Ką jos valgo ir iš ko perka, priklauso nuo nuostatų. Juk kiekvienas įsigytas ekologiškas maisto produktas nėra tik parama ekologiškai ūkininkaujantiems žmonėms.
Nei medikai, nei aplinkosaugininkai, nei patys žemdirbiai neabejoja, kad ekologinė gamyba yra palanki gamtai, o ekologiški produktai – žmonių sveikatai.
Dar nėra konkurencijos
„Neįstengiame paruošti tokio kiekio ekologinių rugių bei avižų, speltos miltų ar avižinių dribsnių, koks yra jų poreikis. Žmonės viską išperka.
Kadangi visus darbus ūkyje nudirbame patys – neturime samdomų darbuotojų, tad nesuspėjame patenkinti poreikio.
Nepaisant to, kad vis daugiau ūkininkų įsigyja malūnus, produktų iš ekologinių grūdų paklausa vis dar yra didesnė už pasiūlą“, – patikino Dzūkijoje, Lazdijų rajone Šventežerio kaime esančio ekologinio ūkio savininkė Agnė Juknevičienė.
Ekologiniame ūkyje, kuriame ji darbuojasi su vyru Aliumi, yra šeimininkės vardu pavadintas „Agnės malūnas“, kurio girnomis primalama ruginių miltų, paruošiama traiškytų rugių grūdų bei avižinių dribsnių.
„Tuo nė neabejoju, – paklausus, ar ekologinis ūkininkavimas sukuria didesnė pridėtinę vertę, atsakė kalbėjo A.Juknevičienė. – Pati užaugau senelio – garsaus Dzūkijos ekologo Edmundo Henriko Jastramsko ūkyje. Mačiau jo pastangas – jo tikėjimą tuo, kad ekologiškai ūkininkauti yra labai svarbu, nes tai palanku ir gamtai, ir žmonėms.
Dar besimokydama mokykloje žinojau, ką veiksiu ją baigusi – kad ūkininkausiu ir kad mano ūkis bus būtent ekologinis.
Taip ir buvo – grūdininkystės ūkį įkūriau 2006-ųjų pradžioje, tebestudijuodama agronomiją Žemės ūkio akademijoje, o po studijų pradėjau savarankiškai ūkininkauti“, – pasakojo Agnė.
Didžiausias A. ir A. Juknevičių ekologinio ūkio plotas buvo pasiekęs 120 hektarų, o šiuo metu jis yra sumažintas kone perpus. Maždaug 70-yje hektarų žemės sėjama tai, kas turi paklausą rinkoje – ekologiniai rugiai, avižos, spelta kviečiai.
„Dirvožemiui pagerinti yra ruošiami pūdymai, sėjamas posėlis. Sėjomainai auginame žieminius žirnius, taip pat dobilus bei liucerną“, – paaiškino A.Juknevičienė.
Derlius ir išmokos
Šie metai ir Dzūkijos ūkininkams nebuvo dosnūs.
„Tame pačiame dirbamos žemės plote yra ir kalvų, ir klonių, tad vienais metais dalis javų išmirksta žemumose, kitais – nudžiūsta aukštumoje.
Šie metai įspūdingo derliaus irgi neužaugino. Pavasaris buvo šaltas, ir tos kultūros, kurios peržiemojo, nušalo pavasarį, pavyzdžiui, žieminiai žirniai.
Kietieji kviečiai, kurie paprastai gerai ištveria sausrą, šiemet kažkodėl derėjo prastai. Taigi ekologiniame žemės ūkyje yra visokių iššūkių“, – sakė ūkininkė.
Pasak jos, didelė paspirtis ekologiniams ūkiams būtent yra kompensacinės išmokos, kurios mokamos už javų hektarą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“.
Už ekologinių javų hektarą išmoka sudaro 275 eurus.
Ūkis – saugomoje teritorijoje
Vilma Živatkauskienė – biologijos mokytoja, o kartu – ir ekologinio galvijininkystės ūkio savininkė, kuriame auginami aubrakų veislės galvijai.
Kėdainių rajone, Nevėžio upės slėnyje ji maždaug porą dešimtmečių užsiima gamtai palankia gyvulininkyste. Ūkis turi apie 50 hektarų žemės, kurio didžiąją dalį sudaro natūralios pievos, – jos patenka į saugomą „Natura 2000“ teritoriją.
„Lietuvoje nemažai mėsinės galvijininkystės ūkių ūkininkauja ekologiškai. Mūsų išskirtinumas yra tai, kad ūkininkaujame saugomoje teritorijoje, o tai įpareigoja saugoti ir biologines vertybes – augalus.
Nevėžio slėnyje pievos yra natūralios. Nevalia jų nei arti, nei atsėti, nes tuomet būtų sunaikinta šimtmečiais susiformavusi augmenija.
Esu kilusi iš šio krašto, ir, kiek pamenu, visada šiose Nevėžio slėnio pievose buvo ganomi gyvuliai“, – paaiškino V.Živatkauskienė.
Ūkyje yra ir ariamos žemės, bet ir joje ūkininkaujama ekologiškai. Anot pašnekovės, ji su vyru yra bendraminčiai – nenori naudoti nei cheminių trąšų, nei augalų apsaugos priemonių.
„Mūsų ekologinis ūkis visada buvo gyvulininkystės, tik tiek, kad iš pradžių laikėme pienines karves.
Mėsinė galvijininkystė yra santykinai jauna ūkio šaka. Pradėjau ja domėtis, nes norėjosi palengvinti ūkininkavimą – turėti galimybę nors trumpam atsitraukti nuo ūkio.
Šiuo metu pieninių karvių nebelaikome. Iš viso su prieaugliu turime apie 70 aubrakų veislės galvijų, ir visi jie ganosi būtent natūraliose pievose“, – sakė V.Živatkauskienė.
Ekologiškai ūkininkaudama ji gauna kompensacines išmokas. Pagal SP intervencinės priemonės „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ veiklą „Ekologinis ūkininkavimas“ išmoka už daugiamečių žolių hektarą sudaro 229 eurus.
Saugomoje teritorijoje esantį ūkį parama pasiekia ir pagal SP intervencinę priemonę „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“.
Žemės savininkams ir valdytojams, besilaikantiems „Natura 2000“ teritorijoje nustatytų minimalių draudimų, kasmet už naudmenų plotą mokama kompensacinė 61 euro išmoka už ariamos žemės hektarą ir 76 eurų išmoka – už hektarą natūralių ir pusiau natūralių pievų.
Plotai pamažu didėja
Ekologiniai ūkiai pamažu atsitiesia, – po nuosmukio, įvykusio 2023-siais, pernai ekologinės gamybos apimtys atsitiesė – viešoji įstaiga „Ekoagros“ sertifikavo didžiausias nuo 2007-ųjų ekologinės gamybos apimtis.
Kasmetinės patikros dar nėra pasibaigusios, tad skaičiai dar negalutiniai – tikslius duomenis „Ekoagros“ pateiks metų pabaigoje.
„Plotai – didėja, bet dauguma mūsų šalyje užauginamos ekologinės produkcijos vis dar eksportuojama kaip žaliava į užsienį ir nepasiekia galutinio vartotojo Lietuvoje.
Deja, vis dar esame ekologiškos žaliavos gamintojų šalis“, – sakė „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis.
Taigi prognozuojama, kad ekologiškų augalininkystės ir gyvulininkystės produktų auginime šiemet augimas, tikėtina, sudarys apie 14 proc. – tiek pačių ūkių, tiek jų dirbamos žemės.
„Tai būtų rekordiniai skaičiai nuo pat Lietuvos įstojimo į ES“, – užsiminė T.Demikis.
Pasak jo, ekologiniams ūkiams yra labai reikalinga finansinė parama ir paskata, todėl ekologinės išmokos 2024 m. buvo padidintos 15–16 proc.
„Akivaizdu, kad padarė įtaką teigiamiems pokyčiams, – teigė T.Demikis. – Be to, šiais metais ekologiniame ūkininkavime pastebėjome tendenciją – ūkiai jaunėja. Viena iš įtaką tam darančių priežasčių taip pat yra finansinė paskata.
Regime, kad dalis naujų ekologinių ūkių į rinką ateina turėdami nedidelius plotus ir dalyvauja SP investicinėje priemonėje „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“.
Lyderiauja augalininkystė
Pasak T.Demikio, ekologinėje gamyboje didžiausią dalį sudaro ūkiai, užsiimantys augalininkystės produkcijos auginimu.
2024-aisias buvo sertifikuotas 2801 pirminės gamybos augalininkystės ir gyvulininkystės ūkis.
Iš jų 1243 ūkiai sertifikavo gyvūnus, o tai reiškia, kad iš bendro ekologinių ūkių kiekio 44 proc. sertifikavo augalininkystę ir gyvulininkystę, 56 proc. – tik augalininkystę.
„Dalis ūkių iš karto sertifikuoja dvi ar net tris veiklas, pavyzdžiui, ekologiškai augina augalininkystės produkciją, o kartu dar sertifikuoja ir ekologinę bitininkystę, perdirba produktus ar renka laukinius augalus – vaistažoles“, – sakė T.Demikis.
Pasak jo, ekologiškų žemės ūkio kultūrų auginimo tendencijos išliko nepakitusios – pernai, kaip ir ankstesniais metais, dominavo varpiniai ir ankštiniai javai.
Daržovių plotas sudarė apie 1805 hektratus žemės ir sudarė 0,7 proc. nuo visų ekologiškų žemės ūkio augalų.
Ekologijos nauda – neabejotina
„Ekologinio ūkininkavimo nauda gamtai bei mūsų gyvenamajai aplinkai yra neabejotina ir ypač reikšminga. Vandeniui, dirvožemiui, gyvūnams, augalams, bioįvairovei ekologinė gamyba skiria išskirtinį dėmesį“, – teigė T.Demikis.
Pasak jo, ekologinis ūkininkavimas yra tvarus ir atsakingas gamybos metodas bei vienas iš efektyvių būdų kovoti su klimato kaita.
„Ekologinis ūkininkavimas skatina atsakingai naudoti energijos ir gamtos išteklius, išsaugoti biologinę įvairovę, palaikyti regionų ekologinę pusiausvyrą, didinti dirvožemio derlingumą, palaikyti vandens kokybę.
Tai pat ekologinio ūkininkavimo taisyklėmis skatinama laikytis aukštų gyvūnų gerovės standartų“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, tarptautinė organizacija „IFOAM Organics Europe“ buvo užsakiusi tyrimus, kurių metu buvo tirtas ekologinio žemės ūkio poveikis aplinkai.
Tyrimo faktai – iškalbingi.
Nauda bioįvairovei – tai trečdaliu daugiau gyvūnų rūšių, maždaug 50 proc. daugiau gyvų organizmų, kone dvigubai daugiau augalų rūšių, ketvirtadaliu daugiau vabzdžių rūšių, 30 proc. daugiau vabzdžių apdulkintojų.
„Nauda vandeniui – tai mažesnis trąšų išsiplovimas iš dirvožemio, vadinasi, vandens telkiniai yra apsaugomi nuo teršalų.
Ekologinis ūkininkavimas pagerinama dirvožemio kokybę, derlingumą, jo struktūrą, jame sukaupiamas didesnis humuso kiekis.
Tai pat dirvožemis tampa daug atsparumas erozijai, ypač smarkiai padidėja vandens prasiskverbimo į jį greitis“, – tyrimo duomenis komentavo T.Demikis.
Kadangi ekologai nenaudoja sintetinių trąšų, bendras jų poreikis yra mažesnis, vadinasi, jas gaminat mažiau išmetama į aplinką teršalų – šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), taip pat mažesnė yra priklausomybė nuo iškastiniam kurui imlių išorės išteklių.
„Apskritai ekologinės gamybos tikslas – gaminti saugų ir kokybišką produktą žmogui, taip pat saugoti aplinką ir taupiai naudoti išteklius.
Rinkdamiesi ekologiškus produktus ne tik valgome neužterštą maistą, bet kartu prisidedame ir prie biologinės įvairovės išsaugojimo, gražaus kraštovaizdžio, švarios gyvenamosios aplinkos, kaimo socialinės gerovės. Tai – įvairiapusė nauda“, – patikino T.Demikis.
Parama ekologams – išmokos
Ekologiniai ūkiai remiami pagal SP intervencinės priemonės „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ veiklas „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“.
Parama 2023–2027 m. laikotarpiui sudaro virš 315 mln. eurų.
Pradedantiems ūkininkauti ekologiškai kompensacinės išmokos mokamos pagal veiklą „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ ir skiriamos: už javus, daugiametės žolės sėklai – 322 Eur/ha, daugiametes žoles – 238 Eur/ha, daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 750 Eur/ha.
Jau ne vienerius metus ekologiškai ūkininkaujantys turi galimybę dalyvauti veikloje „Ekologinis ūkininkavimas“ bei gauti kompensacines išmokas už javus, daugiametės žolės sėklai – 275 Eur/ha, daugiametes žoles – 229 Eur/ha, daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 644 Eur/ha.
Taip pat ekologiniai ūkiai gali pretenduoti į kompensacines išmokas už tą patį plotą ir pagal SP kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybines veiklas („Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“) bei ekologines sistemas „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, „Ariamosios žemės keitimas pievomis – jų išlaikymas ir priežiūra“.
Saugomose teritorijose esantys ekologiniai ūkiai gali dalyvauti SP intervencinėse priemonėse „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“, „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“ arba „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“.