Apie tai kalba „Agrokoncerno“ komercijos vadovas Arnas Radzevičius ir ūkininkas Vytautas Šaukščius iš Vilkaviškio rajono: jo ūkis sėkmingai atlaikė šių metų išbandymus ir net sustiprėjo. Pašnekovų patirtys ir įžvalgos atskleidžia, kokios šiandien daromos investicijos ateityje gali lemti geriausius rezultatus.
Dvigubas smūgis ūkininkams
A.Radzevičius pabrėžia, kad šių metų derliaus nuėmimo sezoną ūkininkams teko susidurti su nepalankių aplinkybių deriniu – prastomis oro sąlygomis ir kritusia grūdų supirkimo kaina.
„Dėl labai prastų oro sąlygų derliaus nuėmimo ir augalų vegetacijos laikotarpiu grūdų kokybė nebuvo gera. Tai lėmė žemesnes ūkininkų pajamas, o kartu – ir mažesnį norą investuoti į agrotechnologijas ir savo verslą.
Bendros nuotaikos slogios ir dėl to, kad grūdų supirkimo kaina nėra aukšta. Žema kaina, kartu su prastesne grūdų kokybe, tapo dvigubu kirčiu daliai mūsų ūkininkų“, – pastebi „Agrokoncerno“ atstovas.
Tokioje situacijoje susidaro užburtas ratas: ūkininkai, gaunantys mažiau pajamų, natūraliai riboja investicijas į pažangias technologijas, tačiau būtent jų trūkumas dar labiau didina riziką ateities derliui. Tai reiškia, kad finansinės problemos šiandien tiesiogiai formuoja rytojaus rezultatus.
Krizių virtinė ir prarastos galimybės
Žemės ūkis – tai ne tik šios dienos darbas, bet ir nuolatinis planavimas į priekį. Jei vienas sezonas praeina be reikiamų sprendimų, pasekmės išryškėja tik kitais metais, o kartais ir dar vėliau. Todėl kiekvienas „nepadarytas namų darbas“ tampa ne smulkmena, o rizikos faktoriumi visam ūkiui.
A.Radzevičiaus teigimu, būtent čia slypi viena didžiausių šio laikotarpio problemų.
„Pastebime ir tai, kas šiuo metu nevyksta. Nevyksta pakankami tręšimai laukuose tiek fosforu, tiek kaliu. Tai lemia prastesnį ateities derlių. Suirutė prasidėjo dar nuo Covid-19 pandemijos pradžios.“
Trąšų mažinimas šiandien gali pasirodyti kaip taupymo priemonė, tačiau tai panašu į trumpalaikį sprendimą, kuris ilgainiui išauga į dar didesnę problemą – dirvožemio išsekimą ir mažėjančius derlius.
Pandemija buvo pirmasis rimtas sukrėtimas, kuris paskatino ūkius labiau orientuotis į išgyvenimą nei į plėtrą.
Deja, su laiku situacija netapo geresnė.
„Pandemijos krizę keitė karo krizė. Dabar karo sukeltas problemas papildo žaliavų supirkimo kainų krizė ir orų išbandymai. Todėl tam tikros investicijos yra sustojusios, ūkininkai laukia geresnių dienų“, – aiškina A.Radzevičius.
Per ilgai užsibūnant laukimo režime, slypi pavojus – laikas, per kurį neatliekamos investicijos, reiškia prarastas galimybes. Ūkiai, kurie pernelyg ilgai delsia, rizikuoja atsilikti tiek technologiniu, tiek konkurenciniu požiūriu.
Inovatyvūs ūkiai ne laukia, o spaudžia greičio pedalą
Nepaisant iššūkių, A.Radzevičius sako, kad pasidžiaugti visgi yra kuo.
„Dalis ūkių sugeba didinti savo konkurencingumą. Jie net šiomis sudėtingomis sąlygomis išlošia labai daug: didėja jų konkurencingumas, o pajamos ne tik išlieka stabilios, bet net ir išauga.“
Tai rodo, kad žemės ūkis Lietuvoje nėra vienalytis – tarp konservatyviai besielgiančių ūkių atsiranda ir tokių, kurie rizikuoja, diegia inovacijas ir už tai gauna atlygį. Iš esmės tai dviejų greičių žemės ūkis: vieni laukia, kiti vejasi ateitį.
Sėkmės paslaptis – kintamos sėjos normos pagal dirvožemio tyrimus ir kintamos sėjos normos pagal palydovinius duomenis.
„Tie žemdirbiai, kurie pritaiko šias naujoves, o taip pat integruoja kitas modernias auginimo technologijas, turi gerokai stabilesnius ūkius. Matome ūkininkų, kurie, nepaisant krizių, kaip tik dabar spaudžia greičio pedalą ir skuba investuoti.“
Tai rodo, kad naujovės ūkyje – ne prabanga, o būtinybė. Inovacijomis paremtas ūkininkavimas padeda taupyti, išvengti bereikalingų išlaidų ir gauti geresnį derlių. Įdomu tai, kad būtent sunkiais metais tokie sprendimai atsiperka labiausiai.
Į ką šiandien krypsta sėkmingų ūkių investicijos?
Pastaraisiais metais matosi aiški kryptis – stipriausi ūkiai renkasi investicijas į naujoves ir modernesnius darbo būdus.
„Agrokoncernas“ ūkininkams siūlo pažangių sprendimų visumą: naujos kartos veisles, individualiai sudarytas augalų apsaugos programas, dirvožemio tyrimais pagrįstą tręšimą.
Šiuos įrankius papildo sensorių ir palydovinių duomenų naudojimas, leidžiantis matyti lauką kaip vientisą žemėlapį, kuriame atsiskleidžia derlingumo skirtumai, ligų rizika ar mikroelementų trūkumas.
„Sėkmingi ūkiai šiandien naudoja tiksliąsias technologijas, dirba su modernesniais augalų apsaugos ir genetikos sprendimais. Tai matosi pagal veisles, purškimus, tręšimus. Sėkmingi ūkiai investuoja į dirvožemio gerinimą, pasėlių priežiūrą. Stipriausi ūkiai yra tie, kurių pasėliai tvarkingi“, – sako A.Radzevičius.
Pasak jo, tokios investicijos ūkininkams padeda optimizuoti kaštus ir saugoti dirvožemį, kuris tampa tikru strateginiu kapitalu. Jei jis prižiūrimas, derlius užtikrina stabilumą net tada, kai išorės aplinkybės priešiškos. Todėl vis daugiau ūkininkų savo laukus mato kaip ilgalaikę investiciją į ateitį.
Praktika iš lauko: ko išmokė šis sezonas?
Ūkininkų kasdienybė dažnai priklauso nuo nenuspėjamų orų ir gebėjimo greitai priimti sprendimus. Šiemet išbandymų netrūko – kritulių gausa per javapjūtę privertė daugelį ūkių permąstyti darbo organizavimą ir dar labiau vertinti tikslų planavimą.
Tai patvirtina ir Vilkaviškio rajono ūkininkas Vytautas Šaukščius. Jo teigimu, būtent laiko planavimas tapo svarbiausiu šio sezono išmoktu dalyku.
„Ūkyje visi sezonai absoliučiai skiriasi. Šiemet kaip niekad aktualus buvo teisingas darbų planavimas. Turėjome sudėtingą javapjūtę, daug kritulių, kai buvo pats kūlimo įkarštis. Reikėjo gaudyti kiekvieną sausesnę minutę ir palankesniu oru nedelsiant važiuoti į laukus.
Dar labiau skaičiavome resursus. Puikus to pavyzdys – grūdų džiovinimas, kuris ūkininkams atsieina labai daug.
Stengėmės viską sekti procento tikslumu: jeigu grūdų drėgmė siekia 16 proc., svarstėme: važiuoti nuimti juos ar ne, gal palaukti valandėlę, kol drėgmė šiek tiek išgaruos ir jau sieks 15 proc.
Toks atsargus matavimas leido nemažai sutaupyti. Jeigu darbų apimtis didelė, valandą palaukus galima sutaupyti net kelis šimtus eurų“, – dalinasi žemdirbys.
Ši patirtis rodo, kad ūkininkavimas šiandien – tai ne vien tik darbas su technika ar žemėmis, bet ir matematika bei tikslus laiko valdymas. Kai oro sąlygos tokios nenuspėjamos, net vienos valandos sprendimas gali lemti ne tik darbo efektyvumą, bet ir ūkininko finansinį rezultatą.
Rizikų valdymas ir investicijų kryptys
V.Šaukščiaus teigimu, rizikų valdymas šiais metais irgi aktualus. Vienas tokių saugiklių – pasėlių draudimas.
„Pavasarį šalnos tęsėsi labai ilgai, tai kenkė pasėliams. Laiku juos apdraudus, didelių nuostolių pavyko išvengti. Ūkininkai, kurie mažiau galvojo apie tokias rizikas, nukentėjo, todėl iš asmeninės patirties rekomenduoju nepamiršti draudimo. Tai leis miegoti gerokai ramiau.“
Čia svarbus platesnis požiūris: draudimas ūkyje tampa ir finansiniu instrumentu, ir psichologiniu saugikliu. Turėdamas apsaugą, ūkininkas gali drąsiau priimti sprendimus, daugiau dėmesio skirti produktyvumui, o ne vien tik galvoti apie tai, kaip apsisaugoti nuo nuostolių.
Technologijos – išlikimo sąlyga
Kalbintas ūkininkas sako, kad sudėtingos aplinkybės privertė dar kartą įsitikinti – be technologijų išlikti konkurencingam tampa vis sunkiau.
„Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje atlikau svarbius ėjimus, juos darau ir toliau. Stengiuosi ūkininkauti našiai ir tiksliai. Pasidariau dirvožemio tyrimus, todėl pavyksta sutaupyti, ekonomiškiau išnaudoti trąšas. Turiu išmanųjį trąšų barstytuvą su sekcijų kontrole. Taip pat įsigijau išmanųjį purkštuvą.
Taigi, sėklas paskirstau efektyviai, pesticidus naudoju ir tręšiu tik ten, kur reikia. Turėjome sudėtingus metus, todėl skaičiuojame ir sutaupome.“
V.Šaukščiaus ir kitų sėkmingų ūkininkų pavyzdžiai aiškiai rodo, kad investicijos į tikslumą nėra vien mada – jos tampa išlikimo sąlyga.
Kiekviena technologija, padedanti sumažinti sąnaudas ar tiksliau panaudoti resursus, yra tarsi apsauga nuo ateities netikėtumų. Ūkininkavimas pereina į naują etapą: tie, kurie žiūri į ūkį kaip į verslą su duomenimis, analize ir planavimu, turi pranašumą net sunkiausiomis sąlygomis.