Dar truputis laiko, ir prasidės įdomi sėja – į žemę subirs grūdai, kurių veislę sukūrė dirbtinis intelektas

Klimatas keičiasi, o kartu kinta ir ligų sukėlėjų bei kenkėjų atsparumas augalų apsaugos priemonėms.

Mokslininkai tiesia pagalbos ranką žemdirbiams kurdami ligoms atsparesnes javų bei kitokių žemės ūkio kultūrų veisles.

Savo ruožtu augalų apsaugos priemonių gamintojai bando įveikti kylančius iššūkius, tobulindami jau esančias bei kurdami naujas veikliąsias medžiagas.

Tačiau net ir tai, kas oficialiai registruojama ir patenka į Lietuvos rinką dar turi būti pritaikyta mūsų šalies klimato sąlygoms.

Lietuvoje yra išskirtinės sąlygos keletui žemės ūkio kultūrų auginti – kviečiams, rapsams, bei daugiametėms žolėms. Štai todėl mūsų šalyje yra ypač stiprūs javų augintojai bei ištvermingas gyvulininkystės sektorius.

Tačiau nei vieni, nei kiti nėra apsaugoti nuo gamtos stichijų, tad mokslininkai dirba tam, kad galėtų sušvelninti jų daromą neigiamą poveikį javų ir kitų žemės ūkio kultūrų derliui.

„Agrokoncerno“ Inovacijų ir tyrimų centras „AgroITC“ mokslinę veiklą vykdo nuo 2018 metų. Šiame centre dirbantys mokslininkai atlieka daugybę įvairių lauko tyrimų ir bandymų, ir, atrinkę pasiteisinusius sprendimus, dalijasi jais su žemdirbiais.

„Mūsų Inovacijų ir tyrimų centras nuolat tiria naujausius augalų genetikos produktus, kurie atsiranda rinkose – mokslininkai įvertina naująsias veisles bandymų laukuose.

Taip pat yra yra išbandomi augalų apsaugos produktų įvairūs deriniai. Pagal gamintojų rekomendacijas naudojame jų sukurtas veikliųjų medžiagų molekules ir stebime, ar jos yra veiksmingos mūsų sąlygomis ir tinka naujausioms veislėms“, – sakė įmonės „Agrokoncernas“ komercijos direktorius Arnas Radzevičius.

Pasak jo, „AgroITC“ mokslininkai tiria ir tręšimo poveikį augalams – ir biriomis trąšomis, ir tręšimui per lapus, taip pat įvairių biostimuliatorių poveikį tam tikroms augalų veislėms.

„Atsižvelgdami į gamintojų rekomendacijas pritaikome tuos produktus mūsų sąlygoms, ir šiomis sukauptomis žiniomis dalinamės su ūkininkais. Kliaudamiesi ITC rekomendacijomis jie gauna geresnį derlių“, – paaiškino A.Radzevčius.

Pats A.Radzevičius nuolat domisi skaitmeninių technologijų taikymu žemės ūkyje, ir naujoves perduoda žemdirbiams.

„Viena iš tokių technologijų, kuri startavo šiemet, sukels proveržį. Mes pradedame tyrinėti pirmąsias žieminių rapsų veisles, kurios buvo sukurtos būtent naudojantis dirbtinio intelekto (DI) rekomendacijomis.

Tokiais atvejais, kai genetiniai duomenys yra pilnai iššifruoti, DI, įvertinęs jų gausą, kryžminimui parenka geriausius genomus tam, kad būtų gautos specifinės veislės savybės.

Iš dešimčių tūkstančių galimų linijų ir gausybės galimų kryžminimo kombinacijų DI pasiūlo būtent tas, kurios augalui gali suteikti norimas savybes. Žmonės tokių skaičiavimų atlikti negali“, – paaiškino A.Radzevičius.

Įprasta, kad naujų veislių kūrimas užtrunka iki dešimties metų, o galutinis rezultatas yra sunkiai prognozuojamas. Tuo tarpu su DI pagalba šis procesas tampa daug aiškesnis.

Šiemet rudenį į dirvą pirmą kartą sukris sėklos tų žieminių rapsų , kurie buvo sukurti pasitelkus DI. Anot A.Radzevičiaus, kartu su žemdirbiais – javų augintojais bus stebima, kaip jie auga.

„Ūkininkai tai darys savo laukuose, mes – savo ITC bandymų laukuose, ir ieškosime būdų, kaip pritaikyti tą veislę Lietuvos gamtos sąlygoms.

Tokių technologijų reikia žemdirbiams tam, kad jie galėtų gauti nuolatines pajamas – kad jos kuo mažiau priklausytų nuo derlingumui įtaką darančios gamtos“, – sakė pašnekovas.

Žieminių rapsų veislė Vokietijoje buvo registruota per trejus metus, ir visą šį laiką ji buvo viena derlingiausių ir stabiliausių.

„Lietuvoje tikimės panašaus efekto.

Smagu yra tai, kad esame lyderiai. Nes tokio globalaus lygio inovacijos Europoje žemdirbiams yra prieinamos tik poroje valstybių – Vokietijoje ir Lietuvoje“, – pasidžiaugė A.Radzevičius.

„Agrokoncerno“ Tiksliųjų technologijų centras „AgroTTC“ veiklą pradėjo maždaug prieš ketverius

metus.

Šio centro veikla labiau yra susijusi su tvaria, tiksliąja žemdirbyste. Tai technologijos, kurių nauda ir žiniomis yra dalinamasi su žemdirbiais.

Sėjimas kintama norma pagal produktyvumo žemėlapius, tręšimas naudojant azoto jutiklius, purškimas išmaniaisiais purkštuvais, reguliariai atliekami dirvožemio tyrimai.

Visos šios technologijos padeda sumažinti sąnaudas bei tausoti aplinką. Ūkininkai, kurie taiko minėtas technologijas, mažiau sunaudoją trąšų, nuima gerą derlių ir pasiekia didesnį pelningumą.

Be to, Tiksliųjų technologijų centras kuria „Agro 247“ produktyvumo žemėlapius, kuriuose pateikiami palydoviniai duomenys, padedantys tiksliai nustatyti lauko derlingumo zonas.

„Topcon“ jutikliai realiu laiku matuoja augalų būklę ir suteikia galimybę juos patręšti atsižvelgiant į realų trąšų poreikį.

O štai dirvožemio tyrimai suteikia duomenų apie maistinių medžiagų balansą dirvoje.

Anot A.Radzevičiaus, pastaruoju metu Lietuvos ūkininkai sėkmingai naudoja naujos kartos fungicidus, – priemones, skirtas grybų sukeliamoms augalų ligoms naikinti.

„Fungicidai, pagaminti iš naujų veikliųjų medžiagų, pas mus buvo tiriami nuo 2019 metų. Juos naudojant javų derlingumas tapo stabilesnis, taigi šie preparatai padeda išsaugoti gerą derlių.

Mes tuos fungicidus siūlome žemdirbiams pateikdami konkrečius ir aiškius veiksmingumo duomenis bei rekomendacijas, kada ir kaip juos naudoti. Mūsų technologijų centro privalumas – jis atveria galimybę detalioms žemdirbių konsultacijoms“, – paaiškino A.Radzevičius.

Pasak jo, prieš pasėlių purškimą įprastiniais fungicidais žemdirbiams tenka atidžiai stebėto orų prognozes. Ypač svarbu, kad po purškimo gerą valandą nelytų, nes lietus nuo augalų nuplauna veikliąsias medžiagas.

Tuo tarpu naujos kartos fungicidai į augalus įsigeria iš karto po purškimo, ir jau po poros minučių lietus nebepanaikina jų poveikio efektyvumo.

„Svarbu ir tai, kad veikliųjų medžiagų poveikis ligų sukėlėjams yra didelis.

Jeigu senosios kartos fungicidai nebeturi galios ligų sukėlėjams sunaikinti, tai naujosios kartos veiklioji medžiaga fenpikoksamidas produkte „Univoq“ yra vienas iš sėkmės receptų. Jo naudojimo rekomendacijos vietinėms sąlygoms ir buvo sukurtos mūsų tyrimų centre“, – pasidžiaugė A.Radzevičius.

O kaip ūkiai? Ar jie atviri pasiūlymams?

„Gamintojai visada pardavinėja produktus už efekto kainą, tad natūralu, kad didesnį poveikį turintys produktai kartais būna brangesni.

Šio fungicido kaina panaši į vidutinę rinkoje. Tokiu būdu galime didinti pardavimų apimtis ir išlaikyti ypatingai konkurencingą kainą išlaikant didesnį Lietuvos pasėlių produktyvumą“, – atsakė A.Radzevičius.