per kiek laiko ji atsiperka?

„Tam tikrais atvejais tai galima padaryti gana tiksliai, pavyzdžiui, pagal trąšoms išleidžiamų pinigų sumą galima apskaičiuoti išmaniojo tręštuvo atsipirkimo laiką. Tačiau įvertinti, per kiek laiko sugrįš mano bendros investicijos vien į beariminę žemdirbystę, sudėtinga. Pavyzdžiui, kaip įvertinti smarkiai sumažėjusias laiko sąnaudas? Teko viešėti pas JAV ūkininkus. Jie tiksliai apskaičiuoja kiekvienos ūkyje įdiegtos technologijos atsipirkimo laiką, o mums šioje vietoje dar trūksta kompetencijos“, – kalbėjo Gedas.

Pasak jo, maždaug prieš dešimtmetį ūkininkams nebuvo poreikio apskritai skaičiuoti investicijų atsiperkamumo laiko, nes pelno likdavo nepaisant to, geresni ar blogesni būdavo derliaus metai.

„Dabar pelno lieka tik geresniais derliaus metais, o jeigu jie prasti, kaupiasi nuostoliai. Tad kuo toliau, tuo labiau didės skaičiavimo poreikis, nes to reikia norint įvertinti, kokių sprendimų reikia dirbamuose laukuose. Mat ne tik agronomija, bet ir ekonomija ūkininkaujant tampa vis svarbesnė. Todėl nesistengiu vaikytis grūdų kainų viršūnių. Dažniausiai prieš sezoną jau būnu nusipirkęs ir trąšų, ir augalų apsaugos produktų. Pagal tam skirtas išlaidas galiu gana tiksliai įvertinti hektaro savikainą. Jeigu pagal siūlomą išankstinę grūdų supirkimo kainą regiu, kad esant ir vidutiniam derliui hektaras pasėlių duos pelno, fiksuoju tas kainas iš anksto. Pasėlius irgi draudžiu. Tai svarbu, nes turiu įsipareigojimų bankams, nebegaliu rizikuoti. Vienais metais yra buvę, kai trečdalį javų suniokojo kruša“, – patirtimi pasidalijo G.Špakauskas.

Ką jis pasakytų tiems ūkininkams, kurie mano, kad savo laukus jie pažįsta geriau nei bet kokia išmanioji technika?

„Patarčiau įvertinti, kokias pajamas jie gauna iš kiekvieno atskiro dirbamos žemės lauko, – atsakė Gedas. – Mat dažniausiai ūkininkai skaičiuoja bendras pajamas iš viso ūkio, bet neturi kiekvieno savo ūkio lauko duomenų istorijos. Patartina, kad jie būtų stebimi kokius ketverius ar penkerius metus. Kadangi taikoma sėjomaina, kiekviena skirtinga kultūra kasmet duoda skirtingą derlių, skirtingos esti investicijos, pajamos bei pelnas.“

Jis stebi ir tai, kaip rinkoje keičiasi žemės nuomos kainos. Šiuo metu jos yra ypač didelės.

„Atsižvelgiant į tai pravartu gerai apskaičiuoti pajamas, gautas iš išsinuomotos žemės. Gali paaiškėti, kad tos žemės nuoma, įvertinus jos dirvožemio būklę ir jai įdirbti skirtas sąnaudas, yra nuostolinga. Tokiu atveju jos geriau apskritai nebesinuomoti. Pavyzdžiui, jeigu vienas laukas yra pūdymuojamas ir metus nieko jame neauginama, kiekvienas jo hektaras padaro po 500 eurų nuostolio. Tai ne tik išlaidos žemės nuomai ir negautos pajamos, bet ir netiesioginės išlaidos – buhalterijai, samdomiems darbuotojams. Taigi matematika žemės ūkyje labai svarbi“, – patikino G.Špakauskas.

„Lietuvos ūkininkai yra imlūs naujovėms, o tam yra ir istorinių priežasčių“, – patikino DOJUS įmonių grupės generalinis direktorius Donatas Dailidė.

Pirmąsias investicijas į ūkius lietuviai pradėjo atkūrus nepriklausomybę, o didžiausias virsmas prasidėjo nuo 2000-ųjų, kai atsirado Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros (SAPARD) programa.

„Ūkiai stiprėjo. Jų infrastruktūra ir technologijos tapo naujesnės nei Vakaruose, o patys ūkininkai nepabūgo investuoti į naujoves. Tai – didelis Lietuvos žemės ūkio privalumas. Technologijos daro ūkininkų darbą efektyvesnį, kartu tai teikia naudos ir kiekvienam mūsų šalies gyventojui – mūsų žemės ūkio produktų kokybė yra labai gera. Tai retas atvejis, kai investicijos yra naudingos visiems. Kiekvienas ūkininko sutaupytas euras – tai mažiau į aplinką išmestų anglies dvideginio teršalų, o tvarioje aplinkoje užauginami ir sveikatai palankesni maisto produktai“, – kalbėjo D.Dailidė.

Pasak jo, pačių technologijų savaime nereikėtų idealizuoti. Kartais ir senesnei technikai pritaikyti nauji sprendimai padeda pasiekti gerų rezultatų.

„Kuo toliau, tuo svarbesnė tampa tarpdisciplininė technologijų integracija – agronomijos, inžinerijos, informacinių technologijų (IT) teikiamų duomenų visuma. Tai mažina ūkininkavimo sąnaudas – degalų, trąšų, augalų apsaugos priemonių kiekius“, – kalbėjo D.Dailidė.

Gera, naši žemės ūkio technika pati savaime negarantuoja, kad ūkininkaujant pavyks pasiekti gerą derlingumą ir nepatirti didelių išlaidų. Tam reikia ir tiksliųjų technologijų.

Bendrovė „DOJUS agro“ gali pasiūlyti įvairių sprendimų, kurie padeda sumažinti derliaus savikainą ir tausoti aplinką. Vienas svarbiausių – informaciniai duomenys apie kiekvieną dirbamos žemės lauką.

„Pagrindinis duomenų šaltinis yra žemės ūkio technika, pavyzdžiui, ja fiksuojama, kokį atstumą laukuose mašina nuvažiavo, kiek sunaudojo degalų, kiek laiko tręšė ir kokį trąšų kiekį išbėrė. Kiti svarbūs informacijos šaltiniai – dirvožemio tyrimai ir palydovų duomenys, pagal kuriuos galima priimti ūkio valdymo sprendimus, pavyzdžiui, pagal tai, kaip vyksta augalų fotosintezė, yra nustatomos tręšimo arba purškimo normos“, – paaiškino D.Dailidė.

Įprasta, kad ūkininkai, remdamiesi įgyta patirtimi, darbus planuoja „iš akies“ vertindami pasėlių būklę. Vis dėlto informaciniai duomenys suteikia galimybę priimti objektyvius, tikslius sprendimus, nes technologijos padeda įvertinti kiekvieną lauko zoną.

„Dirvožemio sudėties analizė – tai tarsi žmogaus kraujo tyrimas. Jo duomenys parodo, kokių mikroelementų organizme yra pakankamai, o kokių trūksta. Tiriant dirvožemio sudėtį laboratorijoje taip pat nustatoma, kokių augalams augti būtinų medžiagų jame yra pakankamai, o kokių – per mažai: vertinamas azoto, fosforo, kalio, organinių medžiagų kiekis bei pH – rūgštingumo lygis. Pavyzdžiui, kartais dirvožemyje būna daug fosforo, vadinasi, šių trąšų nė nereikės naudoti. Tokiu būdu tyrimų rezultatai suteikia galimybę paruošti pagrįstą tręšimo planą“, – teigė D.Dailidė.

Viena dažniausiai naudojamų tiksliosios žemdirbystės technologijų – keturių daviklių azoto jutiklis, kuris montuojamas prie žemės ūkio technikos. Jis yra naudojamas pasėlių būklei įvertinti – jutiklis apskaičiuoja chlorofilo kiekį augaluose ir pagal duomenis sprendžiama, kiek jiems reikia azoto.

„Pagal jutiklio duomenis yra nustatomas azotinių trąšų kiekis kiekvienoje lauko zonoje. Tokia technologija padeda sutaupyti net 5–15 proc. trąšų. Būta atvejo, kai ūkininkas pagal naudojamo jutiklio duomenis azoto trąšų kiekį sumažino net trečdaliu. Ši technologija jam atsipirko per vieną sezoną – jutiklis kainavo maždaug tiek pat, kiek buvo sutaupyta lėšų trąšoms“, – kalbėjo D.Dailidė.

Dar viena svarbi tiksliosios žemdirbystės technologija – tai tręšimas kintama norma. Atsižvelgiant į dirvožemio tyrimų bei azoto jutiklio duomenis kiekvienoje lauko zonoje beriamas labai tikslus įvairių trąšų kiekis.

Apskritai taikant kintamąsias normas galima tiksliai paskirstyti ne tik trąšas, bet ir sėklas bei augalų apsaugos priemones. Duomenys, gaunami analizuojant palydovų siunčiamas nuotraukas, suteikia galimybę pagal želmenų žalumo koeficientą nustatyti purškimo normą.

Kita vertus, anot D.Dailidės, to neįmanoma būtų padaryti be inžinerijos – be išmaniųjų tręštuvų. Augalų apsaugos priemonėms purkšti taip pat naudojamas tikslusis purkštuvas. Skirtingose jo vietose purkštukai yra įjungiami arba išjungiami, kad cheminės medžiagos, skirtos ligoms arba kenkėjams naikinti, patektų būtent ten, kur reikia. Tai – inžineriniai sprendimai, kurie suteikia galimybę pasėlių būklės duomenis suderinti su agronomijos žiniomis.

Javapjūtei skirta technika taip pat turi protingąsias derliaus nuėmimo sistemas. „John Deere“ kombainai turi sumontuotas pažangias „JDLink“ telematikos sistemas su nuotolinės konsultacijos funkcija.

„Kombainai sudaro derlingumo žemėlapį kiekvienoje lauko zonoje – automatiškai fiksuoja nuimamos grūdų masės duomenis, jų drėgnumą ir belaidžiu būdu perkelia į valdymo centrą internete tolesnei analizei. Tai – duomenų šaltinis ateinančiam lauko įdirbimo sezonui“, – paaiškino D.Dailidė.

„DOJUS agro“ pristatyta naujiena – pirmasis rinkoje skaitmeninis kombainas „John Deere S7“, turintis unikalią prognozinę važiavimo greičio automatiką. Tai – didelė pagalba kombaino operatoriams.

Kameros skenuoja priekyje esantį lauką ir rodo jo būklę, įvertina, ar javai sugulę, ir automatiškai nustato, kokiu greičiu kombainas turi važiuoti ir kokiu darbo režimu jis turi dirbti, kad visą laiką būtų palaikomas maksimalus našumas.

Tai unikalus inžinerinis sprendimas, kuris padidino derliaus nuėmimo efektyvumą. Be to, kai kameros užfiksuoja neatpažįstamą objektą, pavyzdžiui, kokį nors žvėrį, mašina tiesiog sustoja. Tai prevencinė priemonė, kad nebūtų sužaloti javuose esantys gyvūnai.

„Operatorių patirtis nėra vienoda, o kombainas pats siūlo sprendimą. Tai tarsi lengvasis automobilis, kurio kameros nuskaito kelio ženklus ir pagal juos automatiškai nustato važiavimo greitį“, – paaiškino pašnekovas.

Dirvožemio kokybė priklauso ne tik nuo jame esančių organinių bei mineralinių medžiagų kiekio, bet ir nuo to, kaip jis yra įdirbamas. Dirvožemio kokybei įtaką daro ir prie traktoriaus kabinamų padargų efektyvumas, ir pačios žemės įdirbimo gylis.

„Daug būta diskusijų, kol įsivyravo minimalaus žemės įdirbimo tendencijos. Buvo padaryta prielaida, kad į dirvožemio savireguliacijos procesus geriau kuo mažiau kištis. Jame susiformuoja tam tikros augalų šaknų sistemos – dirvožemis pats palaiko augalų gyvybę, tereikia jam padėti. Pastaruoju metu vis daugiau ūkininkų įdirba tik paviršinį dirvožemio sluoksnį, o sėklos įterpiamos tiesiogiai į žemę, jos neapverčiant. Sėjos metu sėjami sėklų mišiniai – tarpinės kultūros sustiprina dirvožemį ir jame esančią šaknų sistemą, padeda susiformuoti grybienos sluoksniui. Be to, pupos bei kiti ilgos vegetacijos augalai fotosintezės būdu dirvožemyje iš atmosferos sukaupia anglies dvideginį (CO2)“, – paaiškino D.Dailidė.

Ūkiams tausojamoji žemdirbystė duoda ir finansinės naudos. Jie gali dalyvauti organinės anglies kaupimo programoje – augindami savo produkciją tausojančios technologijos principu jie gauna anglies kreditų, kuriuos perka taršios industrinės įmonės.

„Vadinamieji anglies kreditai padeda ūkininkams gauti papildomų pajamų, iš hektaro – apie 20 eurų, – teigė D.Dailidė. – Esame oficialus kompanijos „e-Agronom“ atstovas Lietuvoje. Jų programoje dalyvaujantys žemdirbiai sukauptą dirvožemyje CO2 gali parduoti rinkoje. Tad visi veiksmai – minimalus žemės dirbimas, tarpiniai pasėliai, sėjomaina, tikslusis tręšimas – yra tarpusavyje susiję ir padeda pasiekti maksimalų ūkio našumą, sukurti didžiausią vertę.“

Vis dėlto kiekviename ūkyje yra skirtinga situacija, todėl „DOJUS agro“ specialistai konsultuoja ūkininkus, kaip pereiti prie tausojamosios žemdirbystės technologijų. Jie susistemina ūkio duomenis, pagal kuriuos sprendžiama, kur pirmiausia galima pasiekti didžiausią vertę, o kuris procesas bus labiausiai imlus resursų.

„Turime tam tikras ataskaitas, pagal jas galime palyginti technikos darbą skirtinguose ūkiuose ir patarti žemdirbiams. Tad naudojant agronomijos žinias, tiksliąsias technologijas ir dirvožemio būklės duomenis galima pasiekti svarbių rezultatų. Išmaniosios žemės ūkio technologijos padeda optimizuoti procesus ir plėtoti žemės ūkio verslą išties efektyviai. Naudojantis visiems prieinamomis priemonėmis – kompiuteriu ir išmaniuoju telefonu – galima daug nuveikti, sprendimus priimti remiantis duomenimis, o ne „iš akies“, ir dirbti kur kas greičiau. Galimybių ir inovatyvių sprendimų yra ypač daug, tad žemdirbių valia rinktis, kiek ir ko norėti. Technologijas verta įdarbinti šimtu procentų – dirbti išmaniai ir vis lengviau“, – patikino D.Dailidė.