Šis kelias „nuo lauko iki stalo“ turi būti kuo trumpesnis, neapkrautas daugybe tarpininkų. Tačiau ūkininkams patiems pasiekti pirkėjus nėra paprasta. Todėl tam, kad trumposios maisto tiekimo grandinės egzistuotų, ir ūkininkai, ir jų partneriai skatinami pasinaudoti parama.
Anksčiau trumpoms tiekimo grandinėms kurti investicinė parama buvo skiriama pagal Lietuvos kaimo plėtros (KPP) 2014–2020-ųjų metų programą.
O toliau plėtoti trumpąsias maisto tiekimo grandines numatyta naudojantis Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinės priemonės „Trumpos tiekimo grandinės“ lėšomis. Jame „Trumpos tiekimo grandinės“ projektams iš viso numatyta 10 mln. eurų paramos lėšų.
Kvietimas tebevyksta
Pagal SP intervencinę priemonę „Trumposios maisto grandinės“ paraiškos buvo pradėtos rinkti balandžio 7-ąją, ir jų bus laukiama iki gegužės 30-osios.
Paramos gali kreiptis ne tik ūkininkai, žemės ūkio kooperatyvai ar kiti juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, bet ir viešieji juridiniai subjektai, veikiantis žemės ūkio ar kaimo plėtros srityje, atitinkantys pagal intervencinę priemonę jiems keliamus reikalavimus.
Turėdami nemažai bendradarbiavimo patirties jie padės ūkininkams organizuoti trumpą maisto tiekimo grandinę ir veiksmingiau aprūpinti produktais vietinę rinką.
Į paramą gali pretenduoti ūkininkai, perdirbėjai, kooperatinės bendrovės ir kiti trumposios grandinės dalyviai, siekiantys įrengti parduotuves, mobilias prekybos vietas, plėtoti rinkodarą ir, svarbiausia, realizuoti savo užaugintus ar pagamintus, perdirbtus žemės ūkio ir maisto produktus vietos rinkoje.
Ėmėsi naujo projekto
Kaišiadorių rajone esantys Bačkonys – tai pusiaukelė tarp Vilniaus ir Kauno. Būtent šioje vietoje prieš trylika metų seną, apleistą sodybą su žeme nusipirko Andrius ir Rasa Prusakovai manydami, kad joje galės prisiauginti visko, ko reikia mažus vaikus auginančiai šeimai.
Tačiau ilgainiui tai tapo tvirtu Bačkonių ekologiniu ūkiu, aprėpiančiu apie 40 hektarų žemės ir ekologiškų produktų parūpinančiu pirkėjams ūkininkų turgeliuose.
Andrius ir Rasa ūkininkauja taip, kaip ir sumanė tuo metu, kai pirko sodybą, – visa, ko jiedu imasi, yra palanku gamtai.
„Mano nuostata – visko galima priauginti nesipykstant su gamta, ekologiškai, o derliaus taip ūkininkaujant uždera į valias“, – patikino A.Prusakovas.
Pastaruoju metu A. ir R. Prusakovai tai, ką užaugina, parduoti veža į ūkininkų turgelius, esančius Vilniuje prie „Akropolio“ bei sostinės Naugarduko gatvėje.
Pasak A.Prusakovo, lietuviai gebėtų ekologiškai užauginti daug daugiau daržovių, vaisių, naminių paukščių bei galvijų, jeigu tik to reikėtų pirkėjams. Tačiau perkančiųjų ekologiškus produktus – labai nedaug.
„Regime, kad Lietuvos žmonės nelabai linkę pirkti produktų tiesiai iš ūkininkų. Mūsų šalyje tai – vis dar pereinamasis procesas. Tuo tarpu Vakarų Europos šalyse tai yra ypač populiaru.
Mano patirtis liudija, kad ir patys ūkininkai dar vangiai dalyvauja trumpųjų maisto grandinių projektuose“, – kalbėjo A.Prusakovas.
Bačkonių ekologinio ūkio šeimininkai baigė vieną trumpųjų maisto grandinių projektą, kuriam lėšų buvo skirta pagal KPP 2014–2020 metų programos priemonę „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“.
Pernai jie teikė naują paraišką, ir šiuo metu ėmėsi projekto, kuriam lėšų buvo skirta pagal SP priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“.
„Mums ši investicinė priemonė puikiai tinka, nes atitinka mūsų ūkio viziją: norime būti kuo arčiau žmonių – pateikti jiems šviežius pačių užaugintus produktus.
Mūsų ūkis – ekologinis, tad nutarėme už projekto lėšas senąjį mikroautobusą pakeisti elektriniu – reikia jo tokio, kuris neterštų aplinkos. Juo labiau kad ir mūsų produktų pirkėjai yra tokie, kuriems rūpi aplinkosauga. Turime būti su jais išvien“, – sakė Andrius.
Anot jo, už projekto lėšas yra kuriama programinė įranga, kuri bus naudojama ūkiui valdyti. Lėšų prireiks ir rinkodarai – šiuo metu jau yra kuriamas vaizdo siužetas apie ūkį.
„Taip pat planuojame Vilniuje pastatyti termomatą – paštomato atitikmenį, kuriame bus palaikoma maisto prekėms reikalinga temperatūra.
Tam, kad uogos ar daržovės išliktų šviežios, reikia maždaug +5 C temperatūros, tad jeigu užsakovams įdedame visa tai į įprastinius paštomatus, kartais saulė tas daržoves „patroškina“, – kalbėjo A.Prusakovas.
Parengs prenumeratą
Šiuo metu A. ir R. Prusakovai savaitgaliais į turgavietes veža tai, kas užaugo ūkio šiltnamyje, pavyzdžiui, špinatus, ridikėlius, kiniškas salotas.
Kadangi ūkyje laikoma vištų, ant prekystalio atsiduria ir jų kiaušiniai.
Pasak A.Prusakovo, į turgelius daržoves jie veža automobiliu, kurį įsigijo per ankstesnį projektą, šiltnamis taip pat buvo pastatytas už jo lėšas.
„Įgyvendindami dabartinį projektą norime sukurti naują prekybos internetu strategiją. Norime pasiūlyti tokią prenumeratą, kad žmonės visam sezonui galėtų užsiprenumeruoti tiekimą tokių produktų, kuriuos noriai valgo. Tai bus tarsi tarpinis variantas tarp bendro produktų krepšelio ir įprastinės prekybos.
Kadangi patys prekiaudami turgavietėse, regime ir tai, kad žmonės perka skirtingus produktus – nesirenka juk tų, kurių nemėgsta. Tad jeigu nemėgsta brokolių, jų ir neturi būti bendrame prenumeratos krepšyje“, – paaiškino A.Prusakovas.
Dirba su mokslininkais
Paramos trumposioms tiekimo grandinėms pagal KPP 2014–2020-ųjų programos priemonę „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ savo projektams buvo gavusios bendrovės „Mėlynė“ ir „Eno Extractum“.
Kauno Rajone, Babtuose įsikūrusios bendrovės „Mėlynė“ teikto projekto partnerėmis buvo mažoji bendrija „Sultė“ ir bendrovė „Atrast“ – originalių, aplinkai puošti skirtų gaminių iš metalo kūrėja.
Kitą projektą teikė įmonė „Eno extractum“, kuriame jau kaip partnerės dalyvavo „Mėlynė“ ir „Sultė“.
Minėtos įmonės – „Sultė“, „Mėlynė“ ir „Eno extractum“ yra Nacionalinio maisto ūkio klasterio narės. Būtent šioms įmonėms projektus „Parama trumpoms tekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ rengė klasterio koordinatorė Vaidė Sakalauskienė.
Svarbiausia užduotis „Mėlynės“ projekte buvo sukurti mobilią prekybos vietą, kurioje savo gaminiais galėtų prekiauti visi projekto dalyviai – jie laikomi lygiaverčiais partneriais.
„Mėlynė“ turi didelį savojo prekės ženklo „Nature’s element“ gaminių asortimentą – liofilizuotų uogų, skanukų, įvairių rūšių sulos, sulčių, sirupo, džemo ir kitokių.
Išskirtinis įmonės bruožas – visi „Mėlynės“ produktai yra gaminami bendradarbiaujant su mokslininkais.
Anot V.Sakalauskienės, „Mėlynė“ pirmoji Lietuvoje pritaikė liofilizacijos technologiją ir iki šiol išlaikė senąją jos tradiciją – nedidina temperatūros, netrumpina procesų laiko tam, kad produktuose išliktų biologiškai vertingos medžiagos.
Tuo tarpu bendrovė „Eno Extractum“ specializuojasi CO2 ekstraktų gamyboje. Tai – žaliava kosmetikos produktams, maisto papildams, aromatiniams gaminiams.
Įgyvendinant pastarosios įmonės trumpų tiekimo grandinių projektą buvo įkurta fizinė parduotuvė „Maisto namukas“ Kauno „Dainavos“ prekybos centre bei įvairių gamintojų lietuviškų maisto produktų elektroninė parduotuvė maistonamukas.lt. Šio projekto stebėsena dar vyks iki metų pabaigos.
Nekasdieniai produktai
„Per penkerius projektų įgyvendinimo metus dalyvavome daugybėje mugių bei renginių, bet dauguma jų buvo nuostolingi. Prekybą smarkiai sutrikdė COVID-19 pandemija bei jos metu paskelbti karantinai.
Tačiau tuometė nuostolinga prekyba mugėse dar nereiškia, kad minėtos įmonės nebegali dalyvauti dabartiniuose „Trumpos tiekimo grandinės“ paramos projektuose.
Norime atidžiau peržiūrėti dabartinio kvietimo taisykles. Gali būti, kad kai kurios sąlygos įmonėms bus neįveikiamos, pavyzdžiui, jeigu yra numatyta, kiek gaminių pagal svorį turi būti parduota konkrečiame viename prekybos taške.
Liofilizuotų vaisių, uogų, daržovių produktai, kaip ir džemas, gėrimai, šokoladas ar padažai – tai retai perkamos prekės. Užsitikrinti didelius klientų srautus tam, kad susidarytų nuolatinės pajamos, būtų labai sunku“, – kalbėjo V.Sakalauskienė.
Vis dėlto, pasak jos, jeigu pavyktų tęsti „Eno Extractum“ trumpo tiekimo grandinės projektą – pateikti naują paraišką ir gauti finansavimą, tuomet pakaktų lėšų ir parduotuvei „Maisto namukas“, ir joje dirbančiai pardavėjai išlaikyti.
Paramos sąlygos
Pagal SP investicinę priemonę yra remiamos ir naujos, ir jau veikiančios trumpos tiekimo grandinės bei jų plėtra, pavyzdžiui, plečiamas asortimentas, didinamas galimų pirkėjų ratas, ieškoma naujų pardavimų kanalų, taikoma daugiau produktų apdorojimo, perdirbimo, realizavimo būdų.
Trumpos tiekimo grandinės pagal SP intervencinę priemonę gali būti kuriamos arba plėtojamos pagal tris paramos modelius.
Pirmasis – tai tiesioginis žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo skatinimas. Pagal šį modelį didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 150 000 eurų.
Antrasis – žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas, orientuotas į didesnės apimties realizavimą vietos lygmeniu. Pagal šį modelį didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 250 000 eurų.
Trečiasis modelis – tai žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo tinklų (logistikos centrų) kūrimas.
Pagal pastarąjį modelį didžiausia paramos suma siekia 700 000 eurų be PVM, – kai parama naudojamasi jau esamos logistikos infrastruktūra ilgalaikės nuomos, panaudos ar paslaugų sutarčių pagrindu. Šiuo atveju vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 200 000 eurų paramos suma.
Tokiu atveju, kai statomas naujas logistikos centras arba atliekamas jau esančio statinio ar kelių statinių rekonstravimas ar kapitalinis remontas, parama siekia 1 500 000 eurų be PVM. Vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 500 000 eurų suma.
Paramos intensyvumas
Pagal 1 ir 2 paramos modelius yra taikomas 60 proc. paramos intensyvumas projekto verslo plano įgyvendinimo išlaidoms finansuoti.
Pagal visus tris paramos modelius yra taikomas 100 proc. paramos intensyvumas, nustatytas projekto bendrosioms, einamosioms bendradarbiavimo, einamosioms projekto įgyvendinimo ir skatinamosios veiklos, susijusios su trumposios tiekimo grandinės plėtra, išlaidoms.
Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 5 128 913 eurų paramos lėšų. Iš jų sostinės regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 2 000 000 eurų suma.
Paraiškas pagal priemonę „Trumposios maisto grandinės“ renka Nacionalinė mokėjimo agentūra.