Maždaug prieš ketverius metus, 2022-ųjų gruodį iškritęs šlapias, gausus ir sunkus sniegas, nudraskė pušų bei eglių šakas ir išlaužė Aukštaitijos regiono miškuose gausybę spygliuočių medžių.
Aukštaičiai nepamiršo ir 2023-iųjų rugpjūčio audros, kai uraganinis vėjas Utenos rajone klojo ant žemės visa, kas pasitaikė jo kelyje. Tąkart ypač nukentėjo tarp Utenos ir Užpalių esantys miškai.
Miško savininkams tenka išvalyti gamtos stichijų nuniokotus miškus bei atsodinti tai, ką jos sunaikina. Tai numato ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklės.
Jose nurodoma, jog eglių snieglaužos, vėjavartos ir vėjalaužos bei labai pažeisti medžiai turi būti iškertami sanitariniais miško kirtimais.
Tai padaryti būtina dar ir dėl to, kad paliktos ant žemės sniegolaužos kelia pavojų miškų sanitarinei būklei – susidaro palankios sąlygos kenkėjams daugintis.
Žalos miškams pridaro ir kanopiniai žvėrys. Jie mėgaujasi jaunais medeliais – nuėda pušų, eglių ūglius, todėl miškininkams tenka pasirūpinti tuo, kad jaunuolynai žvėrims būtų nepasiekiami, – aptverti juos tvora arba rudenį nutepti repelentais.
Atkuriant medynus yra galimybių pasinaudoti ir tam skirta vienkartine parama. Ji praverčia ne tik tais atvejais, kai atkurti tenka nuniokotus miško plotus, bet ir tuomet, kai pavieniai žmonėms ar įmonės įveisia naują mišką.
Jau galima teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Miško veisimas ir atkūrimas“. Paraiškos bus priimamos iki rugpjūčio 29 d.
Kvietimui skirta 4 321 583 eurų, iš jų ne daugiau kaip 1 343 322 eurų – sostinės regionui.
Skiriamų miškų įveisimo ir atkūrimo išmokų dydis priklausys nuo sodinamų medžių rūšių, papildomai bus skiriamos vienkartinės miško želdinių ir žėlinių apsaugos priemonių išmokos.
Gamtos stichijos dažnėja
„Nesvarbu, ar žalą miškininkystei padaro vėtros, ar kitos stichinės nelaimės – tai būna force majeure (nenugalimos jėgos) atvejai, po kurių privalu atlikti plynus sanitarinius kirtimus ir, kaip numato Miškų įstatymas, atkurti mišką.
Tipografo žievėgraužio padaroma žala eglynams taip pat laikomas . Šie kenkėjai naikina eglynus. Tam, kad jie neplistų, būtina atlikti sanitarinius kirtimus, o tai padarius – atsodinti mišką“, – sakė bendrovės „Dzūkijos mediena“ bendraturtis ir vadovas Marius Valukynas.
Pasak jo, parama, kuri suteikiama pagal SP intervencinę priemonę „Miško veisimas ir atkūrimas“, miškininkams yra didelė paspirtis. Ji padeda miško savininkams ir gamtos stichijų padarytos žalos atvejais, ir įveisiant naują mišką.
„Būta ne vieno atvejo, kai gamtos stichijos ir mūsų miškams padarė žalos, bet mes daugiausia esame prašę paramos būtent naujam miškui įveisti.
Pavyzdžiui, būna situacijų, kai greta brandaus miško yra po vieną kitą hektarą nedirbamos žemės ūkio paskirties žemės. Tokiais atvejais keičiame jos paskirtį – parengiame projektą ir sodiname miško sodmenis“, – paaiškino M.Valukynas.
Pasak jo, išlaidos, tenkančios vienam hektarui miško atkurti, yra panašaus dydžio, kaip ir įveisiant mišką naujoje vietoje.
„Atlikus sanitarinius kirtimus reikia išvežti medieną ir, nupirkus medelių sodmenis, pasodinti juos toje teritorijoje.
Sodmenų kaina yra tokia pati, kaip ir įveisiant naują mišką. Pastaruoju atveju išlaidų prireikia miško želdinimo ir žėlimo projektui, taip pat įdirbti žemei, kurioje bus sodinami sodmenys.
Taigi parama, skiriama miškui atkurti ar naujam pasodinti, yra didelė finansinė paspirtis. Visų išlaidų ji nepadengia, bet padeda atlikti visą šį svarbų darbą,“ – kalbėjo M. Valukynas.
Žvėrys pridaro žalos
Miškininkai puikiai žino ir tai, kad pasodintiems miško sodinukams irgi reikia nemažai priežiūros.
„Sodmenis būtina apsaugoti nuo žvėrių – elnių, stirnų, briedžių. Dauguma miškininkų kiekvieną rudenį pušų, neretai – ir eglių sodinukus nutepa repelentais, kiti gi apjuosia visą teritoriją tvora.
Tvora – vienkartinė, bet patikima investicija. Žvėrys negali įeiti į jaunuolyną, ir mišką būna lengviau užauginti.
Tačiau jaunuolyno priežiūra nesibaigia teritorijos aptvėrimu. Reikia ir žolę nustelbti, kad ji neužstotų medeliams šviesos, ir pašalinti nereikalingus savaradžius augalus, pavyzdžiui, berželius ar drebules ugdomame pušyne arba eglyne“, – paaiškino M.Valukynas.
Paramos dydis ir sąlygos
Paramos lėšomis, kurių skiriama pagal SP intervencinę priemonę „Miško veisimas ir atkūrimas“, remiamas miško veisimas ir stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas.
Taip pat pagal šią priemonę lėšų skiriama tvoroms, skirtoms apsaugai nuo žvėrių pažeidimų įrengti.
Jomis finansuojamos ir išlaidos apsaugos repelentams už pirmuosius miško augimo metus.
Paramos gali kreiptis privačios žemės valdytojai – ne jaunesni kaip 18 metų fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys žemę nuosavybės teise. Taip pat jos gali prašyti ir savivaldybės, valdančios žemę teisėtais pagrindais.
Vienkartinė miško įveisimo arba stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimo išmoka apskaičiuojama kiekvienam miško želdinimo ir žėlimo projektui atskirai.
Jos dydis priklauso nuo veisiamo arba atkuriamo miško rūšinės sudėties ir mokama tik už želdinamą plotą.
Miško įveisimo arba atkūrimo įkainiai yra numatyti investicinės priemonės „Miško veisimas ir atkūrimas“ įgyvendinimo taisyklėse. Pavyzdžiui, vienam hektarui apsodinti paprastosiomis pušimis skiriami 1732 eurai, paprastosiomis eglėmis – 1570 eurų.
Atkuriamam pušyno hektarui paramos skiriami 1989 eurai, atitinkamai eglynui – 1827 eurai.
Bekočiam ir paprastajam ąžuolui bei bukui įveisti hektare numatytas 2453 eurų įkainis, ąžuolynui atkurti – 2710 eurų.
Liepynui įveisti hektare tektų 1911 eurų, atkurti – 2168 eurai.
Karpotasis beržas, paprastasis skroblas, juodalksnis, paprastasis klevas, paprastasis uosis, kalninė guoba, paprastasis skirpstas, paprastoji vinkšna, europinis ir plačiažvynis maumedžiai – tai medžiai, kuriems yra numatyti konkretūs įkainiai.
Želdinant kitokias medžių rūšis taikomas mažiausias miško įveisimo įkainis – 1511 eurų už hektarą ir 1768 eurai – už atkūrimą.
Jei projekte numatyta miško apsaugai įrengti tvorą arba naudoti repelentus, jame turi būti nurodoma viena pasirinktoji priemonė, kuriai yra skiriama vienkartinė išmoka. Ji mokama už želdinamą ir želiantį miško plotą, kai želdinama papildomai.
Tvorai įrengti skiriami 1484 eurai už 1 hektarą, apsaugos repelentams – 232 eurai už hektarą. Pastarosios lėšos mokamos už pirmuosius miško augimo metus.
Numatyta, kad bendra nereikšmingos (de minimis) pagalbos suma, suteikiama vienam pareiškėjui, negali viršyti 300 tūkst. eurų per bet kurį trejų metų laikotarpį.
Reikia pateikti projektą
Kartu su paramos paraiška turi būti pateikiamas miško želdinimo ir žėlimo projektas, parengtas vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais.
Tuomet, kai miškas veisiamas arba atkuriamas privačioje žemėje, projektą turi būti patvirtinęs Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įgaliotas asmuo.
Kai miškas veisiamas arba atkuriamas valstybinėje žemėje, projektus tvirtina valstybinių miškų valdytojo įgaliotas asmuo.
Rengiant projektą svarbu yra tai, kad veisiamo ar atkuriamo miško rūšinėje sudėtyje būtų ne mažiau kaip 20 proc. lapuočių medžių rūšių – tai yra, rūšinės sudėties formulėje turi būti ne mažiau kaip dvi dalys lapuočių medžių rūšių.
Projektas turi būti parengtas vienai veisiamo arba atkuriamo miško rūšinei sudėčiai, taip pat – vienam kadastriniam arba taksaciniam miško sklypui ar jo daliai (išskyrus atvejį, kai miškas veisiamas arba atkuriamas keliuose kadastriniuose ar taksaciniuose miško sklypuose, besiribojančiuose vienas su kitu).
Prieš teikiant paraišką svarbu pasitikrinti, ar veisiant mišką projekte suprojektuotas želdinimo ir (jei yra) žėlimo plotas sudaro ne mažiau nei 70 proc. viso veisiamo ploto.
Tuomet, kai miškas veisiamas privačioje ne miško žemėje arba prašoma paramos savaiminukais apaugančiam ne miško žemės plotui, kuriame reikia papildomai želdinti, kartu su paramos paraiška turi būti pateikiamas Nacionalinės žemės tarnybos išduotas teigiamas sprendimas dėl miško įveisimo ne miško žemėje arba leidimas įveisti mišką ne miško žemės sklype.
Parama po stichinių nelaimių
Norint gauti paramą, stichinės nelaimės pažeisto miško plotas iki paraiškos pateikimo turi būti užregistruotas Abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytų pažeidimų miškui registracijos žurnale.
Parama skiriama su sąlyga, kad pažeistas ne mažesnis nei 0,5 ha miško plotas ir pažeista daugiau kaip 20 proc. medžių.
Parama teikiama tik už plotus, kuriuose pažeidimas užregistruotas ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paraiškos pateikimo.
Tuomet, kai valstybinis miškas kertamas sanitariniais miško kirtimais arba privatus miškas kertamas plynaisiais sanitariniais miško kirtimais, kartu su paraiška turi būti pateiktas leidimas, išduotas per Valstybinės miškų tarnybos Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą.
Daugiau informacijos galima rasti www.nma.lt