Lubinas kaupia azotą, todėl keičia dirvožemio cheminę sudėtį. Tai kenkia rūšims, prisitaikiusioms augti labiau skurdžiose dirvose, kuriose formuojasi vertingos natūralios pievos. Dėl lubinų nyksta ir reti, saugomi vabzdžiai, kurie priklauso nuo natūralių pievų ekosistemų.
Gausialapis lubinas – pupinių šeimos augalas, kilęs iš Šiaurės Amerikos. Šio augalo žiedai dažniausiai būna mėlynų ar violetinių atspalvių, tačiau kartais pasitaiko ir baltų ar margų. Žydi nuo gegužės pabaigos iki birželio pabaigos. Po žydėjimo lubinai subrandina šimtus sėklų. Įdomu, kad lubinas dauginasi ir šakniastiebiais, dažnai taip išplinta ariant dirvą.
Kadangi Lietuvoje gausialapis lubinas įtrauktas į invazinių rūšių sąrašą, jo plitimą būtina stabdyti. Tad kviečiame jį skinti, rauti, šienauti... Negalima naudoti lubinų sėklų įvairių žolių sėklų mišiniuose, negalima lubinų sodinti gėlių darželiuose prie namų.