Žalą jau vertina komisija
„Pas mane praktiškai viskas žuvo 100 proc.“, – sunkiai rinkdama žodžius pokalbį pradėjo „Luksnėnų sodų“, įsikūrusių Alytaus rajone, vadovė Gitana Jonuškaitė.
Čia kelias naktis iš eilės šaltis spaudė iki 7 laipsnių. Sodininkė apžiūrėjusi pajuodusius obelų žiedus konstatavo: „Jeigu dar buvo kas nors gyva, tai šiąnakt šalnos galutinai viską pribaigė“.
Ji skaičiavo, kad potencialūs nuostoliai gali siekti 500–600 tūkst. eurų. „Kiek patikrinau žiedynus, jie visi praktiškai nušalę. Jei ir bus kokių nors vaisių užuomazgų – jų bus mažai. Bet jei ir jų nebus, vadinasi, lietuviams nelemta valgyti lietuviškus obuolius“, – apgailestavo G.Jonuškaitė.
Draudžia tik tada, kai to nereikia
Pašnekovė neslėpė apmaudo, kad draudimo bendrovės sodus sutinka drausti tik žiemos laikotarpiu, kai toks draudimas neaktualus – šiuo laiku žalos beveik nebūna, nes obelys nesunkiai išveria lietuviškas žiemas. Pats rizikingiausias metas – balandis, gegužė, kai žydinčius sodus „kandžioja“ šalnos, daužo kruša. „Šiuo metu mūsų nedraudžia“, – gūžčiojo pečiais Gitana.
Šią savaitę „Luksnėnų soduose“ jau lankėsi Alytaus rajono savivaldybės sudaryta žalų vertinimo komisija, iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos laukiama pažymos apie praslinkusį arktinį šaltį. Kitas žingsnis – kreipimasis į Žemės ūkio ministeriją dėl prašymo kompensuoti patirtus nuostolius.
„Tikiuosi, kad žala bus kompensuota. Mes būsime priversti gyventi iš santaupų“, – susirūpinimo dėl ateities neslėpė sodo vadovė.
Didžiausi pažeidimai – žemaūgėse obelyse
Itin sudėtinga situacija ir Kaišiadorių rajone. Žemės ūkio bendrovės „Žiežmarių sodai“ vadovas Kipras Sirtautas situaciją įvertino lakoniškai – padėtis labai prasta. Šiąnakt dirvos paviršiuje šalna spaudė iki 5 laipsnių žemiau nulio. 180 hektarų sode ypač nukentėjo žemaūgės obelys, ten nušalo praktiškai visos pražydusios vaismedžių šakos. Pašnekovas užtikrino, kad lietuviškų desertinių obuolių šiemet bus kur kas mažiau.
„Lenkų mokslinis tyrimas parodė, kad jei laikosi – 3,9 laipsnio temperatūra – derliaus netekimas siekia 90 proc. Ir praėjusią savaitę, maždaug 3 dienas, pas mus naktį laikėsi – 4 laipsniai. Situacija tikrai labai prasta“, – slogiai kalbėjo K.Sirtautas.
Sodo vadovas teiks prašymą kompensuoti būsimus nuostolius. Pašnekovas neslepia, kad laukia sunkūs metai ir reikės „bandyti išgyventi“.
Ūkyje dirba apie 20 nuolatinių darbuotojų, o rudenį, prasidėjus intensyviam obuolių skynimo, rinkimo metui, iš viso pluša 60–70 darbininkų. Šiemet tiek darbo rankų nereikės. „Jei negausime kompensacijos, tikrai svarstysime mažinti darbuotojų skaičių“, – teigė sodo vadovas.
Ir pernai „Žiežmarių sodų“ neaplenkė šalnos – nušalo 60 proc. obelų. „Pas mus toks, truputį, užkeiktas kraštas“, – liūdnai juokavo K.Sirtautas.
Obuolių šiemet mažiau, todėl šių lietuviškų vaisių kainos atitinkamai gali būti didesnės. Tiesa, K.Sirtautas metė akmenuką į prekybininkų daržą. Šie esą lietuviškus obuolius į lentynas krauna nenoriai ir mieliau perka lenkiškus vaisius, mat Lenkija – didžiausia obuolių augintoja Europoje.
Nerimas dėl šios nakties
Su nerimu ateinančios nakties laukia Anykščių rajone esančių „Ažuožerių sodų“ direktorius Regimantas Butvydas. Pasak jo, šiąnakt prognozuojama 4 laipsnių šalna.
Praėjusiais praėjęs šalčio frontas nušaldė daugiau nei pusės derliaus. Nors Regimantas teikė prašymą kompensuoti nuostolius – jis taip ir liko neišgirstas, pinigų jis iki šiol nesulaukė. Sodo vadovas skaičiavo, kad pernai dėl šalnų neteko maždaug 300 tūkst. eurų pajamų.
120 hektarų sodo šeimininkas neabejojo, kad jei ir šiemet kartosis panašus scenarijus, rudenį darbininkų reikės kur kas mažiau, o tai skaudžiai atsilieps ir taip nedideles pajamas gaunantiems Anykščių krašto gyventojams, kurie papildomai uždarbiauti ateidavo į sodą.
„Per tuos mėnesius algoms sumokame apie 130 tūkst. eurų algoms. Šie žmonės ir taip gauna gana žemas pajamas, o šį rudenį jų gaus dar mažiau“, – apgailestavo R.Butvydas.
Kol kas nieko nežada
Savo ruožtu ŽŪM neskuba žarstytis pažadais dėl kompensacijų sodininkams. Jie atsiųstame komentare rašo, kad ministerija yra paprašiusi savivaldybių, esant poreikiui, sudaryti komisijas, kurios įvertintų šalnų padarytą žalą sodams ir uogynams.
„Gavus informaciją bus vertinamas šalnų poveikis visam sektoriui ir tada priimami atitinkami sprendimai“, – teigė ŽŪM specialistai.