Pernai afrikinis kiaulių maras Lietuvoje buvo nustatytas aštuoniuose nekomerciniuose ūkiuose. Liga buvo aptikta daugiau kaip 860 šernų, kurie yra vieni pagrindinių ligos platintojų.
Ir kitų gyvuliams bei naminiams paukščiams pavojingų užkrečiamųjų ligų grėsmė niekur nedingo. Jų protrūkių – mėlynojo liežuvio, snukio ir nagų ligos, labai patogeniško paukščių gripo – nuolat pasitaiko įvairiose valstybėse.
Šių ligų patekimo grėsmė Lietuvai tapo dar didesnė dėl klimato pokyčių – kasmet vis švelnesnės žiemos. Į mūsų šalį patekę ligos pernešėjai, pavyzdžiui, kraujasiurbiai vabzdžiai-vektoriai, geba išgyventi žiemą ir intensyviau platina pavojingas ligas.
Paankstino kvietimo laiką
Nieko geresnio kol kas nėra sugalvota – biosaugos priemonės yra patikimiausias būdas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų protrūkiams gyvulininkystės ir paukštininkystės ūkiuose.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), reaguodama į tai, kad šiemet Europoje sparčiai plinta įvairios pavojingos gyvuliams ligos, paankstino kvietimą pretenduoti į paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“.
Teikti paraiškas pagal šią priemonę bus galima nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 dienos.
Atsižvelgiant į padidėjusią užkrečiamųjų ligų grėsmę šiam kvietimui skirta lėšų suma nuo 1 mln. eurų padidinta iki 2,6 mln. eurų.
Tuo pačiu šios priemonės įgyvendinimo taisyklėse atsirado ir svarbus pakeitimas, – siekdama suteikti daugiau galimybių, ŽŪM privalomą atrankos balų skaičių sumažino nuo 35 iki 20 balų. Apie tai informacija pateikiama https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/d4a9a66029ed11ee9de9e7e0fd363afc/asr.
Biosauga padėjo ūkiui išlikti
Apie biosaugos svarbą yra pasakojęs ūkininkas Vytautas Gliožeris, iš kurio ūkio kiaules išgraibsto pavieniai pirkėjai ir moka už jas gerokai daugiau nei didžiosios skerdyklos.
V.Gliožeris, turintis sodybą Gribžinių kaime, – vienintelis ne tik Klaipėdos rajono, bet ir visos Žemaitijos ūkininkas, kuriam per dešimtmetį trunkančią afrikinio kiaulių maro epidemiją pavyko išsaugoti verslą.
Nors praėjo daugiau nei dešimtmetis nuo pirmųjų šios ligos protrūkių Lietuvoje, padėtis tebėra grėsminga, užkratą platinančių šernų vis daugėja, tad daugėja ir kiaulių maro protrūkių. Užpernai nustatyta per 400 vietų, kuriose nustatyta užsikrėtusių šernų, pernai – kone 500 vietų.
V.Gliožeris kiaulių fermą apjuosė tvoromis, viduje sumontavo mėšlo šalinimo įrangą, kad nereikėtų jo kastuvais semti, atnaujino girdymo ir šėrimo sistemas. „Ūkyje kiaulių yra tiek, kad pats įstengčiau nudirbti visus darbus, jokių kitų žmonių į tvartą neįleidžiu. Kiaulių auginimo ciklas uždaras, nuo paršavedžių iki mėsinių kiaulių.
Arti sodybos nėra didelių miškų, o ir pats grybauti į juos neinu jau gerą dešimtmetį, kad maro neparsineščiau“, – apie biosaugos priemonių svarbą pasakojo ūkininkas.
Ligų protrūkiai nerimsta
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolat informuoja apie įvairiose valstybėse atsirandančius gyvūnų užkrečiamųjų ligų bei naminių paukščių ligų protrūkius.
VMVT įspėja, kad labai patogeniškas H5N1 potipio paukščių gripo virusas intensyviai nustatomas kaimyninėje Lenkijoje. Naujausi atvejai šią savaitę patvirtinti Wielkopolskie regione įsikūrusiuose didžiuliuose komerciniuose ūkiuose, kuriuose iš viso buvo laikoma per pusę milijono naminių paukščių. Iš viso Lenkijoje jau skaičiuojama 75 protrūkiai naminių paukščių ūkiuose.
Nors Lietuvai Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija yra suteikusi statusą šalies, neapimtos mėlynojo liežuvio ligos, tačiau jos grėsmė didėja, – šios ligos protrūkio šiemet jau būta Lenkijoje.
Tai vabzdžių platinama virusinė naminių ir laukinių atrajotojų liga, kuria dažniausiai užsikrečia galvijai, ožkos, elniai, lamos bei alpakos, bet sunkiausiai serga būtent užsikrėtusios avys. Nustačius šią ligą didžiausi nuostoliai susidaro dėl sumažėjusio gyvulių produktyvumo, taip pat dėl to, kad taikomi apribojimai gyvūnų prekybai ir jų eksportui.
Pernai mėlynojo liežuvio liga buvo įsimetusi į ūkius Vokietijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje ir daugybėje kitų ES valstybių.
Labai užkrečiama yra virusinė snukio ir nagų liga. Ji yra viena pavojingiausių ir plačiai paplitusių naminių ir laukinių porakanopinių gyvūnų ligų. Ja serga galvijai, avys, ožkos, taip pat ir kiaulės.
Kovo pabaigoje buvo patvirtintas jau penktas šiemet snukio ir nagų ligos atvejis 3500 galvijų fermoje Slovakijoje. Apie šiais metais fiksuojamą antrąjį protrūkį pranešė ir Vengrija – pieno ūkyje, kuriame laikoma apie 3 tūkst. gyvulių.
Liga plačiai paplitusi Turkijoje, Vidurio Azijos, Afrikos šalyse, Irane. Ją sukeliantis virusas yra labai atsparus, gali nukeliauti net ir 300 km ir išlikti pavojingas.
Specialistai ragina žmones, keliavusus po užkrėstus regionus, pavyzdžiui, lietuvių ypač pamėgtą Turkiją, Afrikos valstybes, Vidurio Azijos šalis, Indiją ir jose apsilankiusius ūkinių gyvūnų laikymo vietose, būti ypač atsakingiems. Jų primygtinai prašoma, kad, grįžę į Lietuvą, jie neitų ten, kur laikomi ūkiniai gyvūnai.
Tiems, kurie dirba ūkyje, privalu būtų naudoti specialius ūkiui skirtus drabužius ir įsitikinti, kad ūkio lankytojai taip pat vilkėtų apsauginius drabužius, avėtų tam skirtą avalynę, dezinfekuoti transportą.
Viena pavojingiausių yra naminių bei laukinių paukščių Niukaslo liga. Pernai Švedija buvo pranešusi apie du šios ligos protrūkius, nors Skandinavijos šalyse ilgai jos protrūkių nėra buvę.
2024 metais apie ligos plitimą pranešė ir Italija bei Lenkija, – pastarojoje pernai būta kone 30 protrūkių, šiemet iki vasario – 13 atvejų.
Finansuos įvairias priemones
Pagal SP intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ numatyta finansuoti įvairias biosaugos priemones.
Viena jų grupė – tai vidaus ar lauko aptvarų: tvorų, vartų, praėjimo punktų, praėjimo kontrolės sistemų įsigijimo bei įrengimo išlaidos.
Kita – ūkinių gyvūnų pakrovimo bei iškrovimo rampų, aikštelių įrengimo išlaidos.
Taip pat paramos lėšomis bus galima finansuoti žmonių ir ūkinių gyvūnų uždarų praėjimo takų tarp pastatų įrengimą, pašarų terminio apdorojimo įrangos įsigijimą.
Konteinerių bei patalpų, skirtų laikyti gaišenoms, įrengimas ir įrangos įsigijimas – tai taip pat būtų finansuojamos išlaidos.
Finansuojamos būtų ir darbo rūbų, batų plovimo bei džiovinimo įrangos įsigijimo ir kitos išlaidos.
Paramos gavėjai gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir laikantys ūkinius gyvūnus.
Didžiausia parama ūkiui gali siekti 300 tūkst. eurų.
Ūkiams, laikantiems iki 20 sąlyginių gyvulių, didžiausia paramos suma gali siekti 4000 eurų, o ūkiams, turintiems daugiau kaip 21 sąlyginį gyvulį, parama bus apskaičiuojama priklausomai nuo gyvulių skaičiaus.
Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 100 tūkst. eurų, tačiau, kai įsigyjamas turtas, kuris gali būti naudojamas daugiau negu vienoje ūkių laikymo vietoje, suma gali būti padidinta iki 300 tūkst. eurų.
Paramos intensyvumas pagal šią priemonę siekia iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Reiks biologinės saugos plano
Norėdami pasinaudoti parama ūkininkai privalės pateikti biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų planą, kuriame turi būti nurodyta, kaip bus užtikrinamas saugumas ūkiuose.
Šis planas iki paramos paraiškos pateikimo turi būti suderintas su VMVT apygardos priežiūros skyriumi ir atitikti visus reikalavimus.
Pastebėjus laikomų gyvulių sveikatos pakitimus specialistai ragina kuo skubiau pranešti privačiam veterinarijos gydytojui ar VMVT internetu užpildžius anketą puslapyje arba paskambinus tel.: 1879 ar +370 5 242 0108. Įtarus užkrečiamąją ligą, jei įmanoma, atskirkite sergančius gyvūnus nuo kitų, neišvežkite ūkinių gyvūnų ir jų produktų iš laikymo vietos.
Nuolatos atnaujinamą informaciją apie gyvūnų užkrečiamąsias ligas ir jų prevenciją rasite VMVT tinklapyje: https://vmvt.lrv.lt.