Jiems kooperacija padėjo įveikti ir investicijų į perdirbimo įrenginius, sandėliavimo, gaminių realizavimo iššūkius.
Grūdus auginantys ūkininkai taip pat įsitikino kooperacijos nauda. Senokai, maždaug prieš 20 metų, vienas po kito jie Lietuvos regionuose sukūrė kooperatyvus, kurie tapo stipriu tinklu.
Mėsinių galvijų augintojai irgi turi sukaupę gerosios patirties – susivieniję į kooperatyvus jie su savo produktais paprasčiau pasiekia vartotojus.
Solidi patirtis
Prie grūdininkus vienijančių kooperatyvų steigimo ištakų buvęs Dainius Kižauskas yra sakęs, kad nepatiklumo ir baimės iš pradžių buvo į valias.
„Reikėjo kooperuotis, kad vidutiniškai po 200–300 hektarų žemės javais apsėjantys ūkininkai galėtų kuo palankesnėmis kainomis parduoti grūdus bei įsigyti trąšų ir augalų apsaugos produktų. Taip apie 2007-uosius startavo kooperatyvas „Lietuviški javai“, netrukus po jo – ir „Joniškio aruodas“.
Šiuo metu tai vieni stipriausių kooperatyvų Lietuvoje, o iš jų sėkmės istorijų pasimokę susikūrė dar aštuoni grūdų augintojus suvieniję kooperatyvai.
Taigi 10 stiprių kooperatyvų, apimančių įvairius šalies regionus, užima net penktadalį Lietuvos grūdų rinkos. Didžiausias jų plėtros motyvas – visiems kartu galima sukaupti didelį grūdų kiekį ir parduoti už palankią kainą“, – portalui Lrytas yra sakęs D.Kižauskas.
Grūdininkų kooperatyvai kaupė patirtį dirbdami, tad netruko paaiškėti, kad reikia ir juos vienijančios organizacijos. Jos rūpestis turėjo būti teisinis žemės ūkio kooperatyvų veiklos reglamentavimas. Taip 2012-aisiais ir buvo įkurta Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija, o D. Kižauskas tapo jos vadovu.
Apie 2019-uosius asociacijos nariai įsteigė dar vieną darinį – kooperatinę bendrovę, skirtą komerciniams klausimams spręsti. Ji užtikrina trąšų tiekimą, padeda parduoti grūdus, sertifikuotas sėklas, supirkti augalų apsaugos produktus.
Pradžia – nuo skerdyklos
Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos Zarasų skyriaus vadovo, ūkininko Dariaus Viliūno, šiame Aukštaitijos regione veikia du žemės ūkio kooperatyvai.
Vienas jų yra senbuvis – „Sartų lankų jautiena“, kuris nuo 2015-ųjų vienija ūkininkus, auginančius „Angus“ veislės mėsinius galvijus.
Kitas – „Dusetų krašto gaspadoriai“, buvo įsteigtas 2019-aisiais.
„Pastarąjį kooperatyvą esame įkūrę Dusetose, prie Sartų ežero. Jam šiuo metu priklauso šeši ūkininkai, auginantys mėsinius galvijus.
Kooperatyvas padeda parduoti ūkininkų užaugintą jautieną – veža ją ir į parduotuves, ir tiesiai jos užsisakantiems klientams“, – sakė kooperatyvo partneris D.Viliūnas.
Pasak jo, Lietuvos ūkininkų sąjungos Zarasų skyrius yra įrengęs nedidelę skerdyklą, kuri teikia paslaugas ir šio krašto ūkininkams, ir kooperatyvo nariams.
„Mums buvo kilusi problema, nes aplinkui niekur nebuvo skerdyklos, į kurią ūkininkai galėtų suvežti savo gyvulius – avis ar kitus galvijus skerdimui.
Rašėme projektą tam, kad galėtume įrengti maisto produktų gamybos mokymo centrą, o jame – ir mažo pajėgumo skerdyklą, ir mėsos perdirbimo cechą.
Kai maždaug prieš penkerius metus atidarėme skerdyklą, atsirado ir daugiau kooperatyvui nė nepriklausančių ūkininkų, kurie pirko šią paslaugą ir patys pradėjo prekiauti savo ūkiuose užaugintų gyvulių mėsa.
Vienas iš skerdyklos klientų perdirba jautieną į šaldytus pusfabrikačius. Jis atidarė Zarasuose burgerinę, kurioje patiekalus gamina iš savo jautienos. Taigi mūsų sumanymas įrengti skerdyklą tapo gera dingstimi ir vietos ūkininkams imtis gamybos“, – kalbėjo D.Viliūnas.
Pasinaudojo parama
Skerdykla buvo statoma iš Zarasų – Visagino regiono Vietos veiklos grupės (VVG) lėšų.
Projekto vykdymo sutartį su VVG D.Viliūnas pasirašė prieš šešerius metus – 2019 m. birželį.
Anot D.Viliūno, skerdyklos statybos projektas „Trumpos maisto teikimo grandinės produktų gamybos centro įkūrimas“ buvo finansuojamas pagal „Zarasų – Visagino regiono dvisektorės vietos plėtros strategijos 2014–2020“ priemonę „Bendradarbiavimo rėmimas skatinant trumpos maisto tiekimo grandinės produktų gamybą ir rinkodarą“.
Jis buvo įgyvendintas kartu su keturiais projekto partneriais – Zarasų rajono ūkininkais, tuo metu susibūrusiais į kooperatyvą „Dusetų krašto gaspadoriai“.
Pats kooperatyvas, pasinaudojęs parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygiu“, įsigijo automobilį – šaldytuvą produktams išvežioti pas vartotojus.
Kooperatyvo nauda
„Darome tai, ko kooperatyvo vienijamiems ūkininkams reikia labiausia. Tai jų užaugintų gyvulių nupirkimas, paskerdimas, mėsos išpjaustymas, supakavimas ir išvežiojimas klientams“, – sakė D.Viliūnas.
Vis dėlto šiuo metu mėsos rinkoje yra susiklosčiusi sudėtinga situacija. Jautiena smarkiai pabrango – jos kainos vos per tris pavasario mėnesius pakilo 30–40 proc.
Pasak kooperatyvo „Dusetų krašto gaspadoriai“ administracijos direktoriaus Sigito Kasperavičiaus, šiuo metu tenka stabdyti gyvulių skerdimą, nes neįmanoma parduoti mėsos.
„Mėsa pabrango dėl to, kad padidėjo jos poreikis kitose valstybėse, nes dėl gyvulių ligų protrūkių Pietų Europos valstybėse ūkininkai yra priversti skersti gyvulius ir juos utilizuoti. Vakarų rinkoje pasidarė didelis jautienos deficitas, o pašokusios kainos atsivijo Lietuvą.
Kooperatyvui iškilo problemų dėl to, kad reikėjo smarkiai pakelti jautienos pardavimo kainas, o žmonėms prireikė laiko prie jų įprasti. Tai sukelia realizavimo sunkumų“, – paaiškino ir D.Viliūnas.
Reikėtų spartesnio proceso
„Turime tą problemą, kad patys ūkininkai vis dar nėra linkę kooperuotis, tad šis procesas vyksta ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, – sakė žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. – Ypač akcentuojame tai, kad būtent susikooperavę ūkininkai taptų perdirbimo proceso valdytojais ir naudos gavėjais. Jiems lengviau būtų atremti įvairias krizes.“
Anot ministro, kooperatyvas „Pienas LT“, turėdamas pastatytą pieno perdirbimo gamyklą, padeda išlaikyti rinkoje ir geras pieno supirkimo kainas.
„Norėtųsi, kad ir kitokio pobūdžio kooperatyvai investuotų į perdirbimą. Tam yra numatyta ir valstybės pagalba, ir parama pagal Strateginio plano investicines priemones.
Tai padėtų sustiprinti pačią svarbiausią trumpos maisto tiekimo grandinės dalį – ūkius. Pavyzdžiui, grūdų Lietuvoje užauginama labai daug, bet reikia jų kuo daugiau perdirbti, o tam reikia ir didžiulių investicijų.
Manau, kad tam atsiras ir finansavimas, nes perdirbimas – tai nauda ne tik ūkininkams, bet ir valstybei, nes sukuriami didesnės pridėtinės vertės produktai“, – sakė ministras.
Parama – investicijoms
Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus, ypač smulkiuosius, burtis į kooperatyvus ir siekti paramos investicijoms.
Pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams ir jų nariams yra nemažai privalumų teikiant projektus ir kreipiantis paramos pagal SP intervencines priemones: „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ ir „Labai smulkių ūkių plėtra“.
Vykdant projektų atranką pagal šias tris intervencines priemones atrankos balai suteikiami pripažintų žemės ūkio kooperatyvų projektams.
Pagal priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ atrankos balai suteikiami ir pripažintų žemės ūkio kooperatyvų narių projektams.
Be to, yra sudaryta galimybė balus gauti kooperatyvams ir pagal kitus atrankos kriterijus – pagal jų narių atitikimą atrankos kriterijams.
Paranku ir tai, kad pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams netaikomas reikalavimas būti įregistravus žemės ūkio valdą, todėl jie turi galimybę pasirinkti priemonę, kurioje nori dalyvauti.
Paramą galima gauti ir žemės ūkio produktų gamybai, ir jų perdirbimui bei patekimui į rinką.
Žemdirbių bendradarbiavimas ir kooperavimasis taip pat yra skatinamas teikiant paramą trumposioms maisto tiekimo grandinėms plėtoti. Čia dalyvauti ūkiai gali jungtinės veiklos sutarties pagrindu arba kartu su juos vienijančiu kooperatyvu.
Paramos priemonės ir jų nauda
Kooperatyvams yra palankios Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonės.
Investicijos į žemės ūkio valdas. Jei paraišką teikia pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, jam skiriami papildomi 15 atrankos balų, jei pareiškėjas yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys, jam gali būti skiriama iki 10 atrankos balų priklausomai nuo narystės kooperatyve (už narystės metus po 2 balus).
Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas. Šiai priemonei atrankos (konkursinių) balų sistema netaikoma. Paraiškos tenkinamos pirmumo (eilės) tvarka, kol yra lėšų. Tai leidžia pripažintiems kooperatyvams gauti paramą be papildomų konkurencinių kliūčių.
Smulkių – vidutinių ūkių plėtra. Priemonėje pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, kaip pareiškėjas gauna 15 papildomų atrankos balų, taip pat 15 atrankos balų gali gauti pareiškėjas, jei jis yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys.
Labai smulkių ūkių plėtra. Priemonėje suteikiama 30 balų, jei paraišką teikia pripažintas žemės ūkio kooperatyvas arba pareiškėjas bendradarbiauja su trimis ar daugiau partnerių. Tai sudaro esminį pranašumą konkurencinėje atrankoje.
Investicijos į bioekonomikos verslus. Kooperatyvams šioje priemonėje skiriami aukšti prioritetai: jei perdirbama 80 proc. ar dar daugiau narių produkcijos – 25 balai, o jei perdirbama 60–79 proc. narių produkcijos – 20 balų.
Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės). Pagal šią priemonę remiami kooperatyvų projektai, orientuoti į žemės ūkio produktų perdirbimą ir aukštos pridėtinės vertės kūrimą.
Atrankos balai tiesiogiai nenumatyti, lengvatinių paskolų teikimas pritaikytas padėti kooperatyvams vystyti infrastruktūrą, gamybinius pajėgumus ir įeiti į naujas rinkas.
Trumpos tiekimo grandinės. Parama trumpoms grandinėms yra numatyta ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane (SP), – investicinei priemonei „Trumpos tiekimo grandinės“ numatyta 10 mln. eurų.
„Pagal šią priemonę paramos besikreipiantiems kooperatyvams ir jų nariams yra taikomos palankios sąlygos.
Nors atrankos balų kooperatyvams nenustatyta, tačiau paramos gali kreiptis tiek pripažinti, tiek naujai įsteigti ir dar nepripažinti kooperatyvai.
Kooperatyvams įgyvendinti trumpų tiekimo grandinių projektus yra gerokai paprasčiau vien dėl to, kad bendradarbiavimas, dalijimasis ištekliais, bendrų procesų organizavimas kooperatyvų nariams yra įprastas“, – sakė Žemės ūkio ministerijos Programos „Leader“ ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Ilona Javičienė.
Pasak jos, trumpų tiekimo grandinių projektuose numatytos galimybės įsigyti pagamintos produkcijos transportavimo, apdorojimo ar perdirbimo įrangos, steigti naujas prekybos vietas, ieškoti naujų pardavimo kanalų, aktyviau bendradarbiauti su viešąsias maitinimo paslaugas teikiančiomis įstaigomis arba diegti inovacijas, siekiant daugiau tvarumo realizuojant produkciją.
Rizikos valdymo priemonės (draudimas). Paraiškų atranka nevykdoma. Jei paraiškų suma viršija numatytas lėšas, paramos dydis proporcingai mažinamas. Reikalavimai taikomi visiems pareiškėjams vienodai, tačiau kooperatyvai taip pat gali teikti paraiškas.
Žinių ir inovacijų sklaidos priemonės (EIP ir konsultavimo paslaugos). EIP projektai vertinami pagal kokybinius kriterijus, o ne balus.
Tačiau prioritetas teikiamas idėjoms, kurios sprendžia aktualias žemės ūkio problemas, yra inovatyvios (neįgyvendintos per paskutinius 5 metus), turi praktinį poveikį, apima kelias veiklos sritis ir socialinį aspektą.
Parama bitininkystei. Kooperatyvų (asociacijų) paraiškos vertinamos pagal pirmumo kriterijus:– daugiau narių ir bičių šeimų – didesnis prioritetas;– ekologinis statusas arba NKP dalyvavimas – pranašumas;– parama negauta anksčiau arba gauta seniai – papildoma vertė.
Įvairiapusė nauda
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, mokslininkų tyrimai ir užsienio šalių patirtys įrodo, jog per bendradarbiavimą ir kooperacinę veiklą smulkieji ūkiai gali ne tik išlikti, bet ir padidinti savo produktyvumą bei užsitikrinti aukštesnes pajamas.
Kooperatyvo nariai sutaupo, nes dalijasi technika, o tai mažina logistikos ir transportavimo išlaidas. Dideliu mastu per kooperatyvą perkamos įvairios žemės ūkio priemonės ir parduodama žaliava ar produkcija suteikia palankesnes sąlygas geresnei tiek pirkimo, tiek pardavimo kainai gauti.
Kooperatyvo vienijami žemdirbiai tampa ir labiau konkurencingi, ir padidina savo derybines galias dėl produkcijos supirkimo kainų.
Susijungę smulkūs ūkiai į kooperatyvą turi didesnes galimybes gauti finansinę paramą ūkio veiklos modernizacijai ir inovatyvios infrastruktūros plėtrai. Tokie ūkiai mažina žemės ūkio veiklos poveikį aplinkai, o jų vaidmuo regionuose reikšmingai prisideda prie vietos ekonomikos gyvybingumo.
Kadangi kooperatyvo administracija atlieka funkcijas organizuojant logistiką, gamybą, pirkimą ir pardavimą, žemdirbiai, veikiantys kooperatyve, gali smarkiai sumažinti darbo laiko sąnaudas ir jas skirti ūkinės veiklos efektyvinimui.