„Labai paprasta, elementari situacija – jei mes šitame laikotarpyje turime pinigus ir, kaip sakiau, 2027 m. mes pasieksime 79 proc. konvergencijos. Tai jeigu liksime su tuo finansavimu, mes naujame laikotarpyje turėsime 76 proc. Tai jis net nedidina, jis kaip tik mažina. Tai čia visam žemės ūkio sektoriui yra neigiama įtaka“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu ir žemės ūkio atstovais žurnalistams sakė jis.
„Iš principo, tai yra pats didžiausias konkurencijos iškraipymas, jei žiūrėti ES šalių kontekste. (…) Vertinant, kad naujas finansinis laikotarpis baigsis 2034 m., bus jau 30 metų, kaip esame ES nariai. Norėtųsi, kad pasibaigtų klausimai ir su konvergencija“, – kalbėjo ministras.
Pirmadienį Prezidentūroje vyko šalies vadovo Gitano Nausėdos, žemės ūkio ministro, Žemės ūkio rūmų ir Žemės ūkio tarybos atstovų susitikimas, kuriame buvo žadama aptarti BŽŪP naujos ES daugiametės finansinės perspektyvos kontekste.
A. Palionis sakę, kad, artėjant neformaliam Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimui, prezidentui pristatyti Lietuvos žemės ūkį neraminantys klausimai.
„Tikriausiai susitikimas ir buvo skirtas naujai finansinei perspektyvai, kadangi EVT artėja ir prezidentas turi ten derybines galias ir atstovaut šalai dėl naujos finansinės perspektyvos ateityje, tai mes, žemės ūkio sektorius, pristatėme tai, kas neramina.
Realiai Europos žemės ūkio sektorius jau nuo 1962 m., o mes nuo įstojimo į ES buvome pripratę prie BŽŪP su dviem ramsčiais (tiesioginėmis išmokomis ir kaimo plėtra – ELTA). Dabar, kadangi keičiasi kardinaliai tas finansavimo modelis ir yra tik tam tikra garantuota pinigų suma, kuri yra skiriama žemės ūkio sektoriui, o dėl kitų pinigų reikės kovoti su kitomis sritimis, tai tą ir pristatėme, kas mums yra aktualu“, – tęsė jis.
Žemės ūkio ministerijos vadovo teigimu, siekiant didesnio žemės ūkio finansavimo, tiek institucijos, tiek pokyčių siekiančios valstybės turi būti vieningos.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba taip pat akcentavo Lietuvos žemės ūkio tiesioginių išmokų konvergencijos užtikrinimą. Vis tik, jo teigimu, 100 proc. konvergencijos tikėtis gali būti pernelyg ambicinga.
„EK yra pateikusi tokį reforminį pasiūlymą BŽŪP, kuris būtent Lietuvos ir šito regiono žemdirbių bendruomenės netenkina, tai apie tai ir buvo diskutuota. Netenkina ir kitas momentas, kad tiesioginių išmokų krepšelis mažėja irgi būtent Lietuvos žemdirbiams“, – sakė jis.
„Turime siekti tos konvergencijos žemdirbių, nes Lietuvoje gyvenimo lygis kyla, kainos taip pat kyla ir tų skirtumų tarp taip vadinamų Vakarų šalių žemdirbių ir Lietuvos žemdirbių vis mažėja, dėl to tas atotrūkis tarp vidurkio irgi turėtų mažėti. Tikslas išlieka, aišku. Jis yra labai sudėtingas ir turbūt 100 proc. tos vadinamos konvergencijos tiesioginių išmokų būtų gal jau labai ambicinga tikėtis, tačiau artėti prie to būtent yra pagrindinis tikslas“, – pridūrė R. Dilba.