Kainavo pigiau? Taip, bet kišenėje tokiais atvejais juk nebūna jokios sąskaitos faktūros.
Nelegaliai, ypač – iš Rytų valstybių atgabentos tariamosios AAP kartais būną tiesiog sandėlių sašlavų mišiniai, kurie išgabenami iš tų šalių tam, kad būtų jomis atsikratyta.
Neketina rizikuoti
Nelegalių AAP rinkoje pasiūla egzistuoja. Laimei, ne visi ūkininkai jomis susigundo.
„Man tai būtų ypač didelė rizika. Investicijos į ankstyvąsias bulves yra didelės. Nupurškus jas nelegaliais fungicidais – chemikalais nuo ligų, per naktį gali nieko nelikti.
Tokį dalyką gamta man yra iškrėtusi 2020-aisiais. Dirbome sunkiai: sodinome, uždengėme specialia nuo šalnų apsaugančia plėvele, laistėme. Bulvės jau buvo gerokai paaugusios, kai gegužės pradžioje gausiai prisnigo. Sniegas per naktį sulaužė 14 hektarų bulvių, prislėgdamas daigus plėvele.
Tą patį padaryt gali ir nelegali chemija – sunaikinti tai, kas užauginta, todėl bendrauju tik su didelėmis, solidžiomis jos tiekimo įmonėmis.
Jos smarkiai konkuruoja, o tai numuša ir fungicidų, ir pesticidų, ir kitų augalų apsaugos priemonių kainas“, – sakė Kėdainių rajono ūkininkas Rimantas Žebarauskas.
Pasak jo, auginant ankstyvąsias bulves, kovą jas pasodinus dirva nupurškiama piktžolėms naikinti skirtomis priemonėmis.
„Jeigu sezonas yra geras – geras bulvių pardavimas, derlius gana greitai nuimamas, daugiau jokios chemijos ir nebereikia.
Bulvėms svarbiausia yra vanduo ir saulė. Bet jei regime, kad pardavimas mažėja, nes koją jam pakiša nesveika konkurencija – prekyba neva lietuviškomis, bet iš tiesų iš Lenkijos ar Rumunijos atvežtomis bulvėmis, tuomet reikia kuo ilgiau išlaikyti nenukastas sveikas bulves.
Tam, kad jų nesunaikintų maras, pačiame birželio gale kartais jas tenka nupurkšti preparatais nuo maro“, – paaiškino R.Žebarauskas.
Paklausa nepradingo
Pasak AAP gamintojus vienijančios asociacijos „CorpLife Lietuva“ vadovės Zitos Varanavičienės, nelegalios AAP vis dar turi paklausą.
„Pasiūla niekur nedingo – yra įmonių, kurios platina nelegaliai atgabentas AAP, yra ūkininkų, kurie jas perka.
Bet yra ir dar kita problema – turgavietėse pilna neregistruotų, rusiškų bei baltarusiškų, abejotino efektyvumo ir kokybės produktų, kurie skirti mėgėjams.
Jie net nesigilina, ką perka – kokia tuose gaminiuose veiklioji medžiaga. Jiems reikia produktų „nuo vabalų“ , nuo puvimo“ ir nuo kitokių augalus ištikusių bėdų.
Be to, mėgėjai – sodininkai ir daržininkai neužtikrina saugios tokios chemijos naudojimo. Ji ypač pavojinga gyvenamajai aplinkai, kur žaidžia vaikai“, – paaiškino Z.Varanavičienė.
Pasak jos, pastaruoju metu vis daugiau veikliųjų medžiagų, kurios naudojamos gaminant AAP, yra uždraudžiamos – jos išimamos iš rinkos. Gamintojai nesuskumba sukurti ir užregistruoti naujų – cheminių ir biologinių AAP, ir tai ūkininkams kelia didelių iššūkių.
„Dėl klimato pokyčių kai kurių kenkėjų grupės iš pietų pasislinko arčiau Lietuvos, tad mūsų šalyje atsirado jų tokių, kokių anksčiau nebuvo. O tie, kurie yra įprasti mūsų klimatinei zonai, subrandina daugiau generacijų.
Taip pat plinta naujos virusinės augalų ligos bei atsiranda atsparumas AAP, nes neliko galimybės naudoti skirtingo veikimo produktų“, – teigė Z.Varanavičienė.
Teisinės aplinkos pokyčiai
Viena iš sąlygų, palanki nelegalioms AAP platinti, iki šiol tebėra santykinai mažos baudos už tokių chemikalų tiekimą bei platinimą.
„Teisinė aplinka nuolat keičiasi. Antri metai yra ruošiami Augalų apsaugos įstatymo pakeitimai, bet sunku prognozuoti, kada jie bus priimti.
Keičiasi produktų ženklinimas: yra paruošti du CLP – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo pakeitimai.
Neseniai Briuselyje buvo diskutuota ir dėl reglamento dėl AAP etikečių pakeitimo – jos turi tapti skaitmeninėmis“, – paaiškino Z.Varanavičienė.
Vis dėlto yra dar vienas svarbus ir iki galo neatliktas darbas – baudžiamosios atsakomybės sugriežtinimas.
„Lietuvos teisės aktų leidėjai privalo numatyti baudžiamąją atsakomybę už nelegalių AAP platinimą ir naudojimą, ES direktyvos nuostatas perkeldami į nacionalinę teisę.
Prieš metus ES įsigaliojo nauja direktyva, kuria siekiama veiksmingiau kovoti su aplinkosaugos pažeidimais – už dalį jų grės baudžiamoji atsakomybė.
Šios direktyvos nuostatas Lietuva į nacionalinius teisės aktus privalo perkelti per artimiausius 23 mėnesius.
Ji pirmą kartą numatys ir baudžiamąjį persekiojimą už nelegalių ar falsifikuotų pesticidų naudojimą, prekybą bei importą ar eksportą visoje ES.
Be nelegalių pesticidų, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonių turėtų padėti sumažintigamtai daromą žalą ir kitose srityse.
ES institucijos, priimdamos šią direktyvą, pastebėjo, kad daugėja aplinkai kenkiančių nusikalstamų veikų bei stiprėja jų neigiamas poveikis.
Tokie nusikaltimai vis dažniau peržengia valstybių narių, kuriose jie padaromi, sienas. Jie kelia grėsmę aplinkai, todėl į juos būtina veiksmingai reaguoti, o tam dažnai reikalingas ir veiksmingas tarpvalstybinis bendradarbiavimas“, – paaiškino pašnekovė.
Poveikis aplinkai – nenuspėjamas
„Tai ne tik žemės ūkio – tai ir visuomenės sveikatos problema. Nelegalūs augalų apsaugos produktai nėra patikrinti, tad nežinia, kokios jų sudėtyje yra veikliosios medžiagos bei kokie yra kiti komponentai.
Naudojant nelegalias AAP visa tai, kas jose yra, dideliais kiekiais patenka į aplinką – į dirvožemį, vandenį, gyvuosius organizmus: vabzdžius, žinduolius ir kitus.
Tų produktų poveikis nėra žinomas – jis nėra vertinamas. Tai kelia didelę grėsmę aplinkai bei žmonių sveikatai“, – paaiškino įmonės „Agrokoncernas“ komercijos direktorius Arnas Radzevičius.
Ši įmonė tiekia ūkininkams tik patikrintas, ES ir Lietuvoje registruotas AAP. Be to, paties „Agrokoncerno“ įmonių grupės Inovacijų ir tyrimų centre „AgroITC“ AAP yra tikrinamos ir įvertinamas jų efektyvumas.
Tai, kas kelia grėsmę
„Kasmet tenka girdėti apie tai, kad ūkininkai, nupurškę pasėlius – javus arba rapsus nelegaliais produktais, juos prarado ir patyrė didelių nuostolių.
Taip nutinka dėl to, kad tuose tariamuosiuose augalų apsaugos produktuose būna sumaišytos kelios veikliosios medžiagos ar apskritai sufalsifikuotose etiketėse nurodoma net ne tai, kas iš tikrųjų supilta į pakuotes.
Dažniausiai nelegalūs produktai yra dozuojami „šaukšteliu“ – bet kaip supilami į celofaninius maišelius ar buteliukus, tad jų kiekis būna netikslus“, – kalbėjo A.Radzevičius.
Pasak jo, tie ūkininkų prisišaukti nelaimingi atsitikimai pridengiami pasiteisinimu, esą, nelegalius produktus jie naudoja dėl to, kad jie yra pigesni. Bet dažniausiai už jų platinimo slypi subjektai, vengiantys mokėti mokesčius ir darantys finansinius nusikaltimus.
„Mums gi, oficialiems platintojams, keliami ypač dideli reikalavimai tam, kad galėtume AAP tiekti rinkai ir veiklą vykdyti pagal aukščiausius standartus.
Tuo tarpu nelegaliai prekiaujama tuo, kas neatitinka jokių standartų. Būna, kad preparatai atgabenami maišuose neva kaip kačių kraikas, be jokių kilmę identifikuojančių etikečių.
Teko girdėti, kad į tas substancijas sudedamos visokios cheminės atliekos, kurių negalima bet kaip pašalinti. Tokiu būdu utilizuojami žalingi aplinkai ir žmonėms cheminiai junginiai, juos nelegaliai išparduodant“, – taip situaciją apibūdino A.Radzevičius.
Klimatinės zonos
Pastaruoju metu Lietuvoje neregistruotų, iš Lenkijos atgabenamų AAP paklausą didiną ir tai, kad Lietuvoje vis mažiau lieka ūkininkams reikalingų AAP.
„Atsiranda importas iš Lenkijos tų produktų, kurie yra registruoti pas kaimynus, bet ne mūsų šalyje.
Taip yra dėl to, kad Lietuva patenka į Šiaurės Europos zoną, o Lenkija – į Vidurio Europos zoną. Trečioji zona yra Pietų Europa.
Visose šiose zonose yra registruojamos skirtingos AAP – skirtingos veikliosios medžiagos. Kuo piečiau yra valstybės, tuo didesnis jose yra AAP pasirinkimas.
Būna tokių atvejų, kai vietinės AAP ūkininkams nebepadeda apsaugoti pasėlių, todėl ieškoma tų produktų piečiau“, – sakė pašnekovas.
Tačiau Lietuva ne šiaip sau patenka į Šiaurės šalių zoną. Pas mus gruntiniai vandenys yra aukštesniuose žemės sluoksniuose, todėl chemikalai į juos patenka greičiau.
Žemesnė yra ir metinė suminė temperatūra, todėl veikliosios medžiagos lėčiau suskyla į nežalingas aplinkai.
„Jeigu veiklioji medžiaga neregistruojama šiai zonai, tai daroma ne šiaip sau, o dėl to, kad aplinkai nedarytų neigiamo poveiioį. Štai todėl visada svarbu pasikliauti etiketėje nurodyta informacija ir pagal ją gaminius naudoti“, – paaiškino A.Radzevičius.
Pasak jo, žemdirbių bendruomenė vis dažniau kelia klausimą dėl nustatytos zonos pakeitimo – siekia to, kad Lietuva būtų priskirta Vidurio Europos zonai, tuomet atsirastų didesnė AAP pasirinkimo galimybė.
„Stebime kelerių metų tendenciją, kai ir rudens, ir žiemos suminė temperatūra kyla, o kartu keičiasi ir augalų ligų sukėlėjai bei daugėja kenkėjų antplūdžių.
Regime, kad mūsų rekomendacijos, kurias dėl AAP naudojimo skiriame javus, rapsus, kukurūzus ar kitus augalus auginantiems žemdirbiams, privalo keistis.
Pradedame intensyvinti augalų apsaugos technologijas, naudoti didesnes produktų normas. Nors jie yra registruoti, regime, kad kartais jie nebeveikia, o pakeisti nebėra kuo“, – sakė pašnekovas.