Kaip jie persipina su žaliojo kurso siekiais ir ūkininkų kasdienybe, aptarta AB „Linas Agro“ inicijuotoje diskusijoje „Grūdo kelias“ renginyje.
Į diskusiją susibūrė trijų pagrindinių augalų apsaugos priemonių gamintojų Baltijos šalyse atstovai – viena didžiausių pasaulyje augalų apsaugos produktų gamintoja ADAMA, pasaulinė chemijos lyderė „Basf“, ir „BAYER didžiausia agroverslo kompanija, garsėjanti pažangiais žemės ūkio sprendimais.
Iššūkiai prasideda nuo oro: kaip augalų apsauga prisitaiko prie pokyčių?
Diskusijos dalyviai sutarė: ne tik technologijos, bet ir gamta šiandien diktuoja naujas sąlygas. Klimato kaita daro tiesioginę įtaką produktų efektyvumui, todėl reikia produktų, kurie veiktų ir ekstremaliose situacijose.
„Šių metų iššūkis – oro sąlygos. Pavasarį vyravo dideli temperatūrų kontrastai, buvo labai sausa, todėl kai kurie produktai neveikė taip, kaip turėtų“, – pasakojo BAYER atstovas, atsakingas už pardavimus Baltijos šalyse, Povilas Viganauskas.
Pasak jo, šalia klimato kaitos reikia spręsti ir politinius iššūkius. Reikalavimai produktų registravimui dažnai tampa kliūtimi Lietuvos ūkininkams pasiūlyti naujausius produktus, kuriuos turi galimybę naudoti kaimyninių šalių žemdirbiai. Dėl to mažėja mūsų ūkininkų konkurencingumas pasaulinėje rinkoje.
Erika Cesiulė, „Adama“ Baltijos šalių vadovė, pabrėžė, kad augalų apsaugos įmonės šiandien siekia būti ne tiek tiekėjais, kiek partneriais, ieškančiais praktinių sprendimų kartu su ūkininkais.
„Norime būti tiltu tarp mokslo ir ūkininko. Didėjant maisto poreikiui pasaulyje, ypač svarbu auginti efektyviai ir tvariai – tai reiškia ir gamtos saugojimą“, – sakė ji.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad vienas didžiausių šiandienos iššūkių – vis spartesnis kenkėjų ir ligų atsparumo augimas.
Tam reikia stipraus atsako: naujų veikliųjų medžiagų ir kompleksinių sprendimų, kurie užtikrintų ilgalaikį poveikį.
„Vienas iš mūsų tikslų – kurti sprendimus, kurie padeda išvengti atsparumo išsivystymo ir išlieka veiksmingi net ir sudėtingomis, besikeičiančiomis sąlygomis“, – akcentavo E.Cesiulė.
BASF Marketingo vadovas Baltijos šalims Luca Annesi taip pat pabrėžė tvaraus ūkininkavimo svarbą „Pastaraisiais metais sparčiai keitėmės – koncentruojamės ne tik į atskirus produktus, bet į tvarius ir inovatyvius kompleksiškus sprendimus žemės ūkiui.
Šis pokytis leidžia mums tenkinti ir ūkininkų poreikius, ir aplinkosaugos iššūkius, su kuriais šiandien susiduria žemės ūkis.
Inovacijos ir tvarumas – ar vis dar judame viena kryptimi?
Diskusijoje nemažai dėmesio skirta inovacijoms – tiek jų pažangai, tiek jų realiai vertei ūkyje.
Pasak pašnekovų, didžiausios pasaulio įmonės kiekvienais metais investuoja milijonus į naujų formulių kūrimą ir modeliavimą. Tačiau ar tai garantuoja efektyvumą ir tvarumą vienu metu?
„Augalų apsaugos veiklioji medžiaga sudaro tik nedidelę galutinio produkto dalį – daug svarbiau, kaip ji yra suformuluota. Tobuliname ir kuriame naujos kartos sprendimus, kurie yra tiek saugūs, tiek prieinami“, – sakė E.Cesiulė.
P.Viganauskas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškant veikliųjų medžiagų tradiciniai metodai keičiami pažangiais.. „Per 15 metų BAYER atrado 15 veikliųjų medžiagų. O kai į šį procesą įtraukėme dirbtinį intelektą, vos per kelis metus pavyko rasti 10 potencialių kandidatų, galinčių pasiekti rinką“, – aiškino jis.
BAYER atstovo teigimu, dirbtinis intelektas leidžia spręsti apie veikliąsias medžiagas jau ankstyvoje kūrimo stadijoje, greičiau įvertinti poveikį ir atrinkti tai, kas efektyviausia, o tuo pačiu atitinka griežtus reguliacinius reikalavimus.
L.Annesi pridūrė, kad BASF veikia 25 moksliniai tyrimų centrai, kuriuose dirba daugiau nei 10 000 mokslininkų, o praėjusiais metais bendrovė investavo 0,9 mlrd. eurų į žemės ūkio mokslinius tyrimus ir tai patvirtina įmonės įsipareigojimą diegti naujoves.
BASF tyrimai sutelkti į inovatyvias ir tvarias praktikas didinančias pasėlių atsparumą bei derlių.
Vienas naujausių produktų – 2026 m. planuojamas pristatyti Lietuvos rinkai herbicidas, skirtas piktžolių kontrolei žieminiuose kviečiuose, kuris jau apibūdinamas kaip naujos kartos augalų apsaugos produktas.
Vis dėlto, kaip pažymėjo diskusijos dalyviai, pažangos kelią vis dažniau stabdo ne technologinės ribos, o politinis neapibrėžtumas.
Tvarumas turi kainą – kas ją sumoka?
Diskusijoje neišvengta ir jautriausios temos – kainos. Ar ūkininkai iš tiesų gali sau leisti naujos kartos produktus, kurių kūrimas reikalauja milijoninių investicijų ir ilgų registracijos procesų?
„Klaidinga manyti, kad jei veiklioji medžiaga ta pati, tai ir rezultatas bus toks pat. Tai tas pats, kas sakyti, jog visi vaistai su ta pačia veikliąja medžiaga veikia vienodai“, – paaiškino E.Cesiulė.
Pasak jos, „Adama“ kaip didžiausia pasaulyje nepatentuotų produktų gamintoja, siūlo ne tik prieinamus, bet ir efektyvius sprendimus – viskas priklauso nuo formulės, gamybos kokybės ir pritaikymo sąlygų.
Kalbant apie rinkos tendencijas, visi diskusijos dalyviai sutaria – prognozuoti kainas iki 2026-ųjų praktiškai neįmanoma.
„Mes darome viską, kad kainos nesikeistų, bet geopolitinė situacija, energijos sąnaudos ir gamybos žaliavos lemia didelę kainų riziką“, – teigė L.Anessi.
P.Viganauskas papildė, kad kainas kartais lemia ne tik žaliavų brangimas, o ir valiutų kursų svyravimai. Tai ypač aktualu tarptautinėse rinkose, kur produkcija perkama ar parduodama skirtingomis valiutomis.
Tuo tarpu E. Cesiulė pateikė paprastą, bet aiškią rekomendaciją: „Esame Izraelio įmonė, tad dėl situacijos regione nežinome, kokie sprendimai mūsų laukia. Šiandien geriausias laikas pirkti – nes rytojaus kaina gali būti visai kita“.
Europos taisyklės, globalūs iššūkiai: kas laukia toliau?
Diskusija baigėsi klausimu – ar Žaliasis kursas dar aktualus? Ar Europos politika vis dar ta pati, kokia buvo prieš kelerius metus?
P.Viganauskas atkreipė dėmesį, kad žemės ūkio politika keičiasi kartu su politinėmis nuostatomis. Jo teigimu, dabar vis dažniau politiniame lygmenyje pasigirsta kalbos apie būtinybę stiprinti Europos konkurencingumą.
„Žinios iš Briuselio rodo, kad diskusijos dėl Žaliojo kurso krypsta ūkininkams palankesne linkme. Europos Komisijos sudėtis keitėsi, o ji vis labiau akcentuoja konkurencingumą“, – komentavo jis.
Tai daro įtaką ir augalų apsaugos produktų prieinamumui: kai kuriose pasaulio šalyse naujos veikliosios medžiagos registruojamos greičiau nei Europoje.
„Pastebime tendenciją, kad priimdama sprendimus dėl produktų plėtros šiandieną, mūsų kompanija BAYER prioritetą teikia kitų žemynų rinkoms, nes ten reikalavimai aiškesni, registravimo procesai paprastesni.
Tuo tarpu Lietuva priklauso Šiaurės zonai, kur taikomi ypač griežti standartai – kai kurių produktų registravimas gali užtrukti net keletą metų“, – aiškino P.Viganauskas.
O ką daryti mažesniems ūkiams, kurie jau dabar susiduria su produktų prieinamumo stygiumi?
„Kadangi daržovių ir sodų plotai palyginus yra labai maži, kompanijoms neatsiperka investicijos ir net ir labai norėdami ūkininkams pateikti reikalingus produktus, to padaryti ne visada galime. Išeitis galėtų būti – supaprastinti reikalavimai registruojant šiuos produktus.
Tokiais atvejais taikoma vadinamoji 120 dienų leidimo procedūra. Tai leidimas laikinai įvežti ir naudoti augalų apsaugos produktą, registruotą kitoje ES šalyje“.
P.Viganauskas pridūrė, kad tai – laikina išeitis. „Todėl rekomenduoju rinktis pilnai suformuliuotus, jau paruoštus naudoti produktus. Jie veiksmingi net ir ekstremaliomis sąlygomis“.
Diskusija parodė: augalų apsauga šiandien – tai gebėjimas reaguoti greičiau nei keičiasi situacija. Laimi tie, kurie geba derinti mokslą su ūkininko realybe, o technologijas – su sveika logika ir aiškiu veiksmų planu.
Nes šiuolaikinėje žemdirbystėje neužtenka, kad produktas veiktų. Jis turi išlikti veiksmingas tada, kai aplinkos sąlygos tampa sunkiai nuspėjamos.