Susitarimas, kuriam dar reikės Europos Parlamento pritarimo, kelia aštrias diskusijas – nuo geopolitinės naudos iki galimo poveikio Europos žemės ūkiui.
Diskusijose dėl šio susitarimo dažnai girdimas argumentas, esą „Mercosur“ nėra strategiškai svarbus regionas Europos Sąjungai, tačiau toks vertinimas, pasak europarlamentaro Petro Auštrevičiaus, neatitinka realybės.
„Matyt, pirmiausia reikėtų aiškiai pasakyti, kas yra „Mercosur“. Tai penkių Lotynų Amerikos valstybių sąjunga. Ir tai tikrai nėra tušti žodžiai. Europos Sąjunga šioms valstybėms yra antras pagal svarbą prekybos partneris, o pagal bendrąjį vidaus produktą tai yra šeštoji ekonomika pasaulyje – apie 2,7 trilijono eurų“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo Europos Parlamento narys P. Auštrevičius.
Susiję straipsniai
Jo teigimu, globalios konkurencijos sąlygomis Europa negali sau leisti ignoruoti tokių rinkų.
„Sakyti, kad tai yra antraeilis ar neįdomus regionas Europos Sąjungai, būtų labai neatsakinga. Žinant, kad pasauliniu mastu auga konkurencija dėl užsienio rinkų, o Europos Sąjungos ekonominė galia iš esmės remiasi eksportu, žūtbūt reikia užsitikrinti tas rinkas, į kurias galime saugiai, pagal nustatytas taisykles eksportuoti savo produkciją“, – teigė europarlamentaras.
Lietuvos diplomatai pabrėžia, kad derybose buvo aktyviai siekta apsaugoti nacionalinius interesus, ypač žemės ūkio sektorių.
„Man atrodo, tikrai buvome aktyvūs dalyviai. Tikrai Lietuva – tiek Užsienio reikalų ministerija, tiek Žemės ūkio ministerija – buvo aktyvios dalyvės, nes pirmiausia stengėmės surasti geriausias sąlygas mūsų ūkininkams, kad nebūtų neigiamo poveikio“, – Žinių radijo laidoje „Pozicija“ sakė Lietuvos ambasadorius prie Europos Sąjungos Nerijus Aleksiejūnas.
Pasak ambasadoriaus, pats derybų procesas jau savaime rodo susitarimo išskirtinumą.
„Derybos truko 25 metus, tai iš tikrųjų labai ilgas periodas – turbūt vienas ilgiausių periodų, kur teko tiek laiko praleisti stengiantis surasti sutarimą. Tai tikrai istorinis įvykis“, – teigė N. Aleksiejūnas.
P. Auštrevičius savo ruožtu pabrėžė, kad nepaisant politinės opozicijos, susitarimo strateginė nauda Europai yra akivaizdi.
„Nepaisant to, kad šio susitarimo parengimas užtruko beveik trisdešimt metų ir kad politinė opozicija jam buvo ir tebėra gana stipri, manau, jog jį sudaryti buvo tikslinga. Labai tikiuosi, kad tarp visų didelių mainų Lietuvos įmonės taip pat ras savo nišas“, – kalbėjo europarlamentaras.
Vienas jautriausių klausimų – galimas neigiamas poveikis žemės ūkiui. Tačiau tiek Briuselyje, tiek nacionaliniu lygmeniu pabrėžiama, kad numatyti saugikliai ir kompensaciniai mechanizmai.
„Jeigu pradeda didėti eksportuojamų produktų kiekiai arba jų kaina pradeda mažėti ir tai turi poveikį visai Europai, įsijungia tam tikri mechanizmai, kai Europos Komisija pradeda atlikti tyrimus. Tai vėlgi yra tam tikra garantija, kad nebus to tokio neigiamo poveikio mūsų žemės ūkio sektoriui“, – sakė N. Aleksiejūnas.
P. Auštrevičius taip pat ragino vertinti realius skaičius, o ne emocijas.
„Reikia labai aiškiai pasakyti – realūs importo mastai nėra dideli. Pagal nustatytas metines ribas tai reikštų ne daugiau kaip vieną papildomą mėsainį per metus vienam europiečiui. Tai nėra reikšmingi kiekiai – vienas ar keli procentai rinkos“, – teigė europarlamentaras.
Anot Lietuvos ambasadoriaus, susitarimas atveria ir naujas ekonomines galimybes.
„Susitarimu sukuriama maždaug 700 milijonų vartotojų rinka, kuri atvers galimybes Lietuvos verslui aktyviau eksportuoti į Pietų Amerikos valstybes. Labai norisi tikėti, kad Lietuva sugebės tuo pasinaudoti“, – kalbėjo N. Aleksiejūnas.
Jis taip pat pabrėžė geopolitinį susitarimo aspektą.
„Žiūrint per geopolitinę prizmę, tokie susitarimai atveria naujas galimybes bendradarbiauti, intensyvinti prekybą ir, iš esmės, mažiau priklausyti nuo didelės Kinijos rinkos“, – teigė ambasadorius.
P. Auštrevičius apibendrindamas akcentavo, kad prekybos susitarimai neturėtų būti vertinami vien per žemės ūkio prizmę.
„Tokie prekybiniai susitarimai nėra vien tik apie žemės ūkį. Tai natūralūs ir reikalingi mainai. Aš esu laisvosios prekybos šalininkas ir manau, kad dalis garsiai išsakytų nuogąstavimų buvo labiau skirti vidaus rinkai, o ne realiam tarptautinės prekybos vertinimui“, – kalbėjo europarlamentaras.