Investicijų reikia ir grūdininkystės ūkiuose, kuriuos klimato pokyčiai versle verčia turėti savas grūdų saugyklas.
Vien savo lėšų ir smulkesniems, ir stambiems ūkiams tokiems projektams nepakanka. Dotacijos bei lengvatinės paskolos jiems yra didelė paspirtis.
Netrukus bus paskelbtas kvietimas teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“.
Paraiškos bus renkamos nuo lapkričio 24 dienos iki gruodžio 19 dienos.
Šios intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklės buvo pakeistos, – jos jau yra patvirtintos.
Šiais metais paramos dydis projektui, kai teikiama negrąžintina dotacija, padidintas iki 1 mln. eurų, – anksčiau jis siekė iki 0,5 mln. eurų.
Patvirtintose taisyklėse naujos žemės ūkio technikos ir naujos žemės ūkio įrangos tinkamos finansuoti išlaidos yra nustatytos pagal atskirus žemės ūkio sektorius.
Taip pat jose atnaujintos fiksuotųjų įkainių, nustatytų naujų pieno ūkio fermų ir plokščiadugnių grūdų saugojimo bokštų statybai, reikšmės. Yra ir kitų pakeitimų.
Pasistatė grūdų saugyklas
Šiųmetė javapjūtė buvo pirmoji, kai Pasvalio rajone, Vaškų seniūnijos Iciūnų kaime ūkininkaujantys Rimas ir jo tėvas Romas Breimeriai grūdus subėrė į naujas grūdų saugyklas.
Abu Breimeriai žemės ūkio kultūromis – rapsais, kviečiais, salykliniais miežiais, pupomis, kukurūzais apsėja apie 400 hektarų žemės.
„Anksčiau grūdus tėtis laikydavo dar nuo kolūkio laikų – nuo sovietmečio Nairiuose išlikusiame sandėlyje. Nors jis ir buvo restauruotas, valant bei džiovinant jame grūdus reikėdavo labai daug rankų darbo.
Maždaug prieš 15 metų tėtis pasinaudojo galimybe ir, gavęs paramos, pasistatė nedidelį elevatorių.
Vėliau ūkio bazė susitelkė kitoje vietoje, – Iciūnuose prie namų, o ir aš pradėjau savarankiškai ūkininkauti. Mums būtinai reikėjo naujos grūdų saugyklos.
Turėjau jos viziją, ketinome imtis statybos už savo lėšas. Bet pradėjus projektuoti saugyklą kaip tik atsirado galimybė pasinaudoti parama pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“.
Kadangi esu jaunasis ūkininkas, paramos intensyvumas yra geras, todėl nutarėme koreguoti projektą taip, kad tilptume į jos rėmus“, – sakė R.Breimeris.
Pasak jo, sunkiausia buvo parengti paramai dokumentus. Reikėjo įvertinti ir projekto atsiperkamumą, ir parengti verslo planą.
„Tuomet, kai įveikėme projektavimo stadiją ir gavome pritarimą, pradėjus statybas viskas vyko sklandžiai, – užsiminė ūkininkas. – Už savo pinigus pastačius tam tikrą dalį statinių, dalis išlaidų buvo kompensuota, o galutinai užbaigus statybas buvo kompensuota ir likusi išlaidų dalis.
Lėšomis, kurias gavau pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“, padengiau dalį paskolos, o likusią jos dalį bankui sugrąžinti turiu per numatytą laiką.
Taigi šią vasarą jau turėjome viską: du grūdų saugojimo bokštus – talpyklas, grūdų valymo įrangą bei džiovyklą. Po pastoge esame įrengę ir grūdų išbėrimo iš priekabų – paėmimo į valyklą duobę“.
Padidino našumą
Pasak jaunojo ūkininko R.Breimerio, jeigu ne naujoji grūdų džiovykla – saugykla, šiųmetė javapjūtė būtų buvusi labai sunki, o grūdų logistikos sąnaudos būtų smarkiai padidėjusios.
„Lietus trukdė darbams. Būdavo, porą dienų kombainai kulia laukuose, o po to lietus vėl juos priversdavo parvairuoti namo.
Tačiau tomis dienomis, kol oras neleisdavo kirsti javų, galėjome valyti ir džiovinti iškultus grūdus. Tai smarkiai padidino darbų našumą.
Tiems ūkininkams, kurie neturi saugyklų, tekdavo gaišti laiką eilėse ties grūdus superkančių įmonių elevatoriais. Ties jais rikiuodavosi laukiantys eilės grūdvežiais, pavyzdžiui, 25 tonas nuvežęs sunkvežimis turėdavo laukti kelias valandas, kol grūdai bus priimti. Tai – didelė gaišatis.
Mes gi, turėdami saugyklas, galėjome ramiau dirbti. Dalį išdžiovintų grūdų pardavėme pagal išankstines sutartis, kitus saugome saugyklose laukdami palankesnių supirkimo kainų“, – kalbėjo R.Breimeris.
Parama – pagal išlaidų rūšis
Rudens pabaigoje – lapkričio 24 dieną bus paskelbtas kvietimas teikti paraiškas gauti paramai pagal SP priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Jis tęsis iki gruodžio 19 dienos.
Ūkininkams – tai svarbi paramos priemonė, todėl jiems pravartu žinoti ir apie jos įgyvendinimo taisyklių pakeitimus.
Pasak Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vedėjos Aušros Grygalienės, taisyklių pakeitimo tikslas – užtikrinti tinkamą SP intervencinės priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ įgyvendinti 2023–2027 metų laikotarpiu skirtų paramos lėšų panaudojimą ir administravimą.
Svarbiausi pokyčiai įgyvendinimo taisyklėse yra susiję su investiciniam projektui tenkančiu paramos dydžiu ir paramos formomis.
Pagal šią SP priemonę numatytos trys paramos formos. Viena jų – investicinė parama (negrąžintina dotacija), kita – investicinė parama (negrąžintina dotacija ) ir lengvatinė paskola investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui.
Trečia – lengvatinė paskola investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui.
Paramos sumos
Pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ jos įgyvendinimo taisyklėse yra numatyta didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui ir su ja susijusios sąlygos.
Tuomet, kai teikiama tik investicinė parama (negrąžintina dotacija), didžiausia paramos suma projektui negali viršyti 1 mln. eurų, kai paramos paraiška teikiama ne pagal supaprastintąją tvarką.
Jeigu paramos paraiška teikiama pagal supaprastintąją tvarką, parama vienam projektui negali viršyti 80 tūkst. eurų.
Tuomet, kai teikiama investicinė parama (negrąžintina dotacija) ir lengvatinė paskola, didžiausia paramos suma projektui negali viršyti 1,2 mln. eurų (taikoma, kai paramos paraiška teikiama ne pagal supaprastintąją tvarką) arba 280 tūkst. eurų (taikoma, kai paramos paraiška pateikta supaprastintąja tvarka).
Numatyta, kad didžiausia leistina lengvatinės paskolos suma negali viršyti 200 tūkst. eurų.
Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui 2023–2027 metų strateginio plano laikotarpį negali viršyti 1,7 mln. eurų, įskaitant gautą lengvatinę paskolą.
Fiksuotieji įkainiai
Pasak A.Grygalienės, priemonės įgyvendinimo taisyklėse yra atnaujinti fiksuotieji įkainiai, kurie taikomi naujos pieno ūkio fermos ploto vieno kvadratinio metro statybai ir naujo plokščiadugnio grūdų saugojimo bokšto talpos tūrio vieno kubinio metro statybai.
Pavyzdžiui, naujoms pienininkystės ūkio fermoms statybos fiksuotasis įkainis yra 308,89 euro už 1 kv. metrą.
Naujo plokščiadugnio grūdų saugojimo bokšto talpyklos fiksuotieji įkainiai nustatyti atsižvelgiant į talpyklos tūrį. Jei jis mažesnis nei 500 kub. metrų, nustatytas 128,6 euro įkainis.
Jei bokšto talpa yra nuo 500 iki 1000 kub. metrų, įkainis sudaro 91,79 euro. O jei talpyklos tūris yra 1000 kub. metrų ir didesnis – 75,42 euro.
„Įkainiai atnaujinami kasmet, juos indeksuojant panaudojus Lietuvos duomenų agentūros pateiktus vidutinius metinius statybos sąnaudų elementų kainų pokyčius“, – sakė A.Grygalienė.
Taisyklėse išlaidos naujai žemės ūkio technikai ir naujai žemės ūkio įrangai įsigyti nustatomos pagal atskirus žemės ūkio sektorius: pieninės galvijininkystės sektoriui, mėsinės galvijininkystės ir kitus gyvulininkystės sektorius, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės, gėlininkystės ir vaistažolininkystės sektoriui.
Taip pat patikslintos tinkamos ir netinkamos finansuoti išlaidos. Prie tinkamų finansuoti išlaidų priskiriamos su gyvūnų biologine sauga susijusios išlaidos, investicijos į drėkinimą (kai naudojamas požeminis ir (ar) paviršinis vanduo).
Atliekti ir kiti įgyvendinimo taisyklių nuostatų patikslinamojo pobūdžio pakeitimai.
Įgyvendinimo taisykles ir jų pakeitimą galima rasti Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje: 3D-640 Dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklės.