Šie ir kiti geopolitiniai įvykiai apsunkina ir grūdų supirkėjų, ir jų pardavėjų veiklą, o ūkininkams įtampą kelia smarkiai svyruojančios ir grūdų, ir trąšų kainos.
Grūdų Lietuvoje kasmet prikuliama daug, bet jų kokybei pastaruoju metu koją vis pakiša įnoringa gamta. Štai todėl agronomai, prognozuodami šiųmetį derlių, skatina laiku patręšti pasėlius, kad jie gebėtų gerai užderėti.
Kasmet Lietuvoje vidutiniškai užauginama apie 4,5 mln. tonų kviečių, iš kurių maždaug trys ketvirtadaliai derliaus – apie 3–3,5 mln. tonų yra eksportuojama, dauguma – į Afrikos šalis: Nigeriją, Malį, Maroką, Senegalą, Pietų Afrikos Respubliką.
Mūsų šalies augalininkystės ūkiai geba išlaikyti tvirtas pozicijas užsienio rinkose, nors grūdų kainų svyravimai pastaruoju metu yra ypač staigūs.
Kainos truputį pakilo
Ūkininkų grūdų saugyklos jau – apytuštės. Po savaitės kitos prasidės pavasarinė sėja, ir tai, kas liks nesuberta į žemą, tikėtina, bus išparduota už bet kokią tuo metu egzistuosiančią grūdų kainą.
Ir ūkininkams, ir grūdų supirkimo įmonėms reikės išvalyti saugyklas būsimo derliaus grūdams, – iškuopti jas, dezinfekuoti. Taigi laikas tam pamažu artėja.
Grūdai – kviečiai, rapsai bei kitos kultūros, yra biržos prekės, o jų kainas toliau sūpuoja geopolitiniai įvykiai.
Ekstra klasės praėjusių metų derliaus kviečių tonos supirkimo kaina balandžio antrąją savaitę sudarė 233 eurus, pirmos klasės – 224 eurus, rapsų – 511 eurų.
Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) naujausiais duomenimis, kurie aprėpia kovo pabaigą, kviečių, kvietrugių ir pašarinių miežių supirkimo kainos padidėjo.
Kviečiai Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse šių metų 13 savaitę kovo 24–30 dienomis, buvo superkami vidutiniškai po 218,77 euro už toną.
Jų kaina, palyginti su kaina buvusia prieš savaitę, padidėjo apie 4 proc. bei buvo maždaug 7,8 proc. didesnė negu prieš metus.
Kvietrugių kaina padidėjo atitinkamai 2,35 proc. ir 17,34 proc. – iki 194,26 eurų už toną.
Pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina paskutinę kovo savaitę sudarė 171,36 euro už toną, – ši kaina buvo kone ta pati kaip ir prieš metus atitinkamu laikotarpiu.
Rapsų vidutinė supirkimo kaina kovo pabaigoje sudarė 509,83 euro už toną. Ji buvo 6,09 proc. mažesnė negu prieš ankstesnę kovo savaitę, bet maždaug penktadaliu didesnė negu prieš metus.
Eksporto apimtys – mažesnės
ŽŪDC duomenimis, Lietuva šių metų vasario mėnesį eksportavo beveik 41 proc. mažesnį grūdų kiekį negu 2024 m. vasarį.
Lietuvos grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo įmonės 2025 m. vasarį eksportavo 236,72 tūkst. tonų grūdų – beveik 48 proc. mažesnį kiekį nei prieš mėnesį bei beveik 41 proc. mažiau, nei 2024-ųjų vasarį.
Kviečių eksportas sudarė apie 132 tūkst. tonų.
Juos Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo į Latviją, Estiją, Daniją, Vokietiją, Nyderlandus, Norvegiją, Maroką, Nigeriją ir Kongą (vidutinė kaina – 229 euro už toną).
Miežiai (apie 83 tūkst. tonų) buvo eksportuoti į Latviją, Estiją, Lenkiją, Vokietiją, Ispaniją, Nyderlandus, Maroką ir Saudo Arabiją (vidutinė kaina – 197,4 euro už toną), o kvietrugiai – į Ispaniją ir Kongą (vidutinė kaina – 210 eurų už toną).
2025-ųjų vasario mėnesį eksportuota 12,16 tūkst. tonų žirnių ir pupų. Tai panašus kiekis kaip ir 2024 metų vasarį. Jie buvo išgabenti į Lenkiją, Daniją ir Norvegiją, o vidutinė kaina siekė 295,5 euro už toną.
Rapsų eksportas 2025 m. vasario mėnesį, palyginti su praėjusių metų analogišku laiku, taip pat buvo panašus kaip praėjusiais metais ir sudarė 26,63 tūkst. tonų. Jie eksportuoti į Latviją, Estiją, Daniją, Suomiją, Švediją ir Jungtinę Karalystę, o vidutinė kaina sukosi apie 489 eurus už toną.
Žvilgsnis į ateitį
„Agrokoncerno“ grupės informacijos apie grūdų supirkimą duomenimis, gegužę tonos maistinių kviečių (Euronext) kaina sudarys 225 eurus, rapsų – 505,25 euro.
Pagal šiuo metu sudaromas išankstines sutartis su grūdų augintojais, numatyta ateities sandoriuose kaina 2025-ųjų rugsėjį už kviečių toną būtų 224 euro, gruodį – 230,75 euro. Rapsų kainos atitinkamai siektų 476 eurus bei 477,75 euro.
Sprendžiant pagal dabartinę žiemkenčių būklę, šiųmetis ir žieminių kviečių, ir žieminių rapsų derlius turėtų būti gana gausius, jeigu tik javų nenuniokos gamtos sticihijos.
Agronomų įžvalgos liudija, kad javai, tikėtina, derės gausiai, bet grūdų kokybė, sprendžiant pagal dabartinę augalų būklę, nebus ypač gera. Taigi pajamoms iš hektaro didesnę įtaką turėtų daryti nukultų grūdų kiekis, o ne jų kokybės rodikliai.
Ūkininkai kasmet susiduria su dileama, sudaryti ar ne išankstines grūdų pardavimo – pirkimo sutartis su jų supirkimo įmonėmis.