Tai atsispindėjo bendrovės AB „Linas Agro“ kasmet organizuojamame renginyje „Grūdo kelias“. Šįmet šventė – kitokia. Pirmą kartą vyko teminė konferencija apie šiuolaikinį ūkininkavimą, iššūkius ir ateitį.
Renginio metu vykusi diskusija apie 3T žemdirbystę atskleidė: tikslumas, tvarumas ir taupumas turi būti realūs principai, keičiantys žemės ūkį iš pagrindų.
Čia susitiko mokslininkai, praktikai ir inovacijų kūrėjai – kad atsakymai būtų ne teoriniai, o pritaikomi kasdienybėje.
Kas iš tiesų yra 3T žemdirbystė?
Trys raidės, už kurių slepiasi žodžiai „tikslu“, „tvaru“, „taupu“ iš pirmo žvilgsnio skamba kaip šūkis. Iš tiesų, tai požiūris, kuris reikalauja drąsos permąstyti įprastus veiklos modelius.
„3T – tai žemdirbystės filosofija, kaip protingai išnaudoti turimus išteklius“, – pabrėžė inovacijų mokslininkas, dr. Martynas Urbutis iš IKAR. Tai – tarptautinė trąšų gamybos įmonė, investuojanti į pažangius augalų mitybos sprendimus.
Tai reiškia, kad kiekvienas sprendimas lauke, nuo tręšimo iki derliaus nuėmimo, turėtų būti paremtas ne tik pelnu, bet ir atsakomybe už dirvožemį, aplinką ir išteklius.
Kita IKAR atstovė, Chemijos mokslų daktarė dr. Vaida Milišiūnaitė, sako, kad įmonė turi komandą, kurios dėka trąšas galima naudoti taupiai.
„Mūsų šūkis – mažiau yra geriau. Sekame mokslines tendencijas, naujoves ir tai leidžia naudoti tam tikras medžiagas mažesniais kiekiais išgaunant gerą rezultatą“, – sako ji.
Šiuolaikinis ūkininkas turi mąstyti kaip analitikas: skaičiuoti, matuoti, vertinti poveikį ir rezultatą, o ne tiesiog kartoti tai, kas veikė vakar.
Nuo laboratorijos iki ūkio
Per dažnai atrodo, kad moksliniai tyrimai ir realybė ūkyje egzistuoja skirtingose planetose. Tačiau ši diskusija parodė, kad tiltai jau tiesiami, žingsnis po žingsnio.
Vienas kertinių principų, kurį akcentavo IKAR atstovai – efektyvumo paieška per supratimą, kokių medžiagų ir kokiais kiekiais iš tiesų reikia konkrečiai augalų kultūrai. Tręšimas remiantis tiksliais duomenimis – pamatinė 3T filosofijos nuostata.
„Esu įsitikinęs, kad 3T principas yra apie tai, kaip turimus resursus naudoti efektyviau. Vienai augalų kultūrai vienas elementas svarbesnis, kitai kultūrai – kitas. Viskas priklauso nuo to, kokius išteklius turime ir kaip gebame juos pritaikyti“, – sakė dr. M.Urbutis.
Jis pabrėžė, kad efektyvumas slypi tikslume: ne bendrose gairėse, bet konkrečiame tręšimo plane. O kad planas būtų tikslingas, reikia žinoti ne tik ką turi dirvoje, bet ir kaip efektyviau įsisavinti reikalingas medžiagas.
Čia įsijungia technologinės inovacijos. Pasak dr. Vaidos Milišiūnaitės, viena svarbiausių krypčių yra trąšų formos, kurios leidžia pasiekti rezultatą mažesniais kiekiais, nes augalai tiesiog efektyviau pasisavina reikalingas medžiagas.
Mokslininkės teigimu, naudojant chelatinius ir/arba nitratinius mikroelementus, pavyksta pasiekti labai gerą rezultatą jų nepadauginus. Tai reiškia, kad kiekvienas elementas augalui tampa prieinamas tiksliai tada, kai jo reikia – ne anksčiau ir ne vėliau. Dėl to mažinamos sąnaudos, užtikrinamas efektyvesnis įsisavinimas.
„Biostimuliatoriai šiuo atveju padeda dar labiau. Juos naudojant jie skatina tam tikras augalo dalisaugti laiku ir taip, kaip nori ūkininkas, tai padeda augalui įsisavinti medžiagas tada, kai sąlygosyra arba bus nepalankios. Tai padeda ūkininkams sutaupyti iki 25 proc. mikroelementinių trąšų ir užtikrinti pastovesnį derlių, mažiau priklausyti nuo orų, temperatūros svyravimų ir kitų aplinkos veiksnių“, – aiškino ji.
Šios priemonės ypač aktualios dabar, kai vis dažniau kalbama apie azoto naudojimo ribojimus. Tačiau tai, anot mokslininkės, neturėtų gąsdinti.
„Azoto naudojimas neišvengiamai ribojamas, bet tai nereiškia, kad ūkininkai turi iš karto atsisakyti derliaus. Pasitelkę inovatyvias priemones, galime pasiekti tą patį ar net geresnį efektą su mažesniu azoto kiekiu.
Svarbiausia žinoti, ką taikyti, kada taikyti ir kaip visa tai sujungti į sistemą. Mokslas tam turi sprendimus, o mūsų tikslas – padėti juos pritaikyti praktikoje“, – sakė dr. V.Milišiūnaitė.
Ūkininkų įžvalgos: inovacijos veikia, bet iššūkių daug
Teorija įkvepia, bet svarbiausias klausimas – kaip tai veikia kasdienybėje? Čia svarų žodį taria tie, kurie su sprendimais susiduria planuodami darbus savo ūkiuose.
Ūkininkė Rūta Grigaliūnienė teigė, kad kiekvienas sutaupytas gramas trąšų reiškia mažesnį poveikį aplinkai ir tvirtesnį finansinį pagrindą.
„Kalbant apie ūkininkų išlaidas, trąšų kainos sudaro liūto dalį. Todėl svarbu kiek galima efektyviau jas naudoti. Kad kiekvienas gramas duotų rezultatą.
Tą pasiekiame pasitelkę savo agrochemines žinias ir naudodami modernius produktus. Pavyzdžiui, taupyti ypač padeda biostimuliatoriai. Augalas puikiai įsisavina, o rezultatas būna toks pats arba net geresnis. Taip sumažiname ir poveikį aplinkai“, – patirtimi dalinosi ūkininkė.
Kartu ji neslepia, kad siekti 3T nėra paprasta. „Didžiausias iššūkis, kai dėl ekonominių ar organizacinių trukdžių negali padaryti visko taip, kaip norisi“.
Net ir turint žinias, ūkininkavimas išlieka priklausomas nuo išorinių sąlygų: nuo rinkų iki klimato.
Kitas diskusijos dalyvis, ūkininkas Dainius Šlaustas pastebėjo, kad tvarumas ūkininkavime nėra papildoma užduotis – tai būtina kryptis.
„Tvarumo aspektas labai svarbus. Reikia tausoti trąšas, ir taip galime reikšmingai sumažinti neigiamą poveikį gamtai. Naudojant taupaus tręšimo metodus, kai kuriais atvejais galima sutaupyti net apie 50 proc. trąšų“, – sakė jis.
Taip pat ūkininkas ragino nenuvertinti savęs: Lietuva per trumpą laiką padarė milžinišką pažangą.
„Per 35 metus sparčiai pasivijome ir kai kur net aplenkėme Vakarų šalis. Todėl reikia tiesiog eiti šia vaga ir būsime stipresni“.
Ko dar trūksta?
Diskusijos pabaigoje skambėjo klausimas, kurio išvengti neįmanoma: kas stabdo didesnį tvarumo proveržį?
„Trūksta stabilumo“, – sakė ūkininkė R.Grigaliūnienė. Ji neslepia: geopolitika, orai, kainų šuoliai daliai ūkininkų kelia abejones, ar verta rizikuoti investuoti į ilgaamžes, tvarias priemones.
Tačiau rizika yra ir likti su pasenusiais metodais. Permainų baimė dažnai sulaiko nuo pokyčių, bet būtent jie tampa atsparumo pagrindu. Tiek gamtai, tiek ekonomikai.
Dr. M.Urbučio įžvalga – paprasta, bet esminė: „Reikia pradėti nuo tyrimų, turėti tręšimo planą ir jo laikytis“. Mokslininkas įsitikinęs: tvarumas prasideda ne nuo didelio šūkio, o nuo kruopštaus pasiruošimo ir nuoseklumo.
Dr. V.Milišiūnaitė pridūrė: „Mažiau skepticizmo, daugiau tikėjimo mokslu. Sprendimų jau turime, svarbiausia juos taikyti“. Pasak jos, pažanga nėra revoliucija. Ji įvyksta tada, kai teorinės žinios tampa praktiniais veiksmais. Kai ūkis ima veikti kaip sistema – tiksliai, tvariai ir taupiai.
Diskusijos pabaigoje R.Grigaliūnienė palinkėjo: „Išnaudokime viską, kas yra mūsų valioje, kad metų pabaigoje rezultatas būtų geriausias“.
Ši „Linas Agro“ inicijuota konferencija priminė: tikras progresas gimsta tada, kai mokslas nenusigręžia nuo realybės, o praktikai nebijo peržengti savo komforto ribų.
Tvari žemdirbystė – kelias, kurio pradžioje svarbiausios žinios ir inovacijos. Jis galiausiai atsiperka derliumi ir ilgalaikiu atsparumu. Juk rezultatas ateina tiems, kurie nebijo keistis.