Tai įrodo gautas „Klimato lyderiai 2025“ apdovanojimas. Jis įmonei atiteko ne už pavienius projektus, o už nuolatinę, patirtimi ir technologijomis pagrįstą transformaciją. Tai per kelerius metus nuosekliai kurta tvarumo architektūra: biometano gamyba, tiksliosios technologijos, atsinaujinančios energijos proveržis, mokslinių centrų kuriamos inovacijos, gyvūnų gerovės politika: tikslai, prie kurių įgyvendinimo nuosekliai dirbo daugiau nei 800 žmonių komanda.
Kompanijos tvarumo ir inovacijų skyriaus vadovė dr. Miglė Jakučionytė-Skodienė pasakoja, kaip šis pokytis išaugo iki vieno ambicingiausių tvarumo pavyzdžių Lietuvos žemės ūkio sektoriuje.
Apdovanojimo reikšmė – ne simbolinė
Dr. M. Jakučionytė-Skodienė įsitikinusi: gautas „Klimato lyderiai 2025“ apdovanojimas yra didžiulis aktyvios komandos pastangų ir sunkaus darbo įvertinimas ir paskata judėti toliau.
„Tai įvertinimas, kuris apjungia visos „Agrokoncerno“ įmonių grupės iniciatyvas bei projektus. Mūsų grupėje yra daugiau nei 40 įmonių, kurių veiklos labai įvairios – nuo augalininkystės ir mišrių ūkių, agrocheminių produktų prekybos, iki tiksliųjų technologijų ir inovacinių mokslinių tyrimų centro, biometano gamyklos ir kitų projektų. Nors veiklos skirtingos, esame vienas kumštis – verslų sinergija suteikia mums stiprybės ir leidžia kurti realią vertę tvarumo srityje.“
Tvarumo ir inovacijų skyriaus vadovė akcentuoja, kad įmonių grupės tvarumo kelionė nėra nauja: minėtus projektus komanda vysto jau kelerius metus.
„Tai apima tiksliųjų technologijų diegimą savo augalininkystės ūkiuose, saulės energijos gamybos plėtrą, elektrifikaciją, biometano gamyklos plėtrą. Šie sprendimai leidžia mums mažinti savo poveikį aplinkai ir prisidėti prie išteklių tausojimo“, – aiškina dr. M. Jakučionytė-Skodienė.
Vis dėlto praėję metai įmonei tapo lūžio tašku.
„Įkūrėme Tvarumo ir inovacijų skyrių, o šiemet mūsų tvarumo kelionė įgavo aiškią formą: tapome pirmąja agrosektoriaus įmone Lietuvoje, paviešinusia tvarumo ataskaitą pagal naujausius Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS).
Tai yra tvirtas pagrindas mūsų konsoliduotai tvarumo strategijai rengti, nes atlikome dvejopo reikšmingumo vertinimą, identifikavome reikšmingus poveikius, rizikas ir galimybes, o svarbiausia – sukūrėme rodiklių sistemą, kuri leidžia nusistatyti aiškius tikslus bei matuoti pažangą visose trijose tvarumo dimensijose: aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos“.
Anot pašnekovės, gautas apdovanojimas patvirtina, kad komanda juda teisinga kryptimi, „Agrokoncerno“ įmonių grupė pasiruošusi dar ambicingesniems žingsniams.
Projektai, kuriantys realius pokyčius
Apie žingsnius, svarbius aplinkos apsaugai, geriausiai kalba įgyvendinamos iniciatyvos. Dr. M. Jakučionytės-Skodienės teigimu, bene didžiausią postūmį suteikė biometano gamykla.
„Jos paleidimas įvyko prie tuo metu didžiausio mūsų gyvulininkystės ūkio – ŽŪB „Draugas“. Nuo gamyklos veiklos pradžios pernai metų rugpjūtį iki dabar perdirbta daugiau kaip 160 tūkst. tonų gyvulinės kilmės atliekų, o į magistralinį dujotiekį patiekta 17 531 MWh biometano dujų.“
Tai ne tik atsinaujinančios energijos gamyba, bet ir žiedinės ekonomikos pavyzdys – iš šio proceso gaunamos biotrąšos (substratas ir digestatas). Jas įmonė panaudoja augalininkystės ūkiuose: taip ženkliai sumažinamas sintetinių trąšų poreikis ir prisidedama prie klimato kaitos švelninimo.
Antras svarbus projektas – saulės energijos gamybos plėtra. „Ji stipriai prisidėjo prie mūsų energetinės transformacijos. Šiuo metu bendra saulės elektrinių įrengtoji galia sudaro 1,862 MW, o papildomai vystomas 5 MW galios saulės elektrinių parkas.
Plečiant saulės elektrines, mūsų pasigaminamos energijos iš atsinaujinančių išteklių dalis visame energijos suvartojime sudaro net 52 proc.: dar pernai ji siekė tik 21 proc., tad kontrastas didžiulis.“
Įmonėje įrengta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra, kurios bendra galia sudaro 0,212 MW.
„Trūkstamą elektros energijos kiekį nuo šių metų pradžios perkame tik „žalią“ iš tiekėjo. Šie sprendimai mažina mūsų ŠESD emisijas – jas per metus sumažinome 900 tonų – bei stiprina energetinę nepriklausomybę bei tvarumą visoje įmonių grupėje.“
Trečia, bet ne mažiau svarbi kryptis yra tiksliųjų technologijų plėtra mūsų augalininkystės ūkiuose.
„Šiemet net 61 proc. savo laukų tręšėme kintama norma – tai metodas, kai trąšų kiekis pritaikomas pagal realius dirvožemio poreikius, remiantis dirvožemio tyrimais ir augalų vegetacijos duomenimis pagal palydovinius duomenis.
Tokia praktika leidžia išvengti perteklinio tręšimo, sumažinti emisijas ir sąnaudas.
Be to, plečiame ir kitų pažangių sprendimų naudojimą: tikslusis vairavimas, sekcijų valdymas, azoto sensoriai ir NIR (artimosios infraraudonosios spektroskopijos) sensoriai, kurie analizuoja pašarų ir dirvožemio sudėtį realiu laiku“, – pasakoja įmonės atstovė.
Itin reikšmingas pokytis – NIR sensorių diegimas: jų panaudojimas per du metus išaugo 199,4 proc. „Šiandien net pusė mūsų žemės ūkio technikos turi šią funkciją. Minėtos technologijos leidžia efektyviau naudoti išteklius, mažinti poveikį aplinkai ir didinti derlingumą“, – teigia dr. M. Jakučionytė-Skodienė.
Mokslas ir inovacijos – tvaraus agroverslo pagrindas
Nors į technologinę pažangą ir kintančius aplinkos poreikius reaguoja daugelis žemės ūkio verslų, „Agrokoncerno“ įmonių grupė išsiskiria dėmesiu moksliniams tyrimams. „Esame vienintelė agroverslo grupė Baltijos šalyse, turinti mokslinį padalinį – inovacijų ir tyrimų centrą „AgroITC“, pripažintą Gerosios augalų apsaugos produktų veiksmingumo bandymų praktikos sertifikatu“, – aiškina įmonės atstovė.
„AgroITC“ prižiūri tūkstančius bandymų laukelių visoje Lietuvoje, kur atliekami tyrimai dėl veislių, augimo reguliatorių, sėklos normų ir kenkėjų kontrolės, siekiant atrinkti saugius, efektyvius sprendimus ir mažinti poveikį aplinkai.
„Tuo tarpu Tiksliųjų technologijų centras „AgroTTC“ diegia pažangiausias precizinės žemdirbystės praktikas: kintamos normos tręšimą, taškinį purškimą, autonominę techniką, azoto sensorius ir agrodronų paslaugas.“
Visi tyrimų rezultatai apjungiami į mokslinius leidinius: gauta patirtimi ir naujovėmis su visu Lietuvos žemės ūkio sektoriumi įmonė dalinasi per lauko dienas, konferencijas ir kitus renginius bei projektus.
„Tai labai svarbu tvarumo požiūriu: mes skatiname viso sektoriaus transformaciją, o ne tik savo įmonių grupės pažangą.
Be to, patys kuriame anglies kreditų programą pagal tarptautinį „Verra“ standartą, įtraukdami ne tik savo ūkius, bet ir norinčius prisijungti klientus visoje Lietuvoje. Turime visą reikalingą infrastruktūrą – tyrimų centrus, agronomus konsultantus regionuose ir specialius tvaraus žemės ūkio ekspertus“, – sako dr. M. Jakučionytė-Skodienė.
Tai rodo, kad požiūris į tvarumą yra sisteminis – grįstas mokslu, technologijomis ir žinių sklaida, o ne pavieniais projektais.
Apie komandą ir stereotipus
Tyrimų ir projektų įgyvendinimas neįmanomas be aktyvių žmonių. Pasak tvarumo ir inovacijų skyriaus vadovės, prie to prisideda visi įmonių grupės darbuotojai ir darbuotojos.
„Vieni renka ir teikia svarbius duomenis, kiti motyvuoja ir palaiko, treti kelia aktualius klausimus ir padeda rasti atsakymus. Džiaugiuosi, kad tiek akcininkas, tiek aukščiausio lygio vadovai tvarumą supranta ne kaip trumpalaikę madą, o kaip būtinybę – be jų palaikymo ir indėlio nė viena iniciatyva neturėtų jokios vertės.
Ypatingai didžiuojuosi Tvarumo ir inovacijų skyriaus komanda, kuri kartu su kitais padaliniais per praėjusius metus padarė milžinišką darbą: nuo duomenų surinkimo ir analizės iki pirmosios tvarumo ataskaitos parengimo pagal ES standartus. Tai rodo, kad tvarumas mūsų įmonių grupėje yra bendras tikslas, kurį įgyvendiname drauge.“ Tiesa, nepaisant bendros žemės ūkio pažangos tvarumo kontekste, stereotipų vis dar pasitaiko.
Dr. M. Jakučionytė-Skodienė teigia dažniausiai girdinti du šiandien jau klaidingus teiginius: kad žemės ūkis yra vienas taršiausių sektorių ir kad trąšos bei augalų apsaugos priemonės naudojamos neatsakingai.
„Iš tiesų žemės ūkis yra ne tik gyvybiškai svarbus, bet ir atsakingas sektorius – dėl augančio pasaulio gyventojų skaičiaus turime didinti maisto gamybą, tačiau tai privalome daryti mažindami poveikį aplinkai.
Šiuolaikinis ūkininkavimas vis labiau remiasi inovacijomis: kintamos normos tręšimas, sensoriai, duomenų analizė ir automatizuoti sprendimai leidžia optimizuoti išteklių naudojimą, mažinti sąnaudas ir didinti produktyvumą.
Žemės ūkis – tai matematika ir technologijos: algoritmai, skaitmenizacija ir preciziniai metodai tampa kasdienybe, o efektyvumas ir atsakomybė – pagrindinė sėkmės formulė.“
Ko laukti ateityje?
Žvelgiant į ateitį, tvarumo kelias tampa būtinybe. Įmonės, investuojančios į aplinkos apsaugą, inovacijas ir atsakingą gamybą, jau šiandien formuoja žemės ūkio sektoriaus ateitį. Artimiausiais metais „Agrokoncerno“ įmonių grupės prioritetas – bendros tvarumo strategijos kūrimas. Ji apims aiškius tikslus, KPI (pagrindinius veiklos rodiklius) ir pereinamąjį planą.
„Ši strategija remsis jau atliktais darbais ir kryptimis, kurios mums yra kritiškai svarbios. Pirmiausia – ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijų mažinimas. Esame apskaičiavę bazinius emisijų lygius, šiuo metu vertiname, kiek emisijų pavyko išvengti dėl įgyvendintų projektų, o kitame etape pereisime prie išsamaus pereinamojo plano. Kita sritis – biologinės kilmės emisijos gyvulininkystės ūkiuose, ypač enterinė fermentacija, kuri sudaro didžiausią biologinės kilmės emisijų dalį“, – sako pašnekovė.
Ji pasidalina, kad šiemet pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su LSMU (Lietuvos sveikatos mokslų universitetu).
„Tai leis pradėti į emisijų mažinimą orientuotus tyrimus dvejomis kryptimis: pašarų raciono sudėties optimizavimo poveikis azoto suboksido ir amoniako emisijoms bei pašarų priedų poveikis metano emisijų mažinimui.
Šie tyrimai itin svarbūs plečiant gyvulininkystės veiklą ir viename didžiausių karvių fermų kompleksų Europoje „Ateities ūkis“.
Kita ne mažiau svarbi prioritetinė kryptis – gyvūnų gerovė. „Pasirašėme Gyvūnų gerovės politiką, sukūrėme gyvūnų gerovės veiklos rodiklių sistemą, pradėjome vykdyti mokymus apie tai ir plečiame jų apimtį, kad visi darbuotojai, dirbantys su galvijais, juos išklausytų.
Tai svarbu, nes gyvūnų gerovė tiesiogiai susijusi su sveikata, produktyvumu ir net ŠESD emisijų lygiu – mažesnis stresas lemia geresnį pašarų įsisavinimą, mažesnį ligų paplitimą, efektyvesnį gamybos procesą ir mažesnį poreikį naudoti antimikrobines medžiagas.“
Anot dr. M. Jakučionytės-Skodienės, esminis būsimos tvarumo strategijos tikslas – kad augantis gamybos mastas būtų suderintas su atsakingu požiūriu į klimatą, aplinką ir gyvūnų gerovę. Tai kuria realią vertę visam žemės ūkio sektoriui, įrodant, kad tvarumas ir produktyvumas gali eiti koja kojon.