Šių daržovių teks laukti iki pat Joninių – paaiškino, kas atsitiko

2025 m. gegužės 12 d. 14:34
„Dar taip nebuvo, kad atėjus į prekybos centrą nerasčiau bulvių“, – stebėjosi Sandra naujienų portalui Lrytas atsiuntusi nuotraukas su tuštutėlėmis bulvių lentynomis viename prekybos tinklų. Savo ruožtu ūkininkai aiškina, kad jų sandėliai jau praktiškai tušti, beveik visos pernykščio derliaus daržovės parduotos. Šiemet ilgiau nei įprastai teks laukti ir ankstyvųjų lietuviškų bulvių. Jų bus ir kur kas mažiau.
Daugiau nuotraukų (5)
Nesugeba išlaikyti iki šviežio derliaus
Praėjusią savaitę į prekybos centrą apsipirkti užsukusi Sandra nustebo pamačiusi tuščias bulvių lentynas. Nebuvo nei lietuviškų, nei iš užsienio atvežtų bulvių: „Ar baigėsi jau lietuviškos bulvės? Kodėl tuomet prekybininkai jų neatsiveža iš svetur? Juk ne deficitiniais laikais gyvename“, – nesuprato, kodėl trūksta šios, itin tautiečių pamėgtos daržovės, pašnekovė.
Lrytas kalbinta Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė gerų žinių lietuviškų daržovių gerbėjams neturi. Dalies daržininkų sandėliai jau tušti.

Lietuvoje įsisiautės šalnos: termometrų stulpeliai kris iki 5 laipsnių

„Lietuviškų daržovių nesugebame išlaikyti iki naujojo daržovių derliaus pradžios. Morkų, svogūnų ir kopūstų sandėliai praktiškai tušti, o bulvių ir burokėlių dar turime, kaip ilgai jų turėsime, priklausys nuo paklausos, tačiau tokio didžiulio trūkumo kaip pernai šiemet nėra“, – tikina I.Lukoševičienė.
Pirmasis bulviakasis vėluos
Kėdainiškis ūkininkas Rimantas Žebarauskas sako, kad paskutinė bulvių siunta iš jo sandėlio pajudės antradienį, gegužės 13 d., ir tada beliks laukti naujo derliaus. Tiesa, jis vėluos ir prekybos lentynose atsiras kur kas vėliau nei buvo planuota.
Nors Rimantas pirmąsias bulves sodino dar kovą, jas kruopščiai dengė 2 agroplvėvelės sluoksniais, tai daigų neišgelbėjo nuo šalnų. Negelbėjo ir turima laistymo sistema. Ji paprastai apsaugo augalus nuo pavasarinių šalnų, tačiau prieš šią savaitę praslinkusį šalčio frontą laistymo purkštukai buvo bejėgiai. Rekordinės šalnos pasiglemžė maždaug pusę planuoto derliaus.
Ūkininkai sako, kad šiemet pirmosios bulvės vėluos.<br>A.Srėbalienės nuotr. Daugiau nuotraukų (5)
Ūkininkai sako, kad šiemet pirmosios bulvės vėluos.
A.Srėbalienės nuotr.
Pirmąsias šviežias bulves Rimantas žadėjo į prekybos tinklus tiekti jau per Tėvo dieną, tačiau užuot jas kasus birželio pirmomis dienomis, bulviakasis prasidės tik prieš Jonines.
„Vaizdas žiaurus, nepadėjo ir turimos apsaugos priemonės nuo šalnų. Situacija liūdna. Bus smarkiai mažiau derliaus, manau, pusės netekome. Labai skaudu, įdėjau daug darbo, energijos... Galvoju, kad bulves kasti pradėsiu tik prieš pat Jonines“, – atsidūsta R.Žebarauskas.
Kol laukiame šiųmečių lietuviškų bulvių, žemdirbys patikina, kad ant prekystalių dažniau matysime egiptietiškas, graikiškas bulves. „Gal skandinavai dar pasiūlys? Bet nelabai tikiu, kad jų bulvės bus pigesnės. Paprastai pas skandinavus pirmosios bulvės labai brangios“, – įžvalgomis dalijasi Kėdainių krašto daržininkas.
Didelę dalį pardavė Ukrainai
Panaši situacija ir Kelmės krašto daržininko Algimanto Vaupšo sandėliuose. Jis jau pardavė visus kopūstus, teliko raugti kopūstai. Baigiasi burokėliai, žemdirbys skaičiuoja ir paskutines bulves. Algimantas dalį daržovių tiekia mūsų rinkai, tačiau nemažai jų eksportavo į karo niokojamą Ukrainą.
„Ukrainiečiai jaučia didžiulį trūkumą, pirko net ir prastesnės kokybės daržovių. Vien morkų eksportavome 1 tūkst. t, burokėlių – 1,5 tūkst. tonų, bulvių – 1 tūkst. t.“, – vardijo Kelmės krašto žemdirbys.
Jam antrina ir R.Žebarauskas taip pat nemažą bulvių siuntą pardavęs ukrainiečiams.
Daigai auga lėčiau
Šiuo metu A.Vaupšo laukuose pasodinti pirmieji kopūstai – 20 hektarų jų jau po agroplėvele, dar tiek pat – po atviru dangumi. Pirmąsias gūžes jis turėtų kirsti birželio pabaigoje.
Ūkininkas žvelgdamas į sinoptikų prognozes sako, kad šviežias derlius gali šiek tiek vėluoti. Gegužę stipriai atvėsę orai sulėto ir daržovių augimo tempą: kopūstai, burokėliai, morkos atrodo „išsigandę“.
Trūkumą kompensuoja įvežtine produkcija
Prekybos tinklo „Maxima LT“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė patvirtinta Lietuvos ūkininkų žodžius: „Šiuo metu lentynose dar turime lietuviškų bulvių, česnakų, burokėlių, raudonųjų svogūnų. Tokias šviežias daržoves, kaip morkas, baltagūžius, raudongūžius kopūstus, pasibaigus jų atsargoms pas vietos augintojus, pakeitėme įvežtinėmis.“
Anot I.Trakimaitės-Šeškuvienės, įprastai, pasibaigus vietos augintojų derliaus atsargoms, morkas, svogūnus „Maxima“ perka iš Lenkijos, Nyderlandų, Italijos. Bulvės atkeliauja iš Graikijos, Egipto, Ispanijos, Italijos.
Lietuviškų morkų, svogūnų prekybos tinkle „Iki“ jau neberasite, tačiau čia dar yra mūsų ūkininkų užaugintų bulvių. Pasak prekybos centro komunikacijos vadovės Ginatrės Kitovės, jų turėtų užtekti kelioms savaitėms.
„Pasibaigus vienam derliui laukiame kito. Šviežio lietuviškų morkų, svogūnų derliaus paprastai sulaukiame rugpjūčio pradžioje, lietuviškos bulvės lentynas pasiekia anksčiau, vasarai prasidėjus“, – užtikrino G.Kitovė.
Pasak jos, šiuo metu morkos, svogūnai atkeliauja iš Nyderlandų, o pavasarį atvyksta morkos iš Italijos.
Prekybos tinklo „Rimi“ rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus vadovė Dalia Čenkienė pastebi, kad išaugusią daržovių paklausą lėmė besikeičiantys orai. Lyginant su praėjusia savaite, bulvių pardavimai išaugo apie 22 proc.
„Nors prekyboje vis dar turime lietuviškų bulvių, morkų ir svogūnų sezonas Lietuvoje jau pasibaigęs. Todėl šias daržoves šiuo metu importuojame iš tokių šalių kaip Egiptas ir Lenkija. Svarbu pažymėti, kad pardavimo kainos atitinka esamą rinkos situaciją – ankstesnio bulvių derliaus kaina yra apie 25 proc. mažesnė nei pernai tuo pačiu metu, morkų – 34 proc., o svogūnų mažesnė 6 proc.“, – tvirtina D.Čenkienė.
BulvėsderliusPrekyba
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.