Ūkininkai lengviau atsikvėpė – šiųmetis žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas pagaliau bus kitoks

Kovo pradžioje Europos Komisija pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtam trečiajam Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) pakeitimą.

Jis buvo inicijuotas reaguojant į ūkininkų, paramos gavėjų asociacijų ir kitų suinteresuotų šalių pasiūlymus, taip pat į ES reglamentų pasikeitimus. Visa tai leis sklandžiau pasiruošti artėjančiam žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui.

Šiemet jis vyks balandžio 14 d. – birželio 13 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki birželio 23 dienos.

Tam, kad būtų paprasčiau pildyti deklaracijas, ŽŪM kuria Paraiškų priėmimo informacinės sistemos vedlį, kuris pradės veikti prasidėjus deklaravimo laikui.

Ūkininkai, teikdami paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti, ir šiemet galės savanoriškai dalyvauti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose – vadinamosios ekologinėse sistemose bei pretenduoti į joms numatytas išmokas.

Žemės ūkio ministerija neseniai patvirtinto 2025-ųjų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles.

Šių taisyklių pokyčiai ne tik palengvins žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimą, bet ir suteiks ūkininkams naujų galimybių.

Radviliškio rajono ūkininkas Gedas Špakauskas – vienas tų naujovėms imlių žemdirbių, kurie taiko išmaniosios žemdirbystės technologijas, o kartu atidžiai stebi pokyčius, susijusius ir su Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartais, ir su ekologinėmis sistemomis.

„Artėja trečias žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo sezonas per SP galiojimo laiką.

Pirmasis deklaravimo sezonas mums visiems buvo labai sudėtingas, nes buvo labai daug naujovių bei griežtų reikalavimų.

Pernykštis buvo lengvesnis, o dabar toliau einama lengvinimo keliu – šiemet atsirado naudingų pokyčių, susijusių ir su aplinkosaugos reikalavimais, ir su ekologinėmis sistemomis. Mažesnė tampa ir biurokratine našta“, – sakė R.Špakauskas.

Pasak jo, bene pats svarbiausias pokytis, atsiradęs ŽŪM patvirtinus naująsias taisykles – nuo šiol nebereikės atsisakyti dalies ariamosios žemės dėl privalomai pasirenkamų veiklų – ūkininkai galės pasirinktinai dalyvauti kurioje nors vienoje kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloje.

„Skirti tam tikrą ariamosios žemės dalį negamybinei veiklai – tai buvo labai griežtas reikalavimas. Nepaisant to, kad žemė ir labai derlinga, vis tiek privalėjome dalies jos nepajudinti – palikti negamybinei veiklai“, – sakė G.Špakauskas.

Pasak jo, svarbus yra pokytis, susijęs su augalų kaitos reikalavimais, kuriuos numato GAAB.

„Mažesniems ūkiams sunku prisėti daug skirtingų kultūrų, o nuo šiol tame pačiame lauke tas pačias kultūras jie galės auginti ilgiau – trejus, o ne dvejus metus.

Tuo trapu mano paties ūkis yra 350 hektarų dydžio. Dalyvauju ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloje „Augalų kaita“. Pagal šią veiklą viskas reglamentuota griežčiau – sėjomainai mažiausiai turi būti taikomi keturi pasėliai, o įsipareigojimų trukmė siekia ketverius metus.

Mano paties ūkio minėtas pokytis nepalies, nes visiems mano ūkio pasėlių laukams yra taikomi aukštesni standartai.

Kiti ūkininkai irgi turėtų būti atidūs, nes tie įsipareigojimai, kurių laikas nepasibaigė, išlieka tokie, kokie buvo“, – paaiškino G.Špakauskas.

Jis sakė, kad prižiūri melioracijos griovius pagal veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, ir jam dar liko ketveri įsipareigojimų metai.

„Esu ties grioviais palikęs 3 metrų pločio apsaugos juostas, ir negaliu jų siaurinti iki 1 metro, kaip kad numato GAAB 4 standarto pokyčiai“, – užsiminė jis.

Dar vienas ūkiams ypač palankus pokytis, anot pašnekovo, yra susijęs su kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikla „Tarpiniai pasėliai per žiemą“.

„Šių pasėlių nebuvo galima judinti iki kovo 15-os dienos – būtinai reikėdavo sulaukti šios datos.

Bet klimatas pamažu šyla, tenka anksčiau pradėti žemės darbų sezoną, bet, nepaisant oro sąlygų, tekdavo laukti kovo 15-osios, taigi nevalia buvo nei tręšti pasėlių, nei žemės judinti.

Dabar data yra paankstinta dviem savaitėmis, ir darbus bus galima pradėti kovo 1-ąją.

Mes visi, deklaruodami pasėlius, jau galėsime planuoti, ar palikti per žiemą nejudinamus tarpinius pasėlius, ar nesirinkti šios veiklos, nes paankstina žemės dirbimo data padės apsispręsti“, – kalbėjo R.Špakauskas.

Svarbių palengvinimų sulauks ir gyvulius auginantys ūkininkai – su tais pačiais gyvuliais jie galės dalyvauti keliose ekologinėse sistemose: „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ (veiklos „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius tvarkymas“, „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“), „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ bei „Gyvūnų gerovė“.

Skuodo rajone kartu su šeima ūkininkaujantis Rokas Rozga sakė, kad atsiradusi galimybė dalyvauti keliose ekologinėse sistemose su tais pačiais galvijais bus naudinga finansiškai.

Anksčiau ūkis dalyvavome ekologinėje sistemos „Gyvūnų gerovė“ veikloje, susijusioje su galvijais, dabar ekologinių sistemų pasirinkimas – didesnis.

„Šeimos ūkyje turime apie 230 ha dirbamos žemės, laikome apie 300 mėsinių galvijų. Tad kasmet apie 40 ha žemės plote sėjame kukurūzų pašarams, javų – apie 70 ha, likusi žemė skiriama galvijams ganyti ir pašarams paruošti.

Didžioji blogybė buvo susijusi su tomis pievomis. Buvo skaudu, kai tekdavo palikti tuos 4 proc. žemės negamybiniams plotams, nes jos santykinai ir taip nėra daug. Taigi pastarais pakeitimas – visiems į naudą.

Pagal augalų kaitos reikalavimus, kuriuos numato GAAB, mums irgi atsirado palengvinimas. Būdavo, pasėjus baltyminius augalus – avižas su dobilų mišiniu, antraisiais metais būdavo deklaruojama žolinė danga, o dabar ji galės išlikti ir trečiaisiais metais“, – sakė R.Rozga.

Štai kokie pokyčiai šiemet tampa aktualūs ūkininkams.

Žemės ūkio ministerijai paruošus pakeitimus, Europos Komisija sutiko, kad būtų sušvelninti Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) 4 standarto reikalavimai dėl apsauginių juostų prie melioracijos griovių.

Nuo 2025 metų apsauginės 3 metrų pločio juostos bus paliekamos prie melioracijos griovių, kurių ilgis ne mažesnis kaip 3 kilometrai, arba baseino plotas ne mažesnis kaip 5 kv. km, arba kuriuose vidutinio vandeningumo metais vandens tėkmė būna ne mažiau kaip 6 mėnesius per metus.

Prie kitų – mažesnių melioracijos griovių, vietoj buvusių 3 metrų bus nustatomos 1 metro pločio apsauginės juostos.

Šie pokyčiai bus naudingi daugiau nei 95 proc. melioracijos griovių ir tai smarkiai sumažins ūkininkavimo apribojimus šalia jų esančiose žemės ūkio naudmenose.

Pagal GAAB 5 ir GAAB 6 standartus dviem savaitėm sutrumpintas minimalus žolinių augalų augmenijos ar jų liekanų išlaikymo terminas. Šis laikotarpis nustatomas nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d. – anksčiau buvo nuo lapkričio 15 d. iki kovo 15 d..

Pagal GAAB 7 standartą sumažinti reikalavimai augalų kaitai. Deklaruotos ariamosios žemės plotas, kuriame kasmet privaloma pakeisti pagrindinius pasėlius, sumažintas nuo 65 proc. iki 35 proc.

Be to, augalų kaitos reikalavimus galima įgyvendinti auginant antrinius pasėlius (įsėlį, posėlį, tarpinius pasėlius per žiemą). Tas pačias kultūras toje pat vietoje nuo 2025-ųjų bus galima auginti trejus metus, o ne porą metų, kaip būta iki šiol.

Atsižvelgiant į ES teisės aktų pasikeitimus, pakeistas ir GAAB 8 standartas.

Panaikintas reikalavimas skirti dalį ariamos žemės negamybiniams plotams – nuo 2025 m. jiems nereikia privalomai skirti 4 proc. ariamos žemės.

Nuo 2025 m. reikalavimai paliekami tik dėl kraštovaizdžio elementų išlaikymo ir draudimo pjauti gyvatvores bei medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu.

Kompleksinei ekologinei sistemai „Veiklos ariamojoje žemėje“ panaikinta taikoma Veiksmingumo ir efektyvumo metodika ir iki šiol taikytas gamybinių bei negamybinių veiklų susiejimas.

Pareiškėjai, dalyvaujantys šioje kompleksinėje ekologinėje sistemoje, nebeprivalo dalies ariamosios žemės skirti negamybinėms veikloms.

Tačiau deklaruojantys daugiau kaip 100 ha ariamosios žemės ir dalyvaujantys veikloje „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ privalo pasirinkti dar vieną iš šių veiklų: „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“.

Pakeistas ir mažiausias tinkamas paramai plotas: kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklai „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ ūkiams iki 50 ha (anksčiau buvo ūkiams iki 10 ha) − 0,1 ha, o ūkiams, didesniems kaip 50 ha (anksčiau buvo ūkiams, didesniems kaip 10 ha) − 0,5 ha.

Ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklai „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ ir ekologinei sistemai „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ vietoje nustatyto 1 ha keičiama į 0,5 ha plotą.

Nustatytas ekologinių sistemų „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“ ir „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“ suderinamumas, t. y. su tais pačiais plotais galima dalyvauti abiejose ekologinėse sistemose.

Kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloje „Tarpiniai pasėliai“ patikslinta tarpinių pasėlių per žiemą išlaikymo data – vietoje nustatytos kovo 15 d. keičiama į kovo 1 d.

Data iki kada privaloma taikyti žemės dirbimo be plūgo būdą bei išlaikyti dirvos dangą patikslinta ir kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloje „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ – buvusi kovo 15 d. keičiama į kovo 1 d. Tokiu būdu datos suvienodintos su GAAB 6 standarto reikalavimais.

Viena tų priemonių yra visiškai nauja – tai „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“.

Ją įgyvendinant melioracijos griovių šlaituose bus galima naikinti invazinius augalus (Sosnovskio, Mantegacio barščius ir pan.). Už griovio šlaito sutvarkymą išmoka sudarys 644 eurus už hektarą, o kai vykdoma jungtinė veikla – 773 eurus už hektarą.

Supaprastintos ekologinio ūkininkavimo taisyklės. 2025 m. pasėlių deklaravimui atsisakoma SP priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ nustatyto augalų vyravimo reikalavimo laukuose, soduose ir uogynuose auginamiems žemės ūkio augalams.

Papildomas ir remtinų augalų sąrašas numatant, kad iki 2027 m. bus remiami šilkmedžių ir medlievų plotai.

Šiais metais bus tęsiamas paraiškų rinkimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“.

Esminių pasikeitimų dalyvaujantiems šioje priemonėje nėra, bet pareiškėjų patogumui įvedami palengvinimai dėl Atliktų ūkio darbų žurnalo pildymo.

Jame bus pildomi tik ganymo duomenys (reikės įrašyti bendrą ganomų sutartinių gyvulių skaičių, nenurodant konkrečių ūkinių gyvūnų numerių, nereikės nurodyti ganymo pradžios ir pabaigos datų) ne tik Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje, kaip ankstesniais metais, bet ir popierinėje ar elektroninėje formoje.

Tuo tarpu šiemet startuoja SP intervencinė priemonė „Miško veisimas ir atkūrimas“, – iki šiol šios veiklos buvo remiamos iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos lėšų.

Paraiškos bus renkamos nuo balandžio 1-os dienos iki gegužės 30 d. Paramos galės kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys žemę nuosavybės teise ir savivaldybės, valdančios žemę teisėtas pagrindais.

Pagal priemonę remiamas miško veisimas ir stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas.

Nuo 2025 m. paraiškų pateikimo terminas pagal SP priemonę „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ suvienodinamas su Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse nustatytu paraiškų pateikimo terminu, – tai yra, pavėluotai paraiškos bus priimamos dar 10 kalendorinių dienų.

Pasak ŽŪM ES reikalų ir paramos politikos departamento išmokų už plotus skyriaus vedėjos Rasos Motiejaitės, siekiant palengvinti pareiškėjams paraiškų teikimo procesą, kuriamas Paraiškų priėmimo informacinės sistemos vedlys.

Vedlys veiks kaip interaktyvus įrankis, leidžiantis pareiškėjams žingsnis po žingsnio užpildyti ir pateikti paraišką, įvertinti savo galimybes dalyvauti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano bei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonėse.

Vedlys pateiks išsamią informaciją apie reikalavimus kiekvienai paramos priemonei, paskaičiuos preliminarias išmokų sumas bei padės pareiškėjams geriau suprasti paramos galimybes.

Vedlys su daliniu funkcionalumu startuos jau šiais metais, o pilnai bus įgyvendintas iki 2026 m. paraiškų priėmimo pradžios.

Ministerija tęs tradiciją ir deklaravimo metu kiekvieną ketvirtadienį (8–10 val.) rengs nuotolines ūkininkų konsultacijas, kuriose ūkininkus GAAB, žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų, tiesioginių išmokų taisyklių klausimais konsultuos ŽŪM, NMA, ŽŪDC specialistai.

Kilus su deklaravimu susijusiems neaiškumams ar klausimams, galima kreiptis specialiu el. paštu tiesiogines@zum.lt arba į ŽŪDC el. paštu e-ibraizymas@zudc.lt.