Tuo metu „Matif“ birža birželį pradėjo su ženkliu kritimu ir pasiekė žemiausią kainų lygį per pastaruosius dvejus metus. Kainos kritimą labiausiai lėmė sumažėjęs konkurencingumas tarptautinėje rinkoje, rekordiškai susilpnėjęs JAV doleris euro atžvilgiu bei lūkesčiai dėl naujo sezono, kuris pamažu įsibėgėja Pietinėse Europos šalyse. Kainų pokyčius paskatinto geopolitiniai veiksniai, bet prisidėjo ir nerimas dėl pasėlių būklės Prancūzijoje. Čia būsimam derliui neigiamą įtaką daro ypač karšti orai ir drėgmės trūkumas.
Ukraina jau pradėjo žieminių miežių ir žirnių javapjūtę. Pirminiuose pranešimuose fiksuojamas mažesnis pirmųjų laukų derlingumas nei prieš metus, kuris siekia apie 2,49 t/ha (atitinkamai prieš metus šis rodiklis buvo 2,81 t/ha). Tačiau šio derlingumo nevertėtų vertinti kaip rodiklio visam būsimam derliui, nes dažniausiai pirmieji laukai būna labiausiai nukentėję dėl įvairių nepalankių priežasčių.
Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) prognozuoja, kad 2025–2026 m. sezono kviečių derlius bus rekordinis. Jų skaičiavimais, būsimas kviečių derlius gali siekti 796 mln. t. Jei prognozės išsipildys, tai būtų 1 proc. didesnis derlius nei ankstesnį sezoną. Rekordinis kviečių derlius prognozuojamas ir Rumunijoje. Vien šioje šalyje jis gali siekti 14–15 mln. tonų, todėl manoma, kad ankstyvuoju periodu Rumunija bus pagrindinė konkurentė tarptautinėje kviečių eksporto rinkoje.
Europos žemės ūkio prekybos ir grūdų analizės asociacija COCERAL prognozuoja, kad rapsų derlius, skaičiuojant Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės apimtis, artimiausią sezoną pasieks 20 mln. t. kai prieš metus jis atitinkamai siekė 17,9 mln. t.
Pagrindiniai tarptautinei grūdų rinkai įtaką darantys rodikliai (birželio 9–22 d.)