Ši moteris, padedant Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkams, sukūrė tai, ko iki šiol Lietuvoje nebuvo. Ji pradėjo gaminti būtent ekologišką, didelį baltymų kiekį turintį graikiško stiliaus jogurtą bei sausąją jo formą – liofilizuotą (šaltyje džiovintą) jogurtą.
Gamyba šiuo metu dar tik įsibėgėja – pagaminamas nedidelis šio produkto kiekis, tačiau pats projektas jau yra baigtas: supirkta būtina gamybos įranga bei logistikai reikalinga technika. Jam įgyvendinti lėšų buvo skirta pagal ankstesnę – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos „LEADER“ priemonę.
Finansavimas jam atiteko pagal „Šilalės rajono partnerystės vietos veiklos grupės“ vietos plėtros strategijos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas, rinkodara ir (arba) plėtra“ veiklos sritį „Parama žemės ūkio produktų perdirbimui, rinkodarai ir (arba) plėtrai“.
„Kol kas masinės gamybos nesame pradėję. Pagaminu per savaitę apie 100 litrų jogurto ir išpilstau jį tiesiog į stiklainius.
Kadangi turime įsigiję jogurtui išpilstyti reikalingą įrangą, bendradarbiaujame su pakuočių gamintojais ir šiuo metu dar kuriame jų dizainą.
Jogurtu vaišinu draugus ir pažįstamus. Vaišinau juo ir neseniai vykusios Šilalės „Derliaus šventės“ dalyvius. Žmonėms jis patiko, ir jie jau grįžta norėdami jo nusipirkti“, – pasakojo I. Jokubaitienė.
Solidi ūkio istorija
I. ir V. Jokubaičiai ūkininkauja Šilalės rajone, Pajūralio kaime. Tai – gyvulių augintojų kraštas. Žemė pajūryje per prasta grūdinėms kultūroms, tačiau joje puikiai želianti žolė yra geras pašaras gyvuliams.
Jokubaičių šeimos ekologinį ūkį „JOKU“ viešoji įstaiga „Ekoagros“ sertifikuoja jau 23 metus, tačiau realiai šie žmonės ekologiškai ūkininkauja gerokai ilgiau.
„Ekologija yra mūsų pasaulėžiūra, – patikino moteris. – Net tada, kai prieš kelerius metus neapsižiūrėjome ir laiku neperėjome į kitą programą – kai negavome išmokų, ekologijos vis tiek neišsižadėjome.
Žinau, kad nemažai pieno ūkių pasitraukė iš tokios gamybos, bet mudu su vyru esame bendraminčiai – norime gaminti sveikatai palankų ekologiško maistą.
Laikomės nuostatos – dirbame taip, kaip gebame, nes sąmoningai pasirinkome gamtai ir žmogui palankų ūkininkavimo būdą.“
Uždaras ekologinės gamybos ciklas aprėpia pieninių karvių bei prieauglio priežiūrą, žolinius pašarus, organines trąšas, kviečių, kukurūzų ir kitų pašarams reikalingų kultūrų auginimą, taip pat pieno melžimą, tiekimą jį superkančiai įmonei, o dabar – ir perdirbimą.
Šiuo metu bandoje yra 85 karvės – lietuviškų juodmargių ir Holšteinų veislės mišrūnės. Šeimininkai planuoja ir ūkio plėtrą – stato naujas 200 vietų karvides.
„Ant naujosios fermos iškelsime saulės jėgainę. Jos gaminama elektros energija bus naudojama melžimo robotams, o jeigu pakaks galingumo – ir visame ūkyje.
Tai ekologiniam ūkiui ypač svarbu, nes elektra bus gaunama iš atsinaujinančios energijos šaltinių“, – užsiminė I. Jokubaitienė.
Ilgas kūrybos procesas
Pasak I. Jokubaitienės, nebuvo paprasta sukurti natūralų, be sintetinių priedų gaminamą graikiško stiliaus ekologišką jogurtą.
„Su vyru Vygantu ilgai brandinome svajonę – norėjome sukurti tokį produktą ir imtis jo gamybos, kuris praverstų kitiems – sportuojantiems ar tam tikrų mitybos sutrikimų turintiems žmonėms. Taigi norėjome, kad tai būtų ne tik inovatyvu, bet ir palanku žmogaus sveikatai.
Mums rūpėjo kokybišką, ekologišką lietuvišką pieną panaudoti šiuolaikiniams, moderniems produktams. Tačiau kaip sujungti senolių išmintį su šiuolaikiniu mokslu?
Atsakymo į šį klausimą ieškojome kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkais. Pirmiausia su jais išsiaiškinome, kad Lietuvoje nėra būtent ekologiško jogurto, kuriame būtų gausu baltymų. Nebuvo jo ir liofilizuoto.
Po to sekė kūrybos procesas, kurio kuratorius buvo Tadas Prasauskas. Pusantrų metų bendradarbiavome su KTU, išbandėme įvairias technologijas, kol pavyko sukurti produktą, atitinkantį ir mokslo reikalavimus, ir mūsų ūkio vertybes“, – paaiškino Inga.
Taigi šiuo metu I. Jokubaitienė daro tai, kas jai ypač patinka – gamina ekologiškus pieno produktus. Tokiu būdu ji realizavo sumanymą, kurį puoselėjo daugybę metų.
„Esu pedagogė, edukologė. Mano kelias į mokslą prasidėjo nuo verslo teisės studijų Klaipėdoje, vėliau jį pratęsiau Šiaulių universitete. Jame baigiau lietuvių filologiją ir edukologijos magistrantūrą, kurioje specializavausi vaiko teisių apsaugoje.
Mokiausi maždau dešimtį metų, o tuo pat metu augo ir mūsų šeima: gimė vaikai, dirbau gimnazijoje, su vyru plėtėme ūkį. O prieš trylika metų mano dėmesį patraukė sūrininkystė. Nuolat mokausi šio amato ir gamybos subtilybių ir iš garsiausių Lietuvos sūrininkų, ir Prancūzijos maisto technologų. Tas kelias tęsiasi iki šiol, nes kiekvienas naujas sūris – tai ir nauja patirtis“, – pasakojo Inga.
Jiedu su Vygantu turi keturis vaikus. Vyriausiajai Evelinai – 25 metai, Nojui – 20 metų, Jonui – 11 metų, o jauniausiam Ąžuolui – šešeri.
„Studijos, vaikų auginimas, darbas mokykloje ir ūkyje – visa tai vyko vienu metu, – į praeitį grįžtelėjo Inga. – Vėliau mane apniko mintis, kad juk galėčiau pati imtis ekologinių sūrių gamybos ir jų, tiesiai iš ūkio, pasiūlyti kitiems.
Maždaug prieš trylika metų pradėjau lankytis pas įvairius Lietuvos sūrininkus, o kai gimė Jonas, vis dažniau ėmiau juos gaminti.
Bandydavau, eksperimentuodavau, pasinaudodavau kitų ūkininkų patirtimi. Vyras vis atkalbėdavo nuo sumanymo imtis gamybos, nes ir taip buvau užsivertusi darbais. Netrūko jų nė mūsų kaimo bendruomenėje“.
Išskirtinis ūkis – ypatingame konkurse
Pirmą kartą Europos Komisijos „CAP Network Agricultural and Rural Inspiration Awards 2025 (ARIA)“ apdovanojimų istorijoje Lietuva pateko tarp geriausių Europos žemės ūkio gerosios praktikos pavyzdžių projektų.
Šiemet mūsų šalį garsina būtent Jokubaičių šeimos ekologinis ūkis, kuris varžosi su šešiais geriausiais „Išmanus ir konkurencingas žemės ūkis“ kategorijos laureatais.
Šiuo metu vyksta „Publikos simpatijos“ balsavimas, todėl kiekvienas balsas labai svarbus. Mes visi kartu galime pasirūpinti, kad pirmoji pergalė būtų parvežta į Lietuvą!
Už Lietuvos gerąjį pavyzdį – „Pieno perdirbimas Jokubaičių šeimos ūkyje (Lietuva)“ (angl. „Processing their own milk on the Jokubaičiai family farm (Lithuania)“ balsuokite ČIA. Pasidalinkite šia naujiena su draugais, šeima ir kolegomis. Kuo daugiau palaikymo – tuo didesnė tikimybė laimėti!
Parama ekologams – išmokos
Ekologiniai ūkiai remiami pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ veiklas „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“.
Parama 2023–2027 m. laikotarpiui sudaro virš 315 mln. eurų.
Pradedantiems ūkininkauti ekologiškai kompensacinės išmokos mokamos pagal veiklą „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ ir skiriamos: už javus, daugiametės žolės sėklai – 322 Eur/ha, daugiametes žoles – 238 Eur/ha, daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 750 Eur/ha.
Jau ne vienerius metus ekologiškai ūkininkaujantys turi galimybę dalyvauti veikloje „Ekologinis ūkininkavimas“ bei gauti kompensacines išmokas už javus, daugiametės žolės sėklai – 275 Eur/ha, daugiametes žoles – 229 Eur/ha, daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 644 Eur/ha.
Taip pat ekologiniai ūkiai gali pretenduoti į kompensacines išmokas už tą patį plotą ir pagal SP kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybines veiklas („Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“) bei ekologines sistemas „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, „Ariamosios žemės keitimas pievomis – jų išlaikymas ir priežiūra“.
Saugomose teritorijose esantys ekologiniai ūkiai gali dalyvauti Strateginio plano intervencinėse priemonėse „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“, „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“ arba „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“.