Vieni sako, kad tokių metų nematę per visą savo praktiką. Kiti pastebi, kad būtent šie sunkumai išmokė naujų pamokų, kurios ateityje leis ūkininkauti dar atsakingiau.
Apie šio sezono iššūkius ir pamokas kalbamės su „Agrokoncerno“ komercijos vadovu Arnu Radzevičiumi, Žvirblonių ŽŪB vadovu Svajūnu Stelmoku bei Naisių ūkininku, aktyviai savo patirtimi socialiniuose tinkluose besidalijančiu Mantu Plakiu.
Vienas sunkiausių sezonų
Pasak A.Radzevičiaus, šių metų sezonas buvo bene sudėtingiausias per pastarąjį dešimtmetį.
„Vienas sunkiausių sezonų per mano 15 metų darbą žemės ūkyje. Sudėtingas javapjūtės ir javų brandos tarpsnis – gavome itin daug kritulių.
Ypač daug problemų buvo šiauriniuose, rytiniuose ir vakarų Lietuvos regionuose. Nuolatiniai krituliai mažino javų derlių ir kokybę“, – pasakoja jis.
Šie rodikliai analizuojami jau aštuntus metus veiklą vykdančiame „Agrokoncerno“ Inovacijų ir tyrimų centre „AgroITC“.
Centro duomenimis, žieminių kviečių veislės pasirodė labai nevienodai. Vienos prarado hektolitrų masę, kitos – kritimo skaičių. Tai reiškia, jog net ir nuėmus panašų tonažą, ūkių pajamos labai skyrėsi. „Iš mūsų stebėtų veislių „LG Keramik“ davė labai didelį derlingumą. Vis dėlto, tai yra ankstyva veislė, todėl pastebėjome, kad tie, kas nuėmė derlių vėliau dėl kritulių, susidūrė su grūdų kokybės iššūkiais. Tuo tarpu „Euforija“ parodė itin gerą rezultatą – ji „tempia“ Lietuvos kviečių aruodą tiek kiekybės, tiek kokybės prasme.
Tai tik dar kartą įrodo, kad ūkininkams būtina diversifikuoti savo portfelį: rinktis skirtingo ankstyvumo, kokybės ir derlingumo veisles“, – akcentuoja A.Radzevičius.
Jo manymu, būtent tie ūkiai, kurie sėjo kelių tipų veisles, šiemet išlošė – dalį derliaus pavyko išsaugoti geresnės kokybės, o nuostoliai nebuvo tokie dideli.
Jis priduria, kad būtent šiemet su „LG Keramik“ buvo užfiksuotas ir oficialus Lietuvos rekordas – 9,5 tonos žieminių kviečių iš hektaro. Jis pasiektas Pakruojo rajone, „Žvirblonių“ ŽŪB laukuose ir įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą. Tai tapo nauju atskaitos tašku, rodant, kokį potencialą turi Lietuvos ūkiai.
„Per savaitę – vos trys darbo dienos“
Žvirblonių ŽŪB vadovas S.Stelmokas prisimena, kad dėl ekstremalių orų derliaus nuėmimo darbai vyko ne pagal planą.
„Šiemet buvo labai trumpas laikas darbams užbaigti. Per savaitę pavykdavo dirbti maksimaliai tris dienas, o per jas tekdavo padaryti penkių–šešių dienų darbus. Orai neleido dirbti ilgiau“, – pasakoja ūkininkas.
Prie problemų prisidėjo ir technikos klausimai. „Jei sugedo kombainas ar traktorius, nebuvo kada laukti remonto. Kiekvienas pusdienis svarbus. Reikėjo nuomotis papildomą techniką. Kitaip praradimai būtų dar didesni.
Nors galutinius rezultatus skaičiuosime rudeniop, jau dabar aišku: kas delsė – pralošė. Kas reagavo iš karto – sumažino nuostolius“, – teigia S.Stelmokas.
Jo manymu, viena esminių šio sezono pamokų – gebėjimas greitai persiorientuoti. „Tokiais metais atidėliojimas tampa pačiu brangiausiu sprendimu.“
Vėluojanti javapjūtė ir papildomos išlaidos
Ūkininkas iš Naisių M.Plakys sezoną vadina pilnu paradoksų.
„Sezonas prasidėjo dviem savaitėmis vėliau. Pati pradžia džiugino, bet paskui prasidėjo nuolatinės pauzės. Per visą sezoną tik dvi–tris dienas kūlėme pilnai, vėliau tekdavo taikytis prie kritulių ir dirbti po pusdienį. Šiais metais vėlai baigiame javapjūtę, neatsimenu, kad taip ilgai būtume kūlę“, – dalinasi jis.
Vis dėlto derliaus kiekis nustebino. „Rezultatas pranoko lūkesčius, bet kviečių kokybė – tik antros klasės. Pagal tai, kiek įdėjome, norėjosi geriau“, – sako M.Plakys.
Ūkininkas priduria, kad itin didele našta tapo technikos nesklandumai. „Šie metai kaip užkeikti: ne tik orai, bet ir technika paveda. Žvelgiant į ateitį, panašu, kad turėsime vis trumpesnį laiką derliui nuimti.“
Šiemet daugeliui ūkių teko kovoti su drėgmės problema. Kritulių paveiktas derlius turėjo būti džiovinamas.
„Tai reiškia papildomas sąnaudas. Be to, ilgiau laukuose palikti javai dažnai išgulė, kai kur suvešėjo piktžolės. Tai dar labiau apsunkino darbus“, – aiškina A.Radzevičius.
„Kai kiekvieną dieną turi spręsti, ar važiuoti į laukus, ar laukti, nuolat balansuoji tarp rizikos sugadinti derlių ir rizikos patirti papildomas išlaidas. Tokiais metais labai svarbu pagalvoti apie pagalbą, prireikus – pasirūpinti technikos nuoma“, – akcentuoja S. Stelmokas.
Svarbiausios pamokos ateičiai
Šių metų patirtys parodė, kad ūkininkavimas tampa vis labiau priklausomas nuo lankstumo.
A.Radzevičius pabrėžia, kad veislių įvairovė yra tarsi saugiklis – vienos praranda kokybę, kitos ją išlaiko. „Euforija“ veislė yra puikus pavyzdys, kad galima suderinti ir derlingumą, ir kokybę. Tuo tarpu „LG Keramik“ įrodo, kad net labai derlinga veislė gali greitai prarasti kokybę, jei vėluojama nuimti derlių.“
S.Stelmokas akcentuoja greitos reakcijos svarbą atremiant orų išbandymus „Svarbiausia nedelsti – ar kalba eina apie technikos nuomą, ar papildomos darbo jėgos pasitelkimą.“
Jo teigimu, tokiais metais užtenka kelių dienų vėlavimo, kad nuostoliai išaugtų dvigubai.
Tuo tarpu M.Plakys pabrėžia, kad laiko derliaus nuėmimui kasmet lieka vis mažiau.
„Anksčiau turėdavome kelių savaičių langą, šiandien – vos kelias dienas. Todėl darbų intensyvumas tik didės, o planavimas taps gyvybiškai svarbus“.
Jis pabrėžia: ūkiams teks dar labiau planuoti ir techniką, ir finansus.
Visi pašnekovai sutaria: finansinis atsparumas tampa tokia pat svarbia sąlyga kaip ir gera technika ar tinkamos veislės. Technikos remontai ir kiti nesklandumai gali greitai „suvalgyti“ uždirbtą pelną.
Darbuojantis kaip įprasta, be iš anksto numatyto atsarginio plano, rizika tampa pernelyg didelė.
Ūkininkavimas tampa nuolatiniu prisitaikymu
Nors vasara buvo itin sudėtinga, pašnekovai sutaria, kad išmoktos pamokos itin svarbios.
„Šiemet dar kartą įsitikinome: gamtos nenuspėsi. Bet gali rinktis, kaip į tai reaguoti“, – reziumuoja A.Radzevičius.
„Svarbiausia šio sezono pamoka – nedelsti ir kuo anksčiau nuimti derlių. Šiemet, ką rodo praktika, beveik viską teko džiovinti. Pagal šių dienų įkainius tai tapo išties rimtu iššūkiu ūkininkams. Galima skųstis, bet galima ir mokytis“, – priduria M.Plakys.
„Ūkininkavimas – nebe sezoninis darbas, o nuolatinis prisitaikymas. Kas geba greitai persiorientuoti, tas laimi“, – sako S.Stelmokas.
Šis sezonas dar kartą parodė, kad žemės ūkis – tai ne tik darbas laukuose, bet ir gebėjimas būti strategiškai pasiruošusiam: planuoti, diversifikuoti, greitai reaguoti ir išlikti finansiškai atspariam. O svarbiausia – laiku pastebėti sunkumus ir juos paversti pamokomis ateičiai.