Ūkininkai gilino žinias apie bearimį ūkininkavimą: ir patyrę žemdirbiai tebeieško būdų, kaip kovoti su kenkėjais 

Vytauto Didžiojo universiteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros profesorius dr. Vaclovas Bogužas dalijosi mokslinėmis įžvalgomis apie esminius bearimių technologijų taikymo aspektus ir jų sąsajas su regeneracine žemdirbyste.

Profesorius akcentavo, kad tiesioginę sėją ir regeneracinę žemdirbystę sieja vienas labai svarbus elementas – būtinybė didinti dirvožemyje organinės medžiagos kiekį, ypač viršutiniame dirvos sluoksnyje. Be to, abu ūkininkavimo metodai reikalauja daug naujų žinių, įgūdžių ir kūrybingumo.

Anot V. Bogužo, nors tiesioginės sėjos technologija reikalauja didelių investicijų, vėliau ji duoda patikimą grąžą: sumažina darbo laiko sąnaudas, leidžia sutaupyti degalų, trąšų, augalų apsaugos produktų ir labiau tausoti techniką.

Ūkininkas A. Masevičius, kalbėdamas apie savo ūkį, pabrėžė, kad 500 ha plote didelę dalį darbų atlieka šeimos jėgomis ir samdo tik du darbuotojus. Šį pavasarį jo pasėliuose, kuriuose taikoma tiesioginė sėja, ištirpusio sniego vanduo į dirvą susigėrė apie pusantros savaitės greičiau nei kaimyniniuose ariamuose laukuose. Tai rodo pagerėjusią dirvos aeraciją be purenimo.

A. Masevičius tiesioginę sėją taiko septynerius metus ir jam vis dar tenka ieškoti geriausių sėjomainos bei agrotechninių sprendimų kovojant su augalų kenkėjais ir ligomis. Jis pastebėjo, kad po derliaus nuėmimo paliktos aukštos javų ražienos sumažino laukų patrauklumą pelėms, o prie vieno lauko įsikūrusi lapė labai padėjo apsaugoti pasėlius nuo graužikų, kurie anksčiau darydavo didelę žalą.

Artimiausiu metu ūkininkas planuoja laukų galuose įrengti ir tupyklas plėšriesiems paukščiams, kurie galėtų medžioti peles. Jo pastebėjimu, stačios ražienos taip pat turėjo teigiamą poveikį reguliuojant šliužų populiaciją.

Tautvydas Beinoras, Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos pirmininkas, sako, kad tobulinant agrotechniką ir sumažinus pasėlių tankumą, mažėtų ir augimo reguliatorių poreikis. Retesni pasėliai padeda daigams nestelbti vienas kito, apsaugo stiebus nuo ištįsimo ir kartu sudaro sąlygas geresniam ūkinių augalų šaknyno vystymuisi.

Aplinkos projektų valdymo agentūros Susisiekimo infrastruktūros ir transporto projektų skyriaus projektų vadovas Andrius Venckus rekomendavo prieš teikiant paraiškas atsakingai įvertinti savo ūkio galimybes ir poreikius.

Svarbu investicijas įgyvendinti laiku, o pasikeitus aplinkybėms – kuo greičiau informuoti Agentūrą, kad projektas nebus įgyvendinamas. Taip būtų užtikrinama galimybė finansavimu pasinaudoti kitiems pareiškėjams.