Trąšų kainų prognozės: kodėl dabar – geriausias metas planuoti kitų metų pirkimus?

Nors pastaraisiais mėnesiais trąšų kainos Europoje išliko gana stabilios, ekspertai ramybės nejaučia. Globalios žaliavų, dujų ir logistikos kainos išlieka nepastovios, o paklausą vis labiau formuoja Azijos regionas. E. Šakio teigimu, situacija primena nuolatinį balansavimą ant lyno. „Jau darosi įprasta, jog kai tik atrodo, kad stabilumas atsiranda – ima kažkas ir keičiasi: tai žaliavų kainos, tai energetikos kainos, tai paklausa.“ Pasak pašnekovo, didelę įtaką daro Azijos šalys, kurios po kelerių metų taupymo ėmė aktyviai atstatyti derlingumą. „Šiuo metu paklausą bene labiausiai veikia Azijos rinkos. Ten keletą metų buvo taupoma ir naudojama mažiau trąšų. Dabar šios šalys suprato, jog reikšmingai nukrito derliai. Todėl perkami dideli kiekiai kas mėnesį – taip sukuriamas papildomas pasaulinis poreikis.“ Tokie procesai dažnai greitai persiduoda ir Europos rinkai – kai tiekimas nukreipiamas į Rytus, kainos Vakarų tiekėjams ima kilti. Todėl, pasak eksperto, įprastas laukimas iki pavasario šiemet gali būti rizikingas.

2026 m. sausio 1-ąją įsigalios papildomi taršos mokesčiai, taikomi į Europos Sąjungą įvežamoms trąšoms. Tai – dalis vadinamojo ES anglies dioksido pasienio mechanizmo (CBAM), skirto subalansuoti importo sąlygas ir skatinti mažesnę emisiją. Tačiau šis sprendimas turės labai praktiškų pasekmių: importuojamos trąšos gali ženkliai pabrangti. „Gali būti rimti pasikeitimai. Papildomi taršos mokesčiai įvežamoms trąšoms gali padidinti kainą ne viena dešimtimi eurų už toną,“ – sako E. Šakys. Be to, brangimas nesustos ties galutinio produkto kaina – paveiktos bus ir gamybai reikalingos žaliavos. „Didėjant mokesčiams didėja kainos ne tik galutinei produkcijai, bet ir žaliavoms. O Lietuvos rinkoje, net ir prie geriausių norų, mes nepajėgūs patenkinti visos paklausos. Prekyba vyksta įtemptai, todėl svarbu planuoti iš anksto,“ – pabrėžia jis.

Dar vienas veiksnys, lemiantis trąšų kainas, – logistika. Pastaraisiais metais dėl karo Ukrainoje, energetinių išteklių kainų ir geopolitinės įtampos dalis tradicinių tiekimo kelių tapo brangesni ar ilgesni. „Trąšų kelionė į Lietuvą nėra paprasta – tai kompleksinis procesas, kuriame svarbi kiekviena detalė: nuo žaliavos tiekėjo iki terminalų, nuo sandėliavimo iki transporto. Kai kuriais laikotarpiais net turint lėšų ir norint nusipirkti, fiziškai sunku gauti norimą kiekį,“ – sako „Agrokoncerno“ direktorius. Pasak jo, būtent todėl dalis Lietuvos ūkininkų jau dabar rezervuoja trąšas 2026 metų sezonui. Tai leidžia tiekėjams geriau planuoti atsargas, o ūkininkams – išvengti paskutinės minutės logistikos chaoso, kuris ne kartą pavasarį tapo rimta problema.

Vis dažniau kalbama apie tvaresnes alternatyvas – biologinius priedus, dirvožemio analizę, mikroorganizmų aktyvatorius. Tai – ne mados reikalas, o realus būdas mažinti cheminių trąšų poreikį. Tačiau, kaip pabrėžia E. Šakys, tai nėra panacėja. „Reikia pasidžiaugti, jog šios naujienos pasiekė ir mūsų kraštus bei tampa įprasta dalimi reikalingų darbų. Tačiau pakeisti tręšimo neįmanoma – tai tik dalinė priemonė.“ Jo teigimu, pagal užauginamus Lietuvoje žemdirbių derlius iš vieno hektaro yra išnešama apie 180–200 kg/ha azoto, fosforo ir kalio po 60–70 kg/ha. „Tai yra pagrindiniai augalams reikalingi elementai, kurie agronomiškai vadinami trąšomis, nes šiuos kiekius privalome atstatyti į dirvą, kitaip dirvoje mikroorganizmai badaus, jų mažės ir dirva taps nederlinga,“ – aiškina E. Šakys. Todėl racionalus sprendimas – derinti biologinius priedus su klasikinėmis trąšomis, taip palaikant dirvos gyvybingumą ir ilgalaikį derlingumą.

E. Šakio teiginius papildo įmonės „Linas Agro“ trąšų prekybos vadovas Simas Veržbickas. Jis teigia, kad pastaraisiais metais trąšų rinkos tendencijos yra gana sudėtingos dėl geopolitinių įtampų ir trūkumo kai kuriose šalyse. „Dėl kylančių amoniako kainų pasaulinėje rinkoje, Indijos, vienos didžiausių trąšų importuotojų pasaulyje, vyriausybinės agentūros didelių kiekių trąšų pirkimo iš tarptautinių tiekėjų, būsimo PADKM (pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo) įsigaliojimo, Europos Sąjungoje azotinių prekių kainos šiuo metu kyla. Dėl dabartinio neapibrėžtumo, kaip veiks Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM), sudėtinga prognozuoti ateinančių metų azotinių prekių kainą.“

Ekspertas primena, kad nuo 2026 metų importuojamoms trąšoms iš trečiųjų šalių bus taikomas papildomas mokestis. „Tai turės įtakos trąšų kainoms. Tiesa, kol kas nėra aišku, kokio dydžio bus padidėjimas, nes mokestis priklausys nuo skirtumo tarp ES nustatytų ribinių CO₂ emisijų normų ir faktinio išmetamo kiekio trečiosiose šalyse,“ – aiškina jis. S. Veržbickas pabrėžia, kad kol kas nėra aiški nei metodika, nei ribinių kaštų apskaičiavimas, nei CO₂ sertifikatų įsigijimo tvarka. „Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriame aktyviai rinkti informaciją apie PADKM įgyvendinimo mechanizmus ir galimą poveikį skirtingoms trąšų rūšims, kad ateityje galėtume geriausiai patenkinti savo klientų ūkininkų poreikius.“

Kalbėdamas apie pirkimo strategijas, ekspertas akcentuoja rizikos valdymo svarbą. „Ūkininkams visą laiką rekomenduojame diversifikuoti trąšų pirkimus ir dalį reikalingų trąšų pirkti rudenį, o dalį – pasilikti pavasario pirkimui. Taip galima sumažinti riziką, susijusią su kainų svyravimais.“ Jo teigimu, šis sezonas gali būti panašus į praėjusių metų, kai kainos rudenį pradėjo kilti ir piką pasiekė sezono metu. „Ūkininkų elgsena gana įvairi – vieni planuoja ir perka trąšas iš anksto, kiti laukia pavasario. Dalis dabar įsigyja trąšų pirmajam tręšimui. Kaip ir minėjome, mūsų rekomendacija – trąšas, skaidant riziką, įsigyti dalimis.“

Akmenės rajone ūkininkaujantis A. Martyšius sako, kad stengiasi trąšas užsakyti dar vasarą. „Trąšų pirkimas buvo vykdomas kaip ir ankstesniais metais – iš anksto. Maždaug liepos mėnesį buvo užsakytos visos pavasarinės trąšos 2026 metų derliui. Kadangi kaina buvo artima 2025 m., nelabai tikėjomės, kad bus pigiau,“ – sako ūkininkas. Pasak jo, toks sprendimas leidžia išvengti netikėtumų: „Kai azotinių trąšų tonai nupirkti reikia dviejų tonų maistinių grūdų – tai neatrodo normalu. Todėl geriau planuoti anksčiau ir žinoti, kad turėsi kuo tręšti.“ Ūkininkas atkreipia dėmesį, kad logistikos klausimas ne mažiau svarbus nei kaina. „Pirmiausia nusprendžiu, kokios trąšos reikalingos, pagal planuojamus plotus. Tada žiūriu, kas jas siūlo ir kada gali pristatyti. Svarbu, kad nepradėtų vežti per javapjūtės įkarštį. O kaina – jau loterija: pataikei ar ne,“ – juokauja jis.

Trąšų kainos pastaraisiais metais tapo bene labiausiai nepastovia žemės ūkio sąnaudų dalimi. Todėl išankstinis planavimas yra ekonomiškai ir strategiškai svarbus žingsnis. „Siūlau dalinti rizikas, nors kainų mažėjimo ir nesitikima,“ – pabrėžia E. Šakys Siekiant išvengti rizikos, ūkininkams verta planuoti pirkimus etapais, apsvarstyti sandėliavimo galimybes, pasitarti su tiekėjais dėl ilgesnio pristatymo grafiko. Tokie sprendimai leidžia geriau valdyti išlaidas ir būti pasiruošusiems pokyčiams. Be to, verta pasinaudoti tiekėjų teikiamomis konsultacijomis ir dirvožemio analizės paslaugomis. Jos padeda tiksliau įvertinti faktinį maistinių medžiagų poreikį ir išvengti perteklinio tręšimo, kuris kainuoja brangiai ir kenkia aplinkai.

Šių metų pabaiga – palankus metas ne tik dėl kainų, bet ir dėl galimybės užsitikrinti trąšų tiekimą. „Kai pavasarį susidaro bendra paklausa, visi tiekėjai vienu metu spaudžiami. Dėl to kyla ne tik kainos, bet ir logistikos spūstys. Mūsų tikslas – padėti ūkininkams išvengti tokios situacijos ir turėti aiškų planą dar iki metų pabaigos,“ – teigia E. Šakys. „Agrokoncernas“ taip pat aktyviai plečia biologinių priedų ir dirvožemio tyrimų sprendimus, skatindamas integruotą tręšimo kultūrą. Tai leidžia ūkininkams ne tik racionaliau naudoti trąšas, bet ir ilgainiui mažinti priklausomybę nuo kainų svyravimų. 2026 m. sezonas žemės ūkyje gali prasidėti su naujais iššūkiais: mokesčių pokyčiais, kintančiomis žaliavų kainomis ir augančia pasauline paklausa. Tačiau tie, kurie sprendimus priims anksčiau, turės aiškų pranašumą. Kaip rodo tiek ekspertų, tiek ūkininkų patirtis – ankstyvas planavimas leidžia sutaupyti, užsitikrinti tiekimą ir išvengti streso, kai trąšų rinka ima judėti. O šiandien, kai kainų kreivės gali keistis net per kelias savaites, būtent išmintingas planavimas tampa vienu svarbiausių veiksnių sėkmingai veikiančiam ūkiui.