Viltingas startas
„Jeigu nebus gamtos anomalijų, derlius turėtų būti geras. Mano ūkyje žiemkenčiai sėkmingai peržiemojo. Būta nerimo, kai vasarį užėjo šalčiai, o sniego – nebuvo. Vis dėlto šiuo metu pasėlių laukai gerai atrodo.
Šiek tiek būgštauju dėl mažoko drėgmės kiekio. Pagal vandens lygį melioracijos grioviuose neatrodo, kad jos būtų daug.
Tikėtina, kad atšilus orams, ji greitai išgaruos iš dirvožemio, ir žemė išdžius. Vis dėlto viliuosi, kad derliui bus duotas geras startas – bus geras motyvas maksimaliai prižiūrėti pasėlių laukus“, – paklaustas apie būsimo derliaus prognozę atsakė Pakruojo rajone ūkininkaujantis Gedas Špakauskas.
Dalį 350 hektarų augalininkystės ūkio jis kasmet palieka ir vasarojui – vasariniams miežiams, kviečiams, pupoms, žirniams, o šiuo metu ūkininkas dėmesį skiria žiemkenčiams.
„Būsimą derlingumą galima prognozuoti jau dabar vertinant pasėlių būklę. Nebūna gero derliaus, kai kviečiai bei rapsai po žiemos yra silpni, apšalę, blogai įsišakniję.
Pavyzdžiui, skaičiuojame, kiek kvadratiniame metre žemės yra sėjinukų.
Jeigu rapsų sėjama apie 50, o po žiemos lieka tik 15 daigų, tai – jaus riba. Esant mažesniam jų kiekiui nebeverta palikti lauko.
O jeigu augalai gerai peržiemoja, tuomet taikomos ūkininkavimo technologijos, atsižvelgiant į dirvožemio derlingumą“, – sakė G.Špakauskas.
Dirvožemiui trūksta azoto
Žygimantas Petraitis yra ir tėvo Sigito Petraičio ūkio, ir įmonės „BASF Agro Lietuva“ agronomas.
„Tėčio ūkis Radviliškio rajone yra maždaug 470 ha dydžio. Iš bendro žiemkenčių kiekio apie 15–20 proc. praretino vasario šalčiai. Tam, kad derlius būtų geras, reiks negailėti azoto trąšų.
Pernai gana anksti jomis patręšėme kviečius, ir vidutinis jų derlius pasiekė net 8 tonas grūdų iš hektaro. Tai buvo ypač geras derlingumas, dažniausiai ūkiuose vidurkis sukasi apie 6,5 tonos“, – sakė Ž.Petraitis.
Jis, būdamas ir įmonės agronomas, apžiūrėjo daugybę žiemkenčių laukų įvairiuose Lietuvos regionuose, tad turi būsimojo derliaus įžvalgų.
„Šiuo metu situacija yra nebloga. Tam tikrų veislių pasėlius šiauriniuose Lietuvos regionuose, esančiuose arčiau Latvijos (Šiaulių, Joniškio, Pasvalio rajonuose), žiema apgadino.
Ten, kur sunkesnė žemė, ilgiau laikėsi įšalas, tad tam tikrų veislių kviečiai stipriau sureagavo: žemė buvo įmirkusi, šaknys – įšalusios, ir kviečiai nušuto. Taigi ir tuose pačiuose ūkiuose yra ir labai gerai peržiemojusių pasėlių, ir gerokai prasčiau.
Kadangi vasaris buvo netipinis, kai kurių veislių kviečiams bei rapsams nebuvo lengva: jie sunaudojo savo energiją, kai vegetacija buvo šiek tiek atsinaujinusi, todėl jie labiau ir nukentėjo nuo šalčių“, – sakė Ž.Petraitis.
Pasak jo, šiuo metu sudėtinga tiksliai įvardinti, kokį poveikį paskutinis žiemos mėnuo padarė būsimam derliui. Ūkininkai tai sužinos šiek tiek vėliau, balandžio antroje pusėje, kai pilnai atsinaujins augalų vegetacija.
„Užtat iki to laiko apšalusius žiemkenčius būtina kuo skubiai patręšti azotu, nes paskui gali būti per vėlu“, – paakino agronomas.
Ir tam yra svarių argumentų. Anot Ž.Petraičio, iš augalų struktūros jau dabar regima, kad pasiekti geros grūdų kokybės, kai dirvožemyje yra mažai nitratinio azoto, bus neįmanoma.
„Šiuo metu daug kur azoto trūksta, nes pernai pasėliai jį sunaudojo, ir dirvožemyje jo beveik nebeliko.
Skaičiuojama, kad pavasarį hektare žemės nitratinio azoto turėtų būti likę apie 60–80 kilogramų, bet pirmieji šiemet atlikti dirvožemio tyrimai rodo, kad vidutiniškai jo yra telikę apie 15–30 kilogramų.
Taigi žiemkenčius reikia kuo skubiau pamaitinti nitratiniu azotu“, – patarė agronomas.
Svarbu – nepavėluoti
Pasak Ž.Petraičio, tam, kad augalai laiku gautų maisto, azoto trąšos turi pasiekti 5–10 cm dirvožemio gylį, o azoto kiekis, tenkantis hektarui žemės, turi sudaryti apie 160 kilogramų.
„Azotas dirvožemyje turi pavirsti nitratais ir pasiekti reikiamą gylį, o tam reikia drėgmės.
Tačiau pastaruosius kelerius metus pavasarį vis stodavo sausra. Kai kurie ūkininkai vėlindavo tręšimą azotu manydami, kad taip – geriau, nes kažkodėl bijojo patręšti pasėlius per anksti, nors iš tiesų blogiau yra vėluoti.
Atsižvelgiant į pasėlių būklę ir orų prognozes jau šiuo metu būtina tręšti ir kviečius, ir rapsus.
Viena, dar įmanoma su traktoriais įvažiuoti į laukus, antra, augalai dar snūduriuoja ir nesimaitina. Tuomet, kai prasidės jų vegetacija, azotas jau turėtų būti ne tik įterptas į dirvožemį, bet ir virtęs nitratais“, – aiškino pašnekovas.
Tręšimas – ne vienintelis ūkiuose pavasarinis darbas. Balandį teks žemę ruošti vasarojaus sėjai, ją tręšti, teks pradėti ir pirmuosius pasėlių purškimus augalų apsaugos priemonėmis, tad laiko tręšimui azotu liko nedaug.
Įtaka grūdų kokybei
Tų veislių žiemkenčiai, kuriems vasario šaltukas nepadarė žalos, anot Ž.Petraičio, šiuo metu gerai atrodo: kviečių šaknys yra gerai įsikrūmiję, daigai turi po 3–5 produktyvius stiebus.
„Tam, kad būtų santykinai gausus ir geros kokybės grūdų derlius, kvadratiniame metre dirvožemio turi būti apie 600–800 kviečių varpų.
Tačiau, vertinant dabartinę būklę, pasėliai daugumoje vietų yra per tankūs. Jeigu kvadratiniame metre žemės želmenys iškels maždaug po 1200 stiebų, jų bus kone dvigubai daugiau, nei reikia geram derliui.
Pasėlių struktūra šiuo metu liudija apie galimą gausų kviečių derlių, bet ten, kur produktyvių stiebų bus per daug, grūdai nebus geros kokybės“, – paaiškino agronomas.
Pasak jo, pastaruosius kelerius metus apskritai Lietuvoje buvo prikuliama labai nedaug kokybiškų , – turinčių daug baltymų, glitimo, didelės hektolitromasės, didelio kritimų skaičiaus kviečių.
Jeigu šiemet stiebų gausa išliks ir augalai juos išmaitins, kviečių bus kuliama gausiai, bet prastesnės kokybės. Be to, grūdų kokybei įtaką dar padarys nuo balandžio iki birželio imtinai iškritusių kritulių kiekis.
Pastaruoju metu grūdų supirkimo kainos yra žemos, todėl, anot Ž.Petraičio, reikia užauginti kuo geresnį derlių, kad ūkiai neįsipainiotų į nuostolius ir gautų pakankamai pajamų.
„Taip nebūna, kad derlius – mažas, o grūdų kainos – geros. Žemdirbiams tenka rinktis, ar smarkiai taupyti, ar investuoti į didelį derlingumą“, – patikino agronomas.
Papildoma nauda – iš žemės
Pasak bendrovės „Agrokoncernas“ komercijos direktoriaus Arno Radzevičiaus, investicijos į derlingumą naudingos ne tik dėl aplinkosauginių priežasčių, bet ir dėl ekonominės naudos.
Vis daugiau ūkininkų pastebi, kad dirvožemio sveikata – maisto medžiagų balansas jame ir tausojančios technologijos padeda ne tik padidinti derlių, bet ir uždirbti papildomai.
„Efektyviai valdyti ūkį padeda skaitmeniniai įrankiai, tokie kaip „Agro247“ platforma, kurioje galima vienoje vietoje fiksuoti ir kaupti visą svarbiausią informaciją apie pasėlius, atliktus darbus ir priimtus agronominius sprendimus“, – sakė A.Radzevičius.
Šie duomenys naudingi ne tik kasdienėje veikloje. Jie itin svarbūs ir dalyvaujant bendrovės „Agrokoncernas“ siūlomoje anglies kreditų programoje. Tam reikalingas aiškus ir pagrįstas atliktų ūkininkavimo darbų fiksavimas.
Pasak A.Radzevičiaus, ūkininkai aktyviai domisi šia nauja galimybe padidinti veiklos efektyvumą.
„Dirbant žemę galima ne tik užauginti derlių, bet ir kaupti anglies atsargas dirvožemyje, taip prisidedant prie aplinkos tausojimo ir kartu atrandant naujų galimybių ūkiui. Anglies kreditų kaupimo programoje dalyvaujantys ūkiai, taikantys tvaresnes technologijas, tokias kaip minimalus žemės dirbimas, tarpinių pasėlių auginimas, organinių medžiagų grąžinimas į dirvą, gauna atlyginimą už kiekvieną iš atmosferos sulaikytą toną anglies dvideginio“, – paaiškina A. Radzevičius.
Pasak jo, ši programa Lietuvoje vis dar naujovė, tačiau susidomėjimas sparčiai auga: ūkininkai ieško sprendimų, kaip ne tik išsaugoti žemės našumą, bet ir gauti papildomų pajamų nekeičiant pagrindinės savo veiklos krypties.