Specialistai šiemet išskiria net šešias pavojingas užkrečiamas ligas, kurios gali pridaryti nemažai rūpesčių kiekvienam gyvūnų augintojui.
Praradimus gali sumažinti pasirengimas
Šiuo metu Europoje stipriai plinta kai kurios užkrečiamos gyvūnų ligos, jos anksčiau ar vėliau pasiekia ir mūsų šalį. Išplitusios ligos dažniausiai reiškia didžiulius augintojų nuostolius, todėl VMVT specialistai ragina kiekvieną gyvūnų augintoją įvertinti kylančias rizikas ir pagal galimybes pasiruošti ateities iššūkiams ir kiek įmanoma sumažinti galimus praradimus.
Atsižvelgdama į plitimo riziką, galimą ekonominį poveikį ir praktinę protrūkių valdymo patirtį, VMVT išskiria šešias gyvūnų užkrečiamąsias ligas, kurios artimiausiu laikotarpiu gali kelti didžiausius iššūkius Lietuvos ūkiams ir šalies ekonomikai.
1. Afrikinis kiaulių maras (AKM) – šia liga gali užsikrėsti naminės ir laukinės kiaulės, ligos sukėlėjas cirkuliuoja ir šernų populiacijoje.
Afrikinis kiaulių maras ypatingai skaudžiai paliečia kiaulių augintojus, nes patvirtinus ligą ūkyje taikomos griežčiausios kontrolės priemonės – visi gyvūnai sunaikinami, o tai sukelia rimtus nuostolius. Pernai tarp sumedžiotų ir nugaišusių šernų nustatyta trečdaliu daugiau afrikinio kiaulių maro atvejų nei 2024 metais.
Kiaulių augintojams VMVT rekomenduoja skirti itin didelį dėmesį aukšto biosaugos lygio užtikrinimui, nes lemiami veiksniai yra žmogaus veikla ir saugumo spragos. Reikia atkreipti dėmesį, kad ši liga plinta nepaisydama atstumų, 2024 m. jos paplitimas Ispanijoje fiksuotas po beveik 30 metų pertraukos.
2. Paukščių gripas (ypač pavojų kelia H5N1 atmaina). Šia liga serga naminiai ir laukiniai paukščiai. Tai yra liga, siejama su paukščių migracijos sezonu, todėl prasidedant pavasariui paukščių augintojai turėtų būti ypač atidūs. VMVT epidemiologiniai duomenys rodo, kad Lietuva patenka į aukštos rizikos regioną, nes per mūsų šalį driekiasi svarbūs laukinių paukščių migracijos keliai, o dalis vandens paukščių lieka žiemoti ir būriuojasi prie vandens telkinių.
Paukščių gripas kelia daug rūpesčių, nes jis gali būti pavojingas ne tik paukščių, bet ir žmonių sveikatai – H5N1 viruso atmaina gali užsikrėsti ne tik paukščiai, bet ir žmonės, nors rizika itin maža.
VMVT šių metų sausio pabaigoje jau fiksavo pirmąjį labai patogeniško paukščių gripo atvejį gulbei, o Europos Sąjungos šalyse šį sausį jau fiksuoti 76 protrūkiai komerciniuose ūkiuose ir 28 protrūkiai smulkiuose ūkiuose ar nelaisvėje laikomų paukščių laikymo vietose, tad akivaizdu, kad Lietuvoje šios ligos ilgai laukti neteks.
2025 metais Lietuvoje patvirtinti 5 paukščių gripo protrūkiai, per kuriuos sunaikinta daugiau kaip 250 tūkst. naminių paukščių. Todėl naminių paukščių augintojus specialistai ragina užtikrinti naminių paukščių izoliaciją nuo laukinių paukščių – tai leidžia sumažinti naujų protrūkių galimybę.
3. Niukaslo liga, kuria serga paukščiai, yra labai užkrečiamas virusinis susirgimas, galintis per trumpą laiką apimti didelius paukštininkystės ūkius. Ji plinta per migruojančius laukinius paukščius, taip pat per užterštą transportą ar netiesioginius kontaktus.
Šių metų vasario 5 d. VMVT patvirtino pirmąjį itin pavojingos ir ypač užkrečiamos Niukaslo ligos atvejį Lietuvoje. Liga nustatyta Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijoje esančiame ūkyje, kuriame buvo laikoma daugiau nei 40 naminių paukščių. Ūkio paukščiai saugiai likviduoti, informacijos apie tolesnį ligos plitimą kol kas nėra.
Skirtingai nuo paukščių gripo, nuo Niukaslo ligos paukščiai yra vakcinuojami ir, vakcinuojant pagal vakcinos gamintojų instrukcijas, paukščiai apsaugomi nuo šios ligos. Nors vakcinacija nuo šios ligos nėra privaloma, dauguma verslinių paukščių laikytojų vakcinuoja savo laikomus paukščius.
4. Gumbeline liga serga galvijai, ją platina kraujasiurbiai vabzdžiai (mašalai, uodai, erkės), kurie dėl klimato kaitos darosi vis aktyvesni. Gumbelinė liga sukelia reikšmingus gyvūnų sveikatos sutrikimus – dėl jos sumažėja karvių primilžis, išryškėja reprodukciniai sutrikimai, gyvūnai gali žūti.
Lietuvoje kol kas nėra patvirtintų šios ligos atvejų, ligos plitimas fiksuojamas pietinėse ES šalyse, įskaitant Prancūziją, tačiau galvijų judėjimas, transportavimas bei nepakankamos biosaugos priemonės gali tapti kritiniais ligos patekimo veiksniais.
5. Snukio ir nagų liga (SNL), kuria serga laukiniai ir naminiai porakanopiniai gyvūnai, gali per trumpą laiką sukelti didžiulius nuostolius. Tai viena labiausiai užkrečiamų gyvūnų ligų, nuolat nustatoma Turkijoje, o pastaraisiais metais protrūkiai fiksuoti Vokietijoje ir Slovakijoje – tai reiškia, kad ši liga visai šalia. Snukio ir nagų ligos virusas gali plisti tiesiogiai kontaktuojant, per gyvūninius produktus, transportą, įrangą, net ir oru (pučiant vėjui), todėl ligos kontrolė itin sudėtinga.
VMVT specialistų vertinimu, ši liga laikoma viena didžiausių grėsmių visam gyvulininkystės sektoriui dėl plataus jautrių gyvūnų spektro ir galimų masinių judėjimo bei prekybos apribojimų.
6. Mėlynojo liežuvio liga (MLL) serga galvijai, avys ar ožkos. Šios ligos atvejis praėjusių metų rudenį fiksuotas Lietuvoje, todėl šios ligos grėsmė yra reali. Šią ligą platina mašalai, todėl jos plitimą labai sunku kontroliuoti tradicinėmis biosaugos priemonėmis.
Europoje fiksuojami aktyvūs šios ligos protrūkiai, o klimato kaita sudaro vis palankesnes sąlygas ligai plisti. Pavasarį didėjant vabzdžių aktyvumui didėja ir ligos plitimo rizika Lietuvoje.
VMVT epidemiologų vertinimu, šios ligos plitimas kelia labiausiai neapibrėžtą riziką, nes jos plitimas mažiau priklauso nuo tiesioginio gyvūnų judėjimo kontrolės.
Pačią svarbiausią informaciją apie užkrečiamąsias gyvūnų ligas, apie jų plitimą galima rasti internete Aktuali informacija apie gyvūnų užkrečiamąsias ligas – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Prognozės: daugiausia rūpesčių dėl kiaulių maro ir paukščių gripo
Stebint situaciją Europoje ir artimose kaimyninėse šalyse, VMVT specialistai prognozuoja, kad pačią didžiausią riziką Lietuvos ūkiams kels afrikinis kiaulių maras ir paukščių gripas. Didžiausia neapibrėžta rizika siejama su vektorių platinamomis ligomis, tokiomis kaip Mėlynojo liežuvio liga.
Dėl to VMVT ragina ūkius imtis svarbiausių saugos priemonių, kurios leistų išvengti nuostolių. Visų pirma gyvūnų augintojai raginami peržiūrėti ir sustiprinti biosaugos priemones. Taip pat veiksminga apriboti pašalinių asmenų ir transporto patekimą į ūkį. Patys augintojai turėtų atidžiai stebėti gyvūnų sveikatą, o apie bet kokius įtarimus nedelsiant informuoti VMVT.