Kad šią situaciją turėtume keisti, sutinka žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Jis anksčiau siūlė grūdininkams sujungti jėgas ir statyti žemės ūkio kooperatyvą su grūdus perdirbančia gamykla. Tačiau toks sumanymas kol kas nežavi pačių ūkininkų.
Grūdų perdirbimas itin perspektyvus
Žemės ūkio technika prekiaujančios įmonės „East west agro“ generalinis direktorius Gediminas Kvietkauskas Ekonomikos ir verslo lyderystės forume „Lietuvos Davosas“ pabrėžė, kad Lietuva vis dar neišnaudoja viso žemės ūkio potencialo.
Susiję straipsniai
„Labiausiai mums trūksta politinės valios remti perdirbimą. Šiuo metu iš Lietuvos išvežame apie du trečdalius čia užaugintų grūdų, tai tikrai nėra normalu“, – tikino G.Kvietkauskas ir pridūrė, kad Lietuvai reikia gamyklos „Mega grūdai LT“, kur grūdai būtų perdirbami į inovatyvius produktus.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į Panevėžio rajone veikiančią bendrovę „Roquette Amilina“, kuri yra viena didžiausių gamybos įmonių Šiaurės Europoje kviečių biorafinavimo srityje. Ši įmonė 2023 m. uždirbo 41 mln. eurų pelno, sukūrė daugiau nei 300 darbo vietų.
„Tai yra privataus kapitalo įmonė ir tai rodo, kad grūdų perdirbimas yra perspektyvus. Vis girdime, kad regionuose trūksta darbo, kalbama, kad kaimas miršta, nes iš ten išeina žmonės. Reikia rasti politinės valios įgyvendinti tokius svarbius projektus. Jei tokia gamykla iškiltų kuriame nors kitame rajone, žmonės natūraliai grįžtų, nes rastų gerai apmokamą darbo vietą“, – teigė G.Kvietkauskas.
Kooperacijai reikia subręsti
Jis pateikė žemės ūkio kooperatyvą „Pienas LT“ kaip sėkmingą kooperacijos pavyzdį. Iš tiesų minėtam kooperatyvui 2024 m. buvo sėkmingi. Pernai „Pienas LT“ pasiekė rekordinę 180 mln. eurų apyvartą, du kartus išaugo pelnas – iki 14,5 mln. eurų prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA).
„Tačiau mums reikia kalbėti apie kooperacijos raidą Lietuvoje. Bėda ta, kad psichologiškai mes tam nesame subrendę. Reikia didelių diskusijų ir pastangų, kad pasiektume didesnį proveržį“, – politikams sutelkti dėmesį į kooperaciją ragino „East west agro“ vadovas G.Kvietkauskas.
Parlamentaras Bronis Ropė taip pat negailėjo pagyrų pieno ūkius vienijančiams kooperatvui „Pienas LT“. Pasak jo, tai puikus kooperacijos pavyzdys, kai net per pieno krizę pieno gamintojai nepatyrė didelių turbulencijų.
Tačiau Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika priminė minimo pienininkų kooperatyvo atsiradimo istoriją. Jis sutiko, kad „Pienas LT“ demonstruoja gerus rezultatus, tačiau tai jiems padaryti pavyko su didele valstybės pagalba ir gerai sustyguota pasamdyta administracija.
„Nebūkime naivūs manydami, kad „Pienas LT“ viską padarė patys. Valstybė ten sudėjo kosminius pinigus. Tai vienintelis toks Lietuvoje atvejis ir, ačiū Dievui, tai galime vadinti sėkmingu pavydžiu. Turime sėkmingai veikiančių įmonių, perdirbančių grūdus, bet būkime realistai.
Technologinė pažanga į šį sektorių atėjo tik dabar. Grūdų baltymų išskyrimas ir gryninimas jau duoda ekonominę naudą“, – pabrėžė politikas.
Jis taip pat apgailestavo, kad šiuo metu nėra galimybės valstybei prisidėti prie tokio kooperatyvo steigimo. Tačiau jei ne pinigais, tai politikai būtų nusiteikę padėti mažinant biurokratiją ar suteikiant tam tikras mokestines lengvatas. „Galime sukurti palankų mikroklimatą tokios gamyklos pradžiai“, – teigė K.Mažeika.
Politinės valios užtenka, pinigų – ne
Tačiau žemės ūkio ministras I.Hofmanas iškart replikavo: politinės valios netrūksta – trūksta tik pinigų. Jo teigimu, jis jau su premjeru Gintautu Palucku yra kalbėjęs dėl tokio kooperatyvo steigimo – pusę sumos pridėtų valstybė, kitą pusę turėtų pridėti patys žemdirbiai. Tokiu būdu patys ūkininkai valdytų kooperatyvą ir dalintųsi pelną.
Pasak jo, yra galimybė ūkininkams kooperuotis ir su privačiu verslu, tačiau tokiu atveju atsiranda rizika, kad pelnas nusėstų ne grūdų augintojų, o verslininkų kišenėje.
„Norėčiau, kad „Grūdai LT“ atsirastų Lietuvoje per mano kadenciją, bet turime tokias galimybes, kokias turime. Jei tokia grūdų perdirbimo gamykla atsirastų, ten tikrai ne miltus turėtume malti, o gaminti inovatyvius produktus, kurie būtų paklausūs rinkoje, tarkime, bioplastiką. <...>
Netrukus skelbsime kvietimą teikti paraiškas mažesniam perdirbimui, tikiuosi, kad susidomės tokia galimybe mažesni jau veikiantys kooperatyvai. O „Grūdai LT“ tikiu, kad atsiras, dedame nemažas pastangas“, – tvirtino I.Hofmanas.
G.Kvietkausko manymu, steigiant kooperatyvą „Grūdai LT“ esminė problema – kapitalo pritraukimas. Jis svarstė, jog 80 proc. kooperatyvo galėtų priklausyti ūkininkams, o 20 proc. – privačiam kapitalui. „Tačiau reikėtų keisti kooperacijos įstatymą“, – tvirtino verslininkas.
Agroverslo politikos ir verslo lyderiai taip pat diskutavo, kokius produktus Lietuva galėtų perdirbti iš grūdų, jei būtų statoma grūdus perdirbanti gamykla. G.Kvietkauskas galutinį produktą matė kaip pakankamai inovatyvų: gyvūnų maistas, mėsos analogai, organiniai polimerai, esą galvoti apie krakmolo iš grūdų ar bulvių išgavimą jau pavėluota – tokie produktai neturi perspektyvos pasaulinėje rinkoje.
Į tokį kooperatyvą nestotų
Augalininkystės ūkio šeimininkė, dirbanti daugiau kaip tūkstantį hektarų žemės Jolanta Greinienė, atvirai dėstė, kad toli gražu ne visi grūdų augintojai būtų pasiruošę tapti grūdus perdirbančios gamyklos bendrasavininkais, nes tokią įmonę pastatyti ant kojų reikėtų didelių investicijų ir valstybės paramos.
Paklausta, ar pati stotų į kooperatyvą „Grūdai LT“, ji patikino, kad tai priklausytų nuo to, kokį pelną generuotų bendrovė. „Kokią naudą iš to gaučiau? Jeigu, tarkime, „Grūdai LT“ generuotų 15 proc. pelningumą, galima būtų svarstyti, bet jei pelnas būtų nereikšminga suma, nemanau, kad stotume“, – atvirai sakė J.Greinienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad toli gražu ne visi augalininkystės ūkiai dirba pelningai, o kai kurie ūkininkai suskaičiavę, kiek įdėjo į augalininkystės ūkius ir kokį uždarbį gavo, suprato, kad praėję metai buvo nuostolingi.
„Pirmiausia turime stiprinti ūkius iš vidaus, – tikino J.Greinienė. – Daug kas sako, kad dideli grūdų ūkiai yra stiprūs, bet reikia suprasti, kad kelis pastaruosius 2 metus gyvename iš sukauptų lašinių. <...> Tik stiprūs ūkiai gali būti investuotojai, o tokių ūkių Lietuvoje dar nėra itin daug.“
Ji taip pat tikino, kad reikia didinti investicijas į ūkininkų ūkius, o trąšų, pesticidų tiekėjams – mažinti antkainius: „Galbūt yra karteliniai susitarimai tarp kai kurių įmonių? Apie tai jau pradedu kalbėti drąsiai“, – pridūrė ji.