Pirmąkart prie Forumo organizatorių jungiasi ir tarptautiniai partneriai AgriFood Capital, tai Nyderlanduose įsikūrusi žemės ūkio ir maisto sektorius apimanti platforma, jungianti Šiaurės Rytų Brabanto regiono pramonės, valdžios institucijų ir mokslo įstaigų bendruomenes, kurios tikslas – skatinti inovacijas agromaisto sektoriuje bei kurti pažangius regioninius sprendimus, skirtus pasaulinėms žemės ūkio ir maisto problemoms spręsti.
Laukdami „AgriFood’25“ forumo, apie sektoriaus ateitį, didžiausius iššūkis ir naujausias technologijas kalbamės su AgriFood Capital atstovu, vienu iš šio Forumo pranešėjų, Simon Maas.
– AgriFood Capital tapo vienu Agrifood Forum’25 bendraorganizatorių. Kas paskatino tokį žingsnį ir kodėl jūsų nuomone tokie renginiai yra svarbūs vietos, regiono ir visos ES agromaisto ekosistemai?
– Tokie renginiai kaip šis Forumas yra unikalūs, sakyčiau net reti, momentai, kai agromaisto sistemos dalyviai susiburia drauge: įmonės, politikos formuotojai, politikos įgyvendintojai, klasteriai, mokslininkai ir švietėjai. Jie itin svarbūs užmezgant naujas partnerystes ir kuriant konkrečias iniciatyvas, kurios niekada neatsirastų be tokių susitikimų. Šia prasme tai yra esminiai katalizatoriai prasmingiems pokyčiams. Tapdami bendraorganizatoriais, džiaugiamės galėdami sustiprinti partnerystę tiek su AgriFood Lithuania, tiek su Lietuvos ir užsienio ekosistemos lyderiais, susiburiančiais Vilniuje.
– Šiemet Forumo tema – ateities laukas, todėl renginyje daug kalbėsime apie tendencijas, formuojančias sektoriaus ateitį ir problemas, kurias turime išspręsti jau šiandien. Jūsų nuomone, kokie yra didžiausi iššūkiai, su kuriais šiuo metu susiduria ES agromaisto sektorius?
– Vienas pagrindinių iššūkių, ar gebame tinkamai įvertinti aukštas pridėtines vertes, konkrečiai mūsų regione ar bendriau Europoje pagamintą maistą. Ir čia kalbame ne tik ūkių lygmeniu, bet ir visoje vertės grandinėje: įskaitant perdirbimą, pakavimą ir paskirstymą. Šis iššūkis glaudžiai susijęs su vartotojų lūkesčiais, pasauline konkurencija, kainodaros struktūromis ir teisingų maržų užtikrinimu visiems dalyviams. Norint išsaugoti mūsų gebėjimą Europoje gaminti sveiką ir tvarų maistą, būtina geresnė visų vertės grandinės etapų dermė ir bendras įsipareigojimas vertinti tikrąją mūsų maisto kokybę ir kilmę.
– Europa pasižymi savo dideliu dėmesiu ir koncentracija į tvarumą, ekologiją bei modernias technologijas. Kaip pastaraisiais metais, jūsų akimis, keitėsi agromaisto sektoriaus požiūris į šias tendencijas?
– Pastaraisiais metais matau, kaip teorijos ir praktikos atotrūkis palaipsniui mažėja. Tyrimų centrai kur kas daugiau dėmesio skiria savo rezultatų panaudojimui, o praktikai vis atviriau priima naujas technologijas ir sprendimus į kasdienę veiklą. Politinės priemonės ir finansinės paskatos taip pat padeda spartinti šį pokytį. Kaip daugiau nei prieš 200 metų sakė Goethe: „Es ist nicht genug zu wissen – man muß auch anwenden. Es ist nicht genug zu wollen – man muß auch tun.“ („Nepakanka žinoti – reikia ir taikyti. Nepakanka norėti – reikia ir daryti“). Atrodo, kad sektorius pagaliau pradeda šią seną išmintį įgyvendinti praktikoje.
– Dirbtinis intelektas, didieji duomenys, skaitmeniniai dvyniai – šiuo metu labai populiarios temos, nors kartais dar sunku pamatuoti, ar daugiau kalbame, ar jau ir darome. Neabejojame, kad apie jas daug diskutuosime ir Forumo metu. Kur jūs matote didžiausią jų potencialą?
– Šios technologijos yra pagrindiniai varikliai kuriant tvarią, efektyvią ir skaidrią maisto vertės grandinę. Jos gali padėti stebėti ir gerinti produktų kokybę, užtikrinti sklandų informacijos srautą nuo lauko iki perdirbimo ir iki vartotojų, bei geriau prognozuoti derlių, pasiūlą ir paklausą. Jos taip pat leidžia optimizuoti procesus, mažinti atliekas ir stiprinti atsekamumą. Technologijos niekada nėra tikslas savaime, tačiau jos yra galingas įgalintojas – ypač tuomet, kai yra derinamos su tarpusavio supratimu, pasitikėjimu, duomenų dalijimusi ir sąveikumu.
– Žvelgiant į ateitį, kaip, jūsų manymu, atrodys agromaisto sektorius po penkerių ar dešimties metų. O gal ateitis ateis greičiau ir galime kalbėti apie reikšmingus pokyčius net po dvejų metų? Kokios esminės tendencijos formuos sektoriaus ateitį?
– Per artimiausius penkerius–dešimt metų, tikiuosi, kad atrasime geresnių būdų gaminti aukštos kokybės, sveiką maistą, drauge tvariau ir efektyviau naudojant išteklius. Tikiu, jog įveiklinsime technologijas ir ypač duomenis, maisto sistema taps daug skaidresnė: nuo žaliavų ir gamybos iki perdirbimo ir vartojimo. Tokia skaidrumo sistema gali padėti kurti atsparesnes vertės grandines ir užtikrinti sąžiningesnius verslo modelius, kuriuose pajamos ir rizikos būtų tolygiau paskirstytos tarp visų dalyvių: nuo ūkininkų iki perdirbėjų, mažmenininkų ir technologijų tiekėjų. Jei sugebėsime suderinti inovacijas, bendradarbiavimą ir teisingą vertės pasidalijimą, sektorius gali tapti ir tvaresnis, ir patrauklesnis ateities kartoms.
– Kokia šioje lygtyje tarptautinio bendradarbiavimo dedamoji? Kiek svarbi regioninė ir tarptautinė bendrakūra sprendžiant šiandienos bei ateities iššūkius ir skatinant inovacijas?
– Bendradarbiavimas, o dar tiksliau, tikra bendrakūra, yra visiškai būtini. Iššūkiai, su kuriais susiduriame, yra per daug sudėtingi, kompleksiški ir per daug paplitę, kad juos būtų įmanoma spręsti izoliuotai. Nė viena regionas, organizacija ar šalis negali to padaryti viena. Pokyčių skubumas reikalauja, kad jungtume kompetencijas, dalintumėmės patirtimi ir kurtume sprendimus kartu. Tik per stiprų regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą galime spartinti inovacijas ir kurti atsparesnę bei tvaresnę agromaisto sistemą.
– Kas jus asmeniškai motyvuoja dirbti agromaisto inovacijų ir transformacijos srityje?
– Darbas su agromaisto sektoriaus inovacijomis yra kaip darbas su nacionaline sporto komanda. Žinau, kad lietuviai labai myli krepšinį, kurį be proto mėgstu ir aš. Darbas su agromaisto sektoriumi šiek tiek panašus į krepšinio komandos treniravimą: visi turi bendrą supratimą, apie taktiką išmano, o svarba ir atsakomybė – milžiniška, nes maistas paliečia kiekvieno žmogaus gyvenimą. Labiausiai motyvuoja šios srities visuomeninė reikšmė ir didžiulis tobulinimo potencialas. Kiekvienas žingsnis pirmyn: technologijų, bendradarbiavimo ar verslo modelių srityse – tiesiogiai veikia žmonių kasdienybę. Dirbti tokioje svarbioje, tačiau vis dar pilnoje galimybių srityje: ir sudėtinga, ir nepaprastai prasminga.
– Galiausiai, kokią žinutę norėtumėte perduoti AgroMaisto Forumo dalyviams ir platesnei visuomenei?
– Dalyvaudami „AgriFood’25“ forume ar panašiuose renginiuose, ateikite atvirai ir pozityviai nusiteikę dėl to, ką galime pasiekti drauge. Pasirinkite sesiją tema, apie kurią žinote nedaug, išgirskite kitokias, o kartais net priešingas, perspektyvas ir nuomones bei kvestionuokite savo prielaidas. Inovacijos dažnai prasideda ten, kur susitinka smalsumas ir diskomfortas. Ir svarbiausia – skirkite akimirką įvertinti maistą, kuris mus sujungia. Jei liksime smalsūs, bendradarbiaujantys ir dėkingi, maisto sistemą galime pakeisti greičiau, nei manome.
„AgriFood’25“ forumas vyks jau lapkričio 26 d. Vilniuje, išskirtiniuose Valdovų rūmuose. Agromaisto ateitį forumo metu spręs ir žinomi Lietuvos verslininkai: „Agrokoncerno Grupė“ savininkas, vizionierius verslininkas Ramūnas Karbauskis, „Kauno Grūdai“ gen. direktorius Andrius Pranckevičius, „Vikonda grupė“ gen. direktorius Mindaugas Snarskis, taip pat atvyksta ir Procter & Gamble“ tiekimo grandinės viceprezidentas Europoje Pietro D’Arpa, vizionierius verslininkas ir inovacijų ekosistemų kūrėjas Jan Ameri, Buvęs Ukrainos ekonomikos ministras, investuotojas, verslininkas Aivaras Abromavičius, Europos komisijos atstovas Christian Holzleitner bei kiti. Viso renginyje pranešimus pristatys ir diskusijose dalyvaus daugiau nei 50 pranešėjų iš ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Belgijos, Suomijos, Prancūzijos, Ispanijos, Latvijos, Šveicarijos, Olandijos, Rumunijos, Vokietijos, Švedijos.
Daugiau informacijos apie renginį www.digitalfarm.lt.