Jis yra garsus kraštovaizdžio specialistas, kurio profesionalių patarimų televizijos laidose laukia ir sodininkai bei daržininkai, ir savo namų aplinką kuriantys jauni žmonės, ir naujomis gėlių veislėmis bei gėlynais besidomintys senjorai.
Įdomiai ir visuomet nuotaikingai apie harmoningos aplinkos kūrimą pasakojantis Tautvydas sakė, kad agronomo profesiją rinkosi tikslingai.
„Tai – pagrindas, kaip namo pamatai. Vėliau ant jų daug ką galima lipdyti ar statyti. Juk visuomet bus reikalingas specialistas, žinantis, kaip užauginti kokybišką maistą. Didelis privalumas pažinti augalus, jų biologiją. Tuomet belieka žinias pritaikyti praktikoje, išmintingai ūkininkauti, semtis patirties“, – įsitikinęs Tautvydas.
Patirtis leidžia skleistis kūrybai
Ilgainiui prie profesinio Tautvydo pasirinkimo prisidėjo pomėgis kurti ir tvarkyti želdynus. Sėkmingas agronomijos mokslo ir kraštovaizdžio specialisto veiklų derinimas, Lietuvoje ir užsienyje įgyta patirtis leido skleistis kūrybiškumui, plėsti galimybių ribas ir diktuoti naujausias sodų bei želdynų madas mūsų šalyje.
„Želdynų kūrimas nėra tik gėlių ar krūmų sodinimas, tai lengvoji ir gražioji šios veiklos dalis.
Sudėtingiausi sprendimai ir darbai dažniausiai būna „paslėpti“. Būtent tokie darbai kaip reljefo formavimas, grunto paskirstymas, laistymo, apšvietimo sistemų įrengimas, augalų veislių parinkimas ir panašūs reikalauja specialių žinių.
Vis tik magiškas augalų pasaulis, dinamiškos želdynų kūrimo tendencijos užburia ir tampa neatskiriama ne tik darbinės, bet ir gyvenimo kasdienybės dali su jau visiems matomu rezultatu“, – apie pasirinktos specialybės teorinių žinių virsmą puikiais sodais, parkais ir gėlynais pasakoja Tautvydas.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijų programos Agronomija absolventas Tautvydas, šiuo metu Akademijoje dirbantis dėstytoju sako, kad šios studijų krypties absolventai nėra vien potencialūs ateities ūkininkai, besirūpinantys savo pasėlių plotais.
Pasak Tautvydo, agronomija jau seniai nėra siejama su plūgais, akėčiomis ir arimais. Galimybės ir perspektyvos šioje srityje – tikrai plačios, o agronomijos kaip studijų sintezės su kitomis studijų kryptimis leidžia rinktis įvairiausias veiklas, išsaugoti ir sukurti naujas darbo vietas, panaudoti naujausias technologijas, priimti inovatyvius sprendimus.
Puikus pavyzdys – agronomijos žinių panaudojimas ir įgūdžių pritaikymas kuriant ir tvarkant kraštovaizdį, želdynus. Nemažai lietuvių, jaunų žmonių imasi atkurti senąsias sodybas kaimiškose vietovėse, kuriasi šalia miestų, užsiima daržininkyste, sodininkyste. Ūkio ar privačios valdos savininkui svarbu ne tik praktiškumas ir nauda, bet ir patrauklumas, estetika, natūralumas, todėl ir sprendimus bei idėjas reikia „miksuoti“. Pavyzdžiui, įvairiapusiškos agronomijos mokslo žinios naudingos kad ir sodo genėjimo darbuose.
„Su nerimu stebiu siūlomas diletantiškas sodų genėjimo paslaugas. Teisingas vaismedžių genėjimas reikalauja specifinių žinių ir įgūdžių, antraip sodui tik pakenksime“, – apie agronomijos studijų pagrindų svarbą pasakoja Tautvydas, sukauptas žinias ir įgytą patirtį šiuo metu perduodantis būsimiems kvalifikuotiems profesionalams.
Skirtingų mokslo sričių sinergija
Tautvydo nuomone, svarbu atliepti šiandienos vartotojų poreikius, jų gyvenimo būdą. Agronomijos vaidmuo čia itin svarbus. Populiarėjančios sodininkystės ir daržininkystės veiklos skatina mokslinę, tiriamąją veiklą, naujų ir perspektyvių darbo vietų kūrimą.
Tarpdiscipliniškumo galimybės šiuolaikiniams agronomams gali padėti spręsti socialinius, kultūrinius klausimus, burti, vienyti savo krašto bendruomenę.
Pavyzdžiui, želdynams atkūrti bei prižiūrėti reikia ne tik agronominių žinių, bet ir kultūrinio jautrumo, supratimo apie krašto paveldą ir ekosistemų darną. O pažangiais metodais grindžiama sklypo priežiūra reikalauja kompleksinių sprendimų, kurie atsiranda tik bendradarbiaujant su įvairių sričių specialistais: aplinkotvarkos, kraštovaizdžio architektūros ar biologijos atstovais. Toks požiūris leidžia kurti ne tik produktyvias, bet ir estetiškai, ekologiškai bei socialiai vertingas erdves.
Šiuolaikiniai agronomai sprendimų ieško kartu su inžinerinių tinklų įrengimą išmanančiais kolegomis, įrengtos įrangos ir sodo technikos, pavyzdžiui, laistymo sistemos ar žoliapjovės valdymą, projektuoja su IT specialistais. Todėl tarpdiscipliniškumas agronomijos mokslui suteikia įvairių naujų galimybių.
„Aš įsitikinęs, kad tai tikrų tikriausia ateities specialybė ir agronomijos specialistų poreikis tik didės. Procesų modernizavimas, skaitmenizavimas – ūkiams reikia ir reikės pažangias studijas baigusių agronomų. Miestų bendruomenių daržuose ir soduose, žalumynų, prieskonių augynuose taip pat reikalingos specifinės profesinės žinios. Agronomija savo nišą randa ir didmiesčiuose“, – apie palankias agronomijos mokslo perspektyvas ir tarpdiscipliniškumo vaidmenį šioje srityje kalba Tautvydas.