R.Vaičiulis yra ir vienas iš tų ūkininkų, kurie domisi viskuo, kas susiję su vadinamaisiais anglies kreditais. Šiemet, jeigu tik suskubs pasirengti, jiedu su tėvu pradės dalyvauti bendrovės „Agrokoncernas“ parengtoje anglies kreditų kaupimo programoje.
Ant prekystalio – anglies kreditai
Tarpiniai pasėliai, sėjomaina, tikslusis tręšimas, minimalus žemės dirbimas. Visam tam mūsų šalies ūkininkai skiria vis daugiau dėmesio.
Išmaniosios technologijos jiems padeda valdyti įvairius procesus, susijusius su žemdirbyste, o kartu duoda ir finansinės naudos.
Ūkiai turi galimybę dalyvauti anglies kreditų – organinės anglies kaupimo programoje. Tikslioji žemdirbystė tam sudaro sąlygas, ir ūkininkai gali papildomai užsidirbti lėšų.
Jie gauna atlygį už kiekvieną dirvožemyje sulaikytą toną anglies dvideginio – CO2 dujų. Patys anglies kreditai yra rinkos prekė, ir jie būna parduodami įmonėms, kurių veikloje būtent ir išsiskiria šiltnamio efektą sukeliantis anglies dioksidas.
Be to, ir finansų institucijos atsižvelgia į tokį ūkininkavimo būdą, ir suteikia žemdirbiams paskolas, taikydami mažesnes palūkanas.
Sukaupė solidžios patirties
„Mūsų šeimos ūkyje virsmas prasidėjo maždaug prieš dešimtį metų. Maždaug tiek laiko po kiekvienos javapjūtės dalį žemės apsėjame tarpiniais pasėliais, taigi nepaliekame žiemai plikos dirvos, bet į ją išberiame 5–7 augalų sėklų mišinį.
Tai būna ir azotą iš atmosferos kaupiantys augalai, ir tokie augalai, kurie giliai įsišaknija. Jų šaknys išpurena dirvožemį, kurį vėliau reikia mechaniškai mažiau įdirbti“, – paaiškino R.Vaičiulis.
Kaip tie tarpinių pasėlių laukai atrodo pavasarį? „Pavasarį jie būna rudi, – toks „miestietiškas“ klausimas nesutrikdė Ričardo. – Šie augalai neatsparūs šalčiams. Po žiemos laukai būna padengti jų liekanomis, kurios tampa organinėmis trąšomis – pamaitina dirvožemį.
Stengiamės tarpinius pasėlius rugpjūtį pasėti kuo anksčiau, kad jie iki rudens šalnų užaugintų kuo didesni – kad kuo daugiau būtų biomasės. Pavasarį būtent tuose laukuose sėjame vasarojų – pupas ir žirnius.
Miežių sėjame retai, nebent tada, kai išsinuomojame ar nusiperkame naują žemės plotą. Tokiose vietose dar nebūna suplanuota sėjomaina, tad galime juos skirti būtent miežiams.“
Nei rudenį, nei pavasarį į Vaičiulių ūkio laukus traktoriai nebetempia plūgų, – šių padargų ūkininkaujantys tėvas ir sūnus seniai nebenaudoja.
„Pavasarį prieš sėją sekliai įdirbame žemę, ir pasėjame grūdus su įprasta sėjamąja.
Mums ypač praverstų Strip-till sėjamoji, kuri naudojama tiesioginiai sėjai. Kadangi jos dar neturime, negalime pradėti oficialiai kaupti anglies kreditų, nes galutinai nesame tam pasiruošę“, – paaiškino R.Vaičiulis.
Visos kitos technikos galimybės yra tokios, kurių pakanka tiksliajai žemdirbystei.
„Azoto jutiklių dar nesame įsigiję, tačiau naudojame navigacijos sistemas. Dirbant žemę traktoriai po laukus važinėja ypač tiksliai, todėl pavyksta išvengti padargų vėžės persidengimo.
Tręštuvas taip pat nedubliuoja tręšimo, purkštuvas taip pat – išmanusis. Kiekvienas jo purkštukas įjungiamas bei išjungiamas atskirai, tad augalų apsaugos priemonės naudojamos tiksliai ir taupiai“, – kalbėjo R.Vaičiulis.
Dalyvauja ir mokymuose
Sūnaus ir tėvo Vaičiulių ūkis siekia 650 hektarų, Galbūt pagal jos kiekį įmanoma paskaičiuoti, kiek galima gauti anglies kreditų?
„Viskas priklauso nuo sukaupiamo CO2 kiekio.
Būna metų, kai dėl įnoringos gamtos tarpiniai pasėliai užauga neaukšti, tesiekia 40 cm, tuomet ir anglies dvideginio jie sukaupiama mažiau.
Todėl ir stengiamės savo ūkyje tarpinius pasėlius pasėti kuo anksčiau, iš karto po javapjūtės, ypač ten, kur nukertame žieminius miežius“, – paaiškino Ričardas.
Tam yra dar viena priežastis. Mat dirvoje likusios miežių pabiros yra gana „piktos“ – grūdai sudygsta, todėl tuose plotuose neįmanoma būtų sėti žieminių kviečių ar kitų žiemkenčių. Pirmiausia tenka nustelbti miežių želmenis, o tam puikiai tinka tarpiniai pasėliai – CO2 sugeriantys augalai.
„Dalyvavau visuose „Agrokoncerno“ surengtuose seminaruose, skirtuose anglies kreditams kaupti.
Domiuosi šia galimybe, bet juntu, kad man dar trūksta žinių – noriu viską nuodugniai išsiaiškinti, o tada – startuoti.
Motyvaciją didina ir tai, kad net bankai į tai atsižvelgia, ir, kaupiantiems anglies kreditus ūkiams, paskoloms taiko mažesnes palūkanas“, – teigė R.Vaičiūnas.
Pasak jo, „Agrokoncernas“ turi numatęs tam tikrą žemės kiekį, skirtą anglies kreditų programai.
„Tikiuosi, kad dar šiemet mums pavyks tapti programos dalyviais – rengiamės tam.
Dar reikės užsakyti dirvožemio tyrimus ir, atsižvelgiant į jų duomenis, sudaryti laukų žemėlapius. Tuomet bus galima dar labiau sumažinti trąšų kiekį – veiksmingiau jas panaudoti, o visa tai taip pat susiję su anglies kreditais bei aplinkosauga“, – sakė R.Vaičiulis.
Papildoma nauda – iš žemės
Pasak bendrovės „Agrokoncernas“ komercijos direktoriaus Arno Radzevičiaus, investicijos į žemės derlingumą ūkininkams naudingos ne tik dėl aplinkosauginių priežasčių, bet ir dėl ekonominės naudos.
Vis daugiau ūkininkų pastebi, kad dirvožemio sveikata – maisto medžiagų balansas jame ir tausojančios technologijos padeda ne tik padidinti derlių, bet ir uždirbti papildomai.
„Efektyviai valdyti ūkį padeda skaitmeniniai įrankiai, tokie kaip „Agro247“ platforma, kurioje galima vienoje vietoje fiksuoti ir kaupti visą svarbiausią informaciją apie pasėlius, atliktus darbus ir priimtus agronominius sprendimus“, – sakė A.Radzevičius.
Šie duomenys naudingi ne tik kasdienėje veikloje. Jie itin svarbūs ir dalyvaujant bendrovės „Agrokoncernas“ siūlomoje anglies kreditų programoje. Tam reikalingas aiškus ir pagrįstas atliktų ūkininkavimo darbų fiksavimas.
Pasak A.Radzevičiaus, ūkininkai aktyviai domisi šia nauja galimybe padidinti veiklos efektyvumą.
„Dirbant žemę galima ne tik užauginti derlių, bet ir kaupti anglies atsargas dirvožemyje, taip prisidedant prie aplinkos tausojimo ir kartu atrandant naujų galimybių ūkiui.
Anglies kreditų kaupimo programoje dalyvaujantys ūkiai, taikantys tvaresnes technologijas, tokias kaip minimalus žemės dirbimas, tarpinių pasėlių auginimas, organinių medžiagų grąžinimas į dirvą, gauna atlyginimą už kiekvieną iš atmosferos sulaikytą toną anglies dvideginio“, – paaiškino A. Radzevičius.
Pasak jo, ši programa Lietuvoje vis dar naujovė, tačiau susidomėjimas sparčiai auga: ūkininkai ieško sprendimų, kaip ne tik išsaugoti žemės našumą, bet ir gauti papildomų pajamų nekeičiant pagrindinės savo veiklos krypties.