„Agrokoncerno“ pardavimų vadovas Arnas Radzevičius dalijasi įžvalgomis apie šių metų iššūkius ir inovacijas, o ūkininkas Arvydas Martyšius papasakoja, kaip naujos technologijos keičia kasdienį darbą.
Didžiausi rudens iššūkiai
Šiųmetis pasiruošimas rudens sėjai ūkininkams primena kovą ne tik su laiku, bet ir su gamta. Dėl nuolatinių kritulių net graži rytinė diena negarantuoja sėkmingų darbų laukuose.
„Labiausiai pasikeitė oro sąlygos. Šiandienos derliaus nuėmimas ir pasiruošimas sėjai yra labai sudėtingas. Daug kritulių. Pavyzdžiui, net jeigu diena išaušta graži ir pradedami pjovimo darbai, vis tiek tikėtina, kad iškris bent kažkiek kritulių, kurie pagadins įdėtą darbą“, – pasakoja „Agrokoncerno“ pardavimų vadovas Arnas Radzevičius.
Sušlapę grūdai reiškia papildomas džiovinimo sąnaudas, o įmirkusi dirva – dar rimtesnes problemas. „Ūkininkų naudojami sunkiasvoriai kombainai grimzta į dirvą, todėl prireikia pagalbinės technikos. Įranga lūžta, dėvisi, reikia remonto ar keitimo. Taip pat bėdų bus ir ateityje.
Dirvožemis yra gyvas organizmas: išniokotą dirvą sunku gerai apsėti, todėl tokių oro sąlygų padariniai matosi metų metus – krinta ir produktyvumas, ir kokybė“. A. Radzevičius pastebi, kad išsigelbėjimu tampa vikšriniai traktoriai ir kombainai – jų platesnis atramos plotas neleidžia taip greitai įklimpti net ir po gausių liūčių.
Nuo genetikos proveržio iki dirbtinio intelekto sėklų kūrimo
Šiandieninės sėjos technologijos prasideda ne laukuose, o laboratorijose. Kalbinamas specialistas pabrėžia, kad ūkininkai naudoja visai kito lygmens augalų genetiką nei prieš dešimtmetį.
„Technologijos yra stipriai pažengusios į priekį, lyginant su tuo, ką turėjome prieš dešimtmetį. Itin produktyvios veislės, dažnai lemia geresnę javų kokybę, tonažas per 3 dešimtmečius vietomis išaugo trigubai, baltymų hektare taip pat užauginame gerokai daugiau“.
Į Lietuvą jau atkeliauja pirmosios dirbtinio intelekto rekomendacijomis kurtos žieminių rapsų veislės. „Kai žmonės važiuoja pro žaliuojančius ir geltonuojančius rapsų laukus, tikėtina, kad jie mato dirbtinio intelekto produktą.
Tai veikia šifruojant kultūrinių augalų genomus. Kai tampa aišku, kurie genų deriniai užtikrina geriausias savybes, dirbtinio intelekto algoritmai rekomenduoja, kokias veisles kryžminti, kad gautume norimų savybių hibridą“, – naujausius mokslo pasiekimus aiškina specialistas.
Jo teigimu, pirmieji realūs tokio darbo rezultatai bus matomi jau kitais metais. Tyrėjai tikisi, kad tai taps vienu didžiausių žingsnių į priekį augalininkystės produktyvumo srityje.
Ūkininkų lūkesčiai: ieško tikslumo
Artėjant rudens sėjai, vis daugiau ūkininkų atsigręžia į technologinius sprendimus, paremtus duomenimis ir tikslumu.
„Pavyzdžiui, programinė įranga, kuri apdoroja istorinius palydovų duomenis ir pateikia rekomendacijas, kokias sėklų normas sėti specifinėse lauko vietose. Ūkininkai noriai perka šios programinės įrangos licenciją ir naudoja ją savo ūkiuose. Dauguma technikos, esančios laukuose, tokias operacijas jau gali daryti. Lietuvoje yra grupė itin progresyvių ūkininkų, kurie šitaip sėja jau kelerius metus ir gauna stabilesnius rezultatus“, – sako A. Radzevičius.
Ne mažiau svarbi ir sėklų kokybė. „Žmonės ieško sertifikuotų, kokybiškų sėklų, kurios neturėtų piktžolių sėklų savo sudėtyje. Nori turėti gerą daigumą, sertifikuotą kokybę. Taip pat domisi naujomis veislėmis. Galime pasiūlyti platų jų pasirinkimą.
„Agrokoncerno“ tyrimų centre jas tiriame ir kasmet pasiūlome kažką naujo visiems Lietuvos žemdirbiams“, – teigia A. Radzevičius.
Pavojinga klaida – sprendimai pagal vienerius metus
Nors žemdirbiai noriai integruoja naujoves, sėkmę apkartinti gali viena dažniausių klaidų – veislių keitimas, vadovaujantis tik vienų metų orų sąlygomis. „Būna, kad besirenkant veisles žmonės jau žino, kad jos pasiteisina ir daugelį metų gerai dera, duoda puikius rezultatus.
Tačiau pasitaikius ekstremaliems orams, kaip pernai ar šiemet, žmonės nusivilia derliumi ir skuba keisti veisles“, – teigia A. Radzevičius. Jo nuomone, žemės ūkyje būtina analizuoti bent penkerių metų duomenų vidurkį.
„Tyrimų centrą vystome jau aštunti metai ir matome, kad niekada nebūna taisyklių, kurios kartotųsi kasmet. Rekomendacijas teikiame tik pagal ilgamečius rodiklius. Lygiai taip pat ir ūkyje. Jei kažkas nuvylė šiemet, bet prieš tai labai tenkino, greičiausiai nereikia skubėti visko keisti radikaliai. Verčiau pagalvoti, ką galima padaryti geriau, integruoti inovacijas ir pokyčius atlikti po truputį“.
Veislių kūrimas ir dauginimas užtrunka metų metus, todėl vienerių metų išvados gali lemti klaidingus sprendimus.
„Dažniausia klaida – istorijos neatsiminimas ir vienų metų išvados, kurios lemia greitus ūkio krypties pokyčius“, – įsitikinęs specialistas.
Inovacijų ir tyrimų centro užkulisiai
Tarp Kėdainių ir Kauno veikiantis „Agrokoncerno“ inovacijų ir tyrimų centras „AgroITC“ – tai vieta, kur naujos veislės ir technologijos pereina ilgą bandymų kelią, kol tampa rekomendacijomis ūkininkams.
Čia lauko bandymai vykdomi su dešimtimis javų, rapsų, pupinių augalų veislių, vertinant ne tik derliaus kiekį, bet ir atsparumą ligoms, klimato permainoms, baltymų kiekį.
Centras bendradarbiauja su tarptautinėmis selekcijos kompanijomis ir taiko pažangiausias analizės technologijas – nuo dirvožemio mikrobiologinės sudėties tyrimų iki genetikos sekoskaitos.
Tokia bazė leidžia kiekvienais metais pateikti rinkai patikrintus, vietos sąlygoms pritaikytus sprendimus, kurie sumažina ūkininkų rizikas ir leidžia planuoti pelningiau.
Seklus dirbimas ir 100 proc. sertifikuota sėkla
Iš Akmenės rajono, Papilės miestelio kilęs ūkininkas Arvydas Martyšius tęsia šeimos žemdirbystės tradicijas ir integruoja naujoves. Jis teigia, kad per pastaruosius kelerius metus ūkio darbai pasikeitė iš esmės.
„Ypač daug dėmesio skyrėme žemės dirbimo technologijai. Buvo pereita prie seklaus žemės dirbimo iki 10 cm gylio, naudojant diskinį žemės dirbimą“.
Anot ūkininko, tai leidžia išsaugoti drėgmę, mažiau ardyti dirvožemio struktūrą ir dirbti efektyviau. Be to, pradėti naudoti biologiniai produktai, kurie padeda skaidyti augalines liekanas ir papildyti augalų mitybą.
Į sėjomainą įtraukti įvairių augalų mišiniai, naudojami kaip tarpiniai pasėliai per žiemą. Tokie pasėliai ne tik saugo dirvožemį nuo erozijos, bet ir praturtina jį organinėmis medžiagomis bei azotu.
Ūkininkas A. Martyšius sako, kad svarbi ir sėklos kokybė – todėl jis nuosekliai didino sertifikuotos sėklos naudojimą. „Šiemet jau antrus metus iš eilės 100 proc. žieminių pasėlių ploto bus apsėta tik sertifikuota sėkla“.
Palydovai nurodo, kur ir kiek sėti
Kalbėdamas apie išmaniąsias technologijas, A. Martyšius pasakoja apie kintamos normos tręšimo, sėjos ir purškimo patirtį.
„Pirmiausia išbandėme tręšimą kintama norma – remiantis palydovinių nuotraukų biomasės žemėlapiais buvo tiksliau paskirstomos azotinės trąšos“.
Šis metodas leidžia optimizuoti sąnaudas, nepertręšti stipriausių vietų ir suteikti daugiau maisto ten, kur augimas silpnesnis. Vėliau ūkininkas pabandė ir kintamos normos sėją, pasitelkiant kelių metų produktyvumo žemėlapius.
„Tokie žemėlapiai sudaromi iš 5 ir daugiau metų palydovinių nuotraukų, kuriose matyti, kurios lauko vietos nuolat duoda geresnį derlių, o kurios – silpnesnį. Pagal tai tose vietose mažinamas arba didinamas sėklos kiekis“.
Nuo pernai technologija pritaikyta ir purškimui. Rezultatai – akivaizdūs: laukai tapo tolygesni, o sausringais metais silpnesni pasėliai, gavę mažiau augimo reguliatorių, nepatyrė bereikalingo streso ir geriau atlaikė sausrą.
Patarimas skeptikams – tiesiog išbandyti
A. Martyšius pabrėžia, kad nors ūkyje atsiranda vis daugiau skaitmeninių sprendimų, esmė išlieka ta pati: žemės ruošimas, sėja, pasėlių priežiūra.
„Technologijų nereikia derinti su tradiciniais principais – jos tiesiog padeda atlikti tą patį darbą tiksliau, paskirstant išteklius tolygiau visame lauke“, – teigia jis.
Toks tikslumas leidžia užtikrinti, kad kiekvienas augalas gautų optimalų kiekį trąšų ir augalų apsaugos produktų. Technologijų diegimo klausimu A. Martyšius turi paprastą patarimą.
„Rekomenduočiau nebijoti ir pabandyti. Tikimybė, kad pasiteisins, yra didelė“.
Pasak ūkininko, jei vis dar kyla abejonių, verta pasidomėti kitų kolegų patirtimi. Socialiniuose tinkluose, ūkininkų bendruomenėse ar specializuotuose renginiuose galima pamatyti realius pavyzdžius, kaip naujovės veikia praktikoje.
„Pamatęs, kaip tai veikia pas kitus, dažnas ūkininkas supranta, kad nuogąstavo be reikalo“, – priduria jis.