DI žemės ūkyje
A.Rutkauskas tinklalaidę pradėjo nuo tradicinio klausimo, kada A. Radzevičius pirmą kartą išgirdo DI terminą ir pradėjo juo naudotis. A.Radzevičius teigia, kad terminą išgirdo pakankamai seniai, o rimčiau naudotis DI pradėjo 2016 metais, kuomet su partneriais neuroninių tinklų pagalba kūrė programinę įrangą, vėliau naudojo hipergarsines kameras metalų kiekio atpažinimui jų galuose. Atlikdami tyrimus algoritmus išvystė iki pakankamai patikimų rodmenų.
„Problema yra duomenų kiekio apdorojimas ir viso to sparta, nes kol kas tai labai nenaši technologija“, – pridūrė ekspertas.
Dirbtinis intelektas žemės ūkyje: pirmieji suklusti turėtų smulkių bei vidutinių ūkių savininkai
A.Radzevičius yra agronomas ir daug laiko praleidžia laukuose, stebėdamas, kaip gyvena augalai, todėl važiuodamas į darbą laiką leidžia produktyviai ir neslepia, kad naudojasi „ChatGPT“, kurio pagalba vos keliais mygtukų paspaudimais gali išsiųsti svarbius laiškus.
A.Radzevičius tikina, kad DI į žemės ūkį ateina žmonėms nematant.
„Esu įsitikinęs, kad tai yra technologija, kuri dažnu atveju ateina jau produktų pavidalu“, – mano jis.
A.Radzevičius atskleidė, kad šį rudenį įmonė pradės kitokią prekybą žieminių rapsų sėklomis. Nors sėklos bus sėjamos rugpjūčio mėnesį, įmonė DI pagalba produktą galės pristatyti, kaip gyvą augalą.
„DI žinodamas genomus, strategiškai svarbius genus ir jų sekas, rekomenduoja selekcininkui atitinkamas veisles pagal Europos regioną“, – pavyzdį pateikė ekspertas.
A.Radzevičiaus žiniomis, šiais metais, būtent visoje Europoje, atsiranda pirmosios rapsų veislės, kurios bus DI rekomendacijų produktai.
„Ūkininkas gaus gerą derlių, pasidžiaugs veisle, bet, jeigu paklausi, ar jis naudojasi DI, greičiausiai atsakys, kad ne“, – šyptelėjo ekspertas.
Ekspertas pasakojo, kad įmonė naudoja kintamos normos žemėlapius, kurie yra generuojami DI programinės įrangos pagalba. Dalis jų yra generuojami pasitelkiant dronų technologijas. Pavyzdžiui, laukus nuskenavęs dronas įvertina pasėlio biomasę, normalizuotą augmenijos skirtumo indeksą (NDVI), vėliau DI išskiria zonas ir pateikia rekomendacijas, kaip jas tręšti, apsaugoti nuo ligų.
V.Skaraičio nuotr.
„Dirvožemio savybės labai stipriai skiriasi dėl granuliometrinės sudėties, drėgmės, organinės medžiagos kiekio dirvoje. Nei vieno lauko nėra tolygaus“, – pridūrė ekspertas.
Nors globaliai nėra technologijos, kuri atpažintų, pavyzdžiui, rūgštingumą dirvožemyje, tenka lauką skirstyti į produktyvias ir neproduktyvias zonas. Pasak A.Radzevičiaus, tam įmonė nuo šių metų naudoja DI programinę įrangą, kuri išskiria šias zonas.
„Iš kritinių taškų paimi kelis šimtus gramų tam tikros zonos dirvožemio ir gauni specialią rekomendaciją dėl fosforo, kalio, rūgštingumo ir kitų kertinių elementų“, – pasakojo jis.
Tačiau ekspertas įsitikinęs, kad ateityje turėsime ir Lietuvoje įrankį, kuris lengviau ir greičiau galės padaryti šias analizes.
DI privalumai ir trūkumai žemės ūkyje
Kaip pagrindinius DI privalumus žemės ūkyje A.Radzevičius įvardijo tris. Vienas jų – aiškus resursų pagrindimas. Kaip naudą taip pat paminėjo tikslesnį orų prognozavimą, kuris, pasak A.Radzevičiaus, tikėtinas netolimoje ateityje. Prognozės būtų aiškesnės, ypatingai dėl stichijų, sausrų, drėgnų periodų, šalčių.
Trečią aspektą A.Radzevičius įvardijo jau dabar matomus DI nuopelnus genetikos moksluose ir baltymų sekų išlankstyme.
„Ateityje tai leidžia tikėtis vis tiksliau veikiančių apsaugos priemonių ir visiškai nedaryti žalos aplinkai ir gamtoje esantiems organizmams“, – aiškino jis.
Didžiausiu iššūkiu A.Radzevičius laiko saugumą. Tai jis pastebi jau dabar, kai kiekvieną dieną kalbėdamas su DI dėl darbo susirinkimų atskleidžia informaciją.
„Nors nemanau, kad kažkas gali tai panaudoti prieš mūsų organizaciją, bet nuolat mąstai, kad atiduodi kažką į išorę“, – dalijosi ekspertas.
A.Rutkauskas kėlė klausimą, ar DI pagalba galima augalą suprojektuoti taip, kad jis būtų atsparus ir jo nereiktų purkšti, tačiau šiuo aspektu A. Radzevičius kategoriškas. Jo nuomone, to padaryti neįmanoma, nes augalą galima sukurti atsparų tam tikrai ligai ar kenkėjams.
„Su piktžole to padaryti negali, nes tai yra terminas, apibūdinantis augalą, kuris auga ne vietoje“, – aiškino jis.
Kaip pavyzdį pateikė tai, kad užauginus ir nukūlus kviečius lauke pribyra sėklų, o pasėjus rapsus, tos kviečių sėklos dygsta. Tai reiškia, kad rapsų lauke kviečiai yra piktžolės, todėl atsparumą šioje vietoje sunku išgauti.
A.Radzevičius aiškino, kad šiuo atveju DI galima pritaikyti naudojant dronų technologiją, kuri atpažįsta piktžolę, jos dydį ir išsivystymą.
„Dronas surenka tikslias koordinates, o purkštuvas purškia tik tuo metu, kai būna virš piktžolės“, – aiškino ekspertas.
Tokiu būdu galima nemažai sutaupyti.
Susiję straipsniai
„Technologijas kuriantys žmonės akcentuoja tai, ką pavyko sutaupyti, bet niekada nemini arba nesuskaičiuoja, kiek buvo prarasta dėl to, ko neišsprendei, o neišsprendei, nes piktžolę užstojo kultūrinio augalo lapas ir tu jos nepamatei“, – pavyzdį pateikė A.Radzevičius.
A.Radzevičius dalijosi, kad organizacija svarsto galimybę ant purkštuvo sijų tvirtinti vaizdo stebėjimo kameras, kurios iš karto galėtų duoti signalą purkštukams, kaip elgtis.
Kiek DI yra palietęs žemės ūkį?
Kol kas, A.Radzevičiaus nuomone, DI žemės ūkį yra palietęs vos 5 proc., tačiau tikslas būtų 100 proc., nes tai aiškiai duoda naudos.
„Pradėjome tręšti kintamomis normomis, taupiai sėti, gauname didesnį derlių“, – privalumus įvardijo jis.
Pasak eksperto, smulkiesiems ūkiams ir yra didžiausia nauda integruoti DI sprendimus.
„Smulkūs ir vidutiniai ūkiai pirmiausia turėtų išnaudoti proveržius, nes tai padaryti daug lengviau“, – įsitikinęs A.Radzevičius.
Norint taikyti DI elementariausią programinę įrangą, ūkininkui tai gali atsieiti nuo 4–5 tūkst. eurų per metus, tačiau tam reikalinga šalia turėti ir techniką, kuri gali taikyti kintamąją normą. Tam ūkininkams nereikia baigti specialių mokymų, nes viskas vyksta vedlio principų.
„Lietuvoje mes turime didelę konkurenciją šiame segmente ir yra žmonių, kurie su tuo dirba, gali įdiegti, parodyti, kaip veikia“, – pridūrė jis.
A.Radzevičiaus manymu, svarbiausia, kaip bus perimtos žinios ir vėliau pritaikytos ūkio darbuose.
Kaip vyksta monetizavimas?
Kaip vieną iš monetizavimo būdų Lietuvoje A.Radzevičius įvardijo tam tikro gamintojo produktų pirkimą, kuomet yra gaunama prieiga prie tręšimo žemėlapių.
„Monetizacija yra sunkiausia ir aiškaus pinigų srauto užtikrinimas yra sudėtingas“, – pridūrė jis.
Šią naštą nėra pigu nešti, todėl A.Radzevičius nedrąsiai prognozuoja, kas bus ateityje, tačiau mano, kad dauguma naujų instrumentų ateis iš didžiųjų gamintojų. Pasak eksperto, „Agrokoncernas“ konkrečių produktų nekuria, tačiau prisiima atsakomybę už technologijas, kurias gali pristatyti rinkai su aiškiai pamatuojama verte.
„Agrokoncernas“ bendradarbiauja su keliais užsienio partneriais. Palydovinius žemėlapius kuria su Šveicarijos įmone „OneSoil“, dronų stebėjimo vaizdus kuria su Čekijos įmone „CultiWise“, genetikos sprendimus vysto su įmone iš Vokietijos „KWS“.
„Mes nesijaučiame kūrėjais, mes esame taikantys žmonės ir bandantys pridėtinę vertę nuleisti ant žemės“, – įmonės vizija dalijosi A.Radzevičius.
Kaip atrodys ūkis ateityje?
Į artimiausius penkerius metus žemės ūkio sektoriuje A.Radzevičius žiūri nedrąsiai, nes mato aiškią problemą.
„Europoje nėra aiškus ir suprantamas robotų reglamentavimas keliuose“, – problemą įvardijo jis.
Pavyzdžiui, išleisti transporto priemonę į kelius šiai dienai yra neįmanoma nei teisiškai, nei juridiškai, todėl nemano, kad ir po penkerių metų bus proveržis.
„John Deere“ prieš dvejus metus demonstravo, kaip jų mašinos ir DI programinė įranga atpažįsta visą aplinką ir suvokia, kur yra medis, akmuo. Lygiai taip pat, kaip tai darytų žmogus“, – situaciją aiškino ekspertas.
Pasak jo, tai yra labiausiai priekyje esantis lygmuo, bet Europai tai pamatyti dar negreitai.
„Nežinau, kur turėtų būti technologinis lūžis, kad leistume dirbti robotams, nes dabar stipriai riboja sprendimai ir politika“, – abejonę išreiškė ekspertas.
Kol neprasidės proveržis lengvųjų automobilių sektoriuje, vargu, ar galima jo tikėtis ir sunkiosios technikos sektoriuje.
Ar DI gali padėti kovoti su klimato kaita?
A.Radzevičius vienareikšmiškai įsitikinęs, kad DI sprendimai per žemės ūkio prizmę gali padėti kovoti su klimato kaita.
„Jeigu gali genetiškai sukurti pažangesnes veisles, turėsi vis mažiau įtakos aplinkai naudodamas tas pačias augalo apsaugos priemones“, – mano jis.
Kaip veiksmingą priemonę, kuri veikia jau šiandieną, ekspertas įvardijo ir trąšų barstymą kintamosiomis normomis, kuomet resursai paskirstyti skaičiuotai ir didžioji dalis iškeliauja iš laukų kartu su derliumi.
„Technologijų proveržis ir kasdieninis jų naudojimas leis sumažinti emisijas, priskiriamas žemės ūkiui“, – pridūrė jis.
Ūkininkui svarstant apie DI integraciją į žemės ūkį, A.Radzevičius nemato priežasčių to nedaryti ir nesinaudoti.
„Jeigu nepavyksta įšokti, paprašykite, kad kažkas pastumtų“, – drąsino jis.
Anot eksperto, dažnas išsigąsta kainos, resursų, laiko ir stovi vietoje, todėl ragino nebijoti ir daryti, nes pirmieji žengiantys technologijų keliu turės didesnį pranašumą.