Ginčų dėl gyvulių ar gyvūnų laikymo kyla tiek miestuose, tiek ir kaimiškose vietovėse. Su tokia situacija susidūrusios Renatos Mažeikienės šeima neviltyje – kaimyno palaidi šunys puola ir pjauna aptvare laikomas vištas.

Nukentėję šeimininkai sako, jog tokia situacija vis pasikartoja.

Pirmą kartą kaimynas už padarytą žalą buvo sumokėjęs, tačiau praėjus keletui dienų šunys vėl buvo prie vištų aptvaro. „Šunys vidutinio dydžio, vakare juos paleidžia ir jie ateina tiesiai prie mūsų aptvaro. Kamerose viskas užfiksuota – aiškiai matosi, kas papjovė“, – pasakoja gyventoja.

„Pirmus du kartus vištidės „kiemelis“ dar nebuvo uždengtas tinklu ir šunys atlėkę į kiemą jas pavaikydavo ir jos iš aptvaro išskrisdavo – tada jas ir pačiupdavo. Po to iš kelio pusės prasikasė pro tvoros apačią. Tada mes viską susitvarkėm, bet nepagalvojom apie apačią prie įėjimo iš kiemo pusės“, – naujienų portalui Lrytas pasakojo moteris.

[[ge:lrytas:lrytas:39290336]]

Anot R.Mažeikienės, kreiptasi į savivaldybę, tačiau pokyčių nematyti – šunys ir toliau laksto palaidi, o ryte vėl pasitinka nemalonus besimėtančių plunksnų vaizdas.

„Vyras po antro karto norėjo kreiptis į policiją, bet kadangi statomės ten namą ir planuojame gyventi, aš įkalbėjau pirmiausia kalbėtis draugiškai. Į policiją nesikreipėme, nes galvojame, kad tik už žalą priskaičiuos, o kaimynas už vištas atsiskaitė“, – sakė ji.

Moteris baiminasi, kad nesustabdžius tokių incidentų, situacija tik blogės – neramu darosi jau ir dėl pačių saugumo.

Patraukimas administracinėn atsakomybėn – įmanomas

[[ge:lrytas:lrytas:39474193]][[ge:lrytas:lrytas:39222663]][[ge:lrytas:lrytas:39179248]]

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovų teigimu, sąlygos, kuriomis leidžiama laikyti gyvūnus skirtinguose regionuose taip pat gali skirtis.

„Kiekviena Lietuvos savivaldybė tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos.Šeimininkas privalo savo šunį laikyti saugiai, kad šis nepatektų į kaimyno teritoriją ir nepakenktų ten laikomiems gyvūnams“, – komentuoja VMVT.

Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą šeimininkai privalo užtikrinti, kad jų augintiniai nekeltų grėsmės nei žmonėms, nei kitiems gyvūnams.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis sako, kad pažeidus numatytus reglamento nuostatus – taikoma administracinė atsakomybė.

„Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Už šios nuostatos pažeidimą atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnyje. Jei gyvūno laikytojas nevykdo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimų, turite teisę kreiptis ne tik į policiją, tačiau ir į savivaldybės administraciją ar Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą“, – aiškina policijos departamento atstovas.

Situacija gali būti sprendžiama pakartotinai

R.Matonio teigimu, yra ir daugiau svarbių ir aktualių ANK 346 straipsnio dalių. Gyvūnų gerovės, apsaugos bei jų ženklinimo ir registravimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo 30 iki 120 eurų, o jei toks pažeidimas kelia grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei – nuo 50 iki 120 eurų.

Jei situacija nesikeičia, baudos dydis gali dar labiau išaugti.

„Šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų“, – sako R.Matonis.

ANK 665 straipsnio 1 dalyje aiškinama, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą galima iškart nustatyti padarytos žalos dydį, teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą ir nustatyti terminą, per kurį jis turi būti sumokėtas. Vis dėl to, per kiek laiko suma turėtų būti sumokėta yra vertinama ne tik atsižvelgiant į žalos dydį bet ir į pažeidėjo finansinę padėtį.

„Jeigu kaimo šuo padaro žalos turtui, atsakomybėn traukiamas šuns laikytojas. Sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą – gali būti išspręstas ir žalos atlyginimo klausimas“, – apibendrina R.Matonis.

Ryte – tik plunksnų krūva: šeima sako jau bijantys dėl savo pačių saugumo