Nauja paramos priemonė
Nuo 2020-ųjų trejus metus iš eilės dalis savivaldybių kiekvieną pavasarį imdavosi naikinti Sosnovskio barščius, ir tai jos darė maždaug 330 hektarų plote, pasinaudodamos valstybės parama.
Šis invazinis augalas buvo naikinamas Vilniaus ir Šiaulių miestuose bei Kaišiadorių, Mažeikių, Alytaus, Anykščių ir kituose rajonuose, iš viso – šešiolikoje savivaldybių. Didžiausi jo plotai, užimantys per 60 hektarų, plytojo Kėdainių rajone.
Šiemet ir savivaldybės, ir ūkininkai kovai su invaziniais augalais kviečiami pasinaudoti parama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) priemonę „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“.
Tai – nauja priemonė, pagal kurią paramos galės kreiptis ūkininkai, jungtinės veiklos – partnerystės sutarties pagrindu veikiančios melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, žemės ūkio bendrovės, savivaldybės.
Prašymai šiai paramai turi būti teikiami kartu su paraiškomis tiesioginėms išmokoms gauti.
Griovius valo ir patys
„Šakių rajone daug esame lėšų investavę į melioracijos griovių, kanalų valymą bei jų priežiūrą.
Iš pradžių kelerius metus tai darė melioracijos projektų plėtotojai, o po to mes patys, ūkininkai, šienaudavome pagriovius ir iki šiol viską sužiūrime“, – sakė Šakių rajono ūkininkas, Melioracijos sistemų naudotojų asociacijos „Veršiai“ vadovas Kęstutis Daugėla.
Pasak jo, kai kuriose Šakių rajone vietose pasitaiko atželiančių invazinių augalų, bet jiems neleidžiama plisti.
„Ūkininkauju daugiau nei 30 metų – valau melioracijos griovius bei kanalus su savo technika. Tą patį daro ir kiti ūkininkai.
Ir ne tik melioracijos griovius sutvarkome, bet ir pakeles nušienaujame, krūmus iškertame, upelių apsaugines zonas prižiūrime. Tai darome iš geros valios, už savo lėšas, nes privalome apsaugoti savo pasėlius.
Žemdirbiai turi tokius darbus nudirbti. O tie, kuriems aktualu, manau, gavo gerą galimybę pasinaudoti ir naująja parama“, – kalbėjo K.Daugėla.
Sukaupė nemažai patirties
Pasak Kėdainių rajono savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėjos Gintarė Kundrotaitės-Kozins, invaziniams augalams naikinti savivaldybė 2021–2023 metais buvo gavusi valstybės paramos.
„Trejus metus, pagal parengtą gausos reguliavimo veiksmų planą, Sosnovskio barščius naikinome valstybei arba savivaldybei priklausančios žemės plotuose.
Stebėjome poveikį. Jeigu tik prireikdavo, purškėme invazinių augalų ūglius pakartotinai ir kitais metais, o jeigu jų likdavo po purškimo, paaugusius iškasdavome su visomis šaknimis, kad tik sėklos nespėtų subręsti, antraip jas vėjas sparčiai išnešioja.
Efektyviausias būdas šiems invaziniams augalams naikinti vis dėlto yra ankstyvas purškimas. Tai daryti reikia balandį, kai tik pasirodo pirmieji Sosnovskio barščių lapeliai. Svarbu ir nepavėluoti, ir sulaukti palankių oro sąlygų, nes nupurškus ūglius per lietų nebūtų poveikio“, – paaiškino G.Kundrotaitės-Kozins.
Ji užsiminė ir apie kilusius iššūkius.
„Būdavo, išnaikiname Sosnovskio barščius savo žemės plotuose, o privačiuose sklypuose jie likdavo ir plisdavo toliau – užsisėdavo išvalytoje žemėje iš naujo.
Rašydavome raštus sklypų savininkams. Vieni jų sureaguodavo, kiti – numodavo ranka. Net pagal Viešosios tvarkos taisykles bandėme sklypų savininkus paakinti, kad jie naikintų tuos invazinius augalus, nes tik visiems kartu įmanoma buvo juos įveikti.
Daugiausia iššūkių kildavo sodininkų bendrijų teritorijose, tekdavo ieškoti savininkų prašant bendrijų pirmininkų pagalbos“, – pasakojo G.Kundrotaitė-Kozins.
Pasak jos, šiemet numatoma dar kartą pasiruošti panašiems darbams. Tikėtina, kad jų imsis ir ūkininkai, naudodamiesi parama pagal SP priemonę „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“, ir savivaldybė turės tokią galimybę.
„Be to, ir Aplinkos ministerija numatė finansavimą invazinėms augalų rūšims naikinti, todėl rengsime naują gausos reguliavimo planą.
Tikėtina, kad šįkart bus ir svarbus pokytis – bus galima naikinti invazinius augalus ne tik valstybės ar savivaldybių žemėje, bet ir privačiose teritorijose, jeigu tik pavyks gauti žemės sklypų savininkų sutikimą“, – sakė G.Kundrotaitė-Kozins.
Sosnovskio barščiams naikinti naudojamos kompleksinės priemonės. Vienas jų – purškimas specialiais herbicidais, kol augalas yra dar nedidelis ir siekia 10–20 cm, tačiau to daryti negalima vandens telkinių pakrančių juostoje.
Kita priemonė – šienavimas nupjaunant nuo herbicidų nežuvusius augalus su žiedynais, kol jie dar yra nesubrandinę sėklų, trečia – kasimas.
Prašymai – kartu su paraiškomis
Pagal SP priemonę „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“ yra numatytos dvi išmokos.
Viena jų už griovio šlaito sutvarkymą sudaro 644 eurus už hektarą, o kai vykdoma jungtinė veikla – 773 eurai už hektarą.
Naudojantis paramos lėšomis bus galima tvarkyti melioracijos griovių bei melioracijos reikmėms sureguliuotų upių šlaitus, naikinant invazinius augalus – Sosnovskio, Mantegacio barščius ir kitus taip prisidedant prie biologinės įvairovės išsaugojimo.
Prašymai gauti paramą teikiami kartu su paraiškomis tiesioginėms išmokoms gauti.
Paramai tinkamas plotas turi patekti į Paraiškų priėmimo informacinės sistemos elektroninio žemėlapio sluoksnį „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“.
Į šį plotą patenka melioracijos griovių ir melioracijos reikmėms sureguliuotų upių šlaitai bei 3 metrų pločio juosta virš griovio šlaito viršutinės briaunos, kur nustatyta invazinių rūšių augalų paplitimas.
Taip pat į plotą patenka 50 metrų ilgio juosta į abi puses nuo nustatytos invazinių rūšių augalų paplitimo teritorijos išilgai griovio bei atitinkamai 3 metrų pločio juosta nuo griovio šlaito viršutinės briaunos.
Bendras paramai tinkamas plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,1 ha, kurį gali sudaryti ne mažesni kaip 0,01 ha laukai.
Paramos gavėjas privalės laikytis įsipareigojimų pagal nuo einamųjų metų paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimų metų gruodžio 31 d.
Įsipareigojimų laikotarpio trukmė – 5 metai, teikiant paraišką kasmet ir deklaruojant tuos pačius plotus (laukus). Prisiimtų įsipareigojimų trukmė negali būti keičiama.
Pagal šią intervencinę priemonę remiama veikla naikinant taisyklių 1 priede nurodytus invazinių rūšių augalus. Jų radavietės turi būti pažymėtos Biologinės įvairovės informacinės sistemos Invazinių rūšių modulyje.
Pareiškėjas privalės taikyti atskirų invazinių rūšių augalų naikinimo būdus. Svarbu tai, kad ties vandens telkiniais augalų negalima naikinti cheminėmis priemonėmis ir laikytis jų naikinimo terminų, nurodytų Invazinių rūšių augalų plitimo valdymo melioracijos griovių šlaituose veiksmų plane
Pavojingas augalas
Sosnovskio barščiai įprastai auga pamiškėse, pakelėse, nenaudojamose pievose, šalia melioracijos griovių, upių bei ežerų pakrantėse – dėl savo nereiklumo augimo sąlygoms kasmet net prieš tai naikintuose plotuose augalas dažnai atželia.
Augalas itin greit plinta, vienas individas gali subrandinti net iki 100 tūkst. vnt. sėklų.
Nekontroliuojamai želdami Sosnovskio barščiai užima didžiules teritorijas ir pažeidžia ekologinę pusiausvyrą, išstumia vietinę florą.
Sosnovskio barštis 2016 m. paskelbtas invazine Europos Sąjungos rūšimi. Iki 3–5 metrų aukščio užaugantis augalas į Lietuvą atvežtas apie 1950 metus ir augintas kaip pašarinis augalas gyvuliams.