Verslą užraukia ir dar liepia pačiam susimokėti

Netrukus, birželį, Helsinkio „Saga Furs“ aukcione parduoti bus pateikta apie 4 mln. audinių kailių, kone dešimtadalis jų – iš Lietuvos. Per šį Suomijoje triskart per metus vykstantį aukcioną kovą buvo parduota apie 3 mln. audinių kailių, iš jų apie 260 tūkst. – lietuviškų, ir kai kurių jų kaina pateko į didžiausiųjų trejetuką.

Ir pernai rudenį, ir šiemet kovą vykę pasauliniai aukcionai liudija apie išaugusį aukštos kokybės kailių poreikį. Tad gilus nuosmukis, prasidėjęs per pandemiją, kai COVID-19 užkratas Europoje sunaikino daugybę kailinių žvėrelių fermų, o kartu smarkiai apkarpė kailių kainas, pagaliau baigėsi. Šiame versle, pasak Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) vadovo, bendrovės „Vilkijos ūkis“ direktoriaus Česlovo Tallat-Kelpšos, ekonominiai pakilimai, kaip ir nuosmukiai, būna labai staigūs.

Pasak Č.Tallat-Kelpšos, Suomijoje paskutinę kovo savaitę pasibaigusiame pasauliniame kailių aukcione fiksuotos naujos kailių kainų aukštumos.

„Per kovo aukcioną pardavėme per 60 tūkst. „Vilkijos ūkio“ audinių kailiukų. Kita tiek, tikėtina, parduosime birželio aukcione. Rugsėjį jame paprastai išparduodami defektų turinčių kailių likučiai“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, vidutinės audinių kailių kainos, palyginti su pernai vykusiais aukcionais, kovą beveik padvigubėjo – nuo 33,65 euro pakilo iki 64,25 euro. „Pastarajame „Saga Furs“ aukcione buvo fiksuotas ir kailių kainos rekordas – 400 eurų.

Lietuvos ūkininkų kailiai buvo įvertinti ypač palankiai. Vidutinė audinės kailiuko kaina sudarė 58 eurus (Europos vidurkis – 54,7 euro), kaimyninės Lenkijos – 55 eurus, Graikijos – 54,8 euro, Ukrainos – 52,7 euro. Lietuvius pralenkė tik ispanai – 59,2 euro.

„Kainas augina ne tik aukštosios mados poreikis, bet ir kitos priežastys, pavyzdžiui, sumažėjusi kailiukų gamyba visoje Europoje. Mes taip pat ją sumažinome. Galėtume užauginti dvigubai daugiau audinių, bet negalėjome rizikuoti. Tikėjomės, kad kainos kils, bet niekas nežinojo, kada tai įvyks“, – sakė Č.Tallat-Kelpša.

„Saga Furs“ aukcione prekiaujama tik sertifikuotų kailinių žvėrelių augintojų kailiais. „Juose negali dalyvauti nesertifikuoti ūkiai, pavyzdžiui, Kinijos. Apskritai kailiniai žvėreliai Lietuvoje yra vieninteliai gyvūnai, kurių auginimui įvesta pasaulinė sertifikavimo sistema – kasmetinis gyvūnų gerovės įvertinimas“, – sakė pašnekovas.

Remiantis tarptautinės rinkos tyrimų ir strateginės analizės bendrovės „Business Research Insights“ duomenimis, pasaulinė kailių gaminių rinka šiemet turėtų pasiekti 3,88 mlrd. JAV dolerių vertę. Pernai ji paaugo apie 5,5 proc. – iki 3,5 mlrd. JAV dolerių.

„Lietuvos kailinių žvėrelių ūkiai anksčiau užimdavo net 5–7 proc. Europos rinkos ir turėjo daug galimybių augti, tačiau besitęsiantis mūsų veiklos neapibrėžtumas dabar mus stumia iš verslo, ir tai vyksta pačiu geriausiu kailių rinkai laiku. Jie grįžta į aukštąją madą, kainos kyla į viršų, bet mūsų ūkiams šie veiklos metai yra paskutiniai“, – sakė Č.Tallat-Kelpša.

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 20 kailinių žvėrelių ūkių, maždaug trečdalis jų sustabdė veiklą. Vieni nebeatsitiesė po pandemijos, kiti neišlaikė įtampos. Likusieji rizikavo ir toliau augino kailinius žvėrelius.

Paskutiniai dirbti likę Lietuvos ūkiai šiemet tarptautiniams aukcionams pasiūlys kailių, kurių vertė – daugiau nei 46 mln. eurų. Bendrosios šio sektoriaus pajamos galėjo būti kelis kartus didesnės, jeigu veiklą būtų tęsę tie ūkiai, kurie ją nutraukė vien dėl politinės nežinomybės.

Maždaug prieš trejus metus priimtas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas padėjo tašką – kailinių žvėrelių ūkiai veiklą turi nutraukti iki 2027-ųjų pradžios.

Taigi kailių sektoriaus ūkiams, kurie Lietuvai iki šiol per metus sugeneruodavo šimtus milijonų eurų eksporto pajamų, 2026-ieji yra paskutiniai veiklos metai. Skaičiuojama, kad galimi nuostoliai ūkiams, kuriuose dirba apie tūkstantį šeimų, priverstinai nutraukus veiklą gali siekti daugiau kaip 100 mln. eurų.

„Taigi naikindama tvarkingai veikiančius mūsų šalies ūkius valstybė ne tik naikina dalį biudžeto įplaukų, bet ir darbo vietas Lietuvos regionuose“, – kalbėjo Č.Tallat-Kelpša.

Nuolatinę įtampą patiriantys ūkiai neseniai gavo dar vieną politikų niuksą – Vyriausybės išvadą dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimų.

„Kadangi priėmus šį įstatymą ilgainiui kilo ginčų dėl žalos atlyginimo dydžio, buvo parengtas jį numatančių įstatymo straipsnių pakeitimo projektas. Pirminiame jo variante buvo numatyta, kad žala turi būti apskaičiuota sąžiningai, atsižvelgiant į verslo vertintojų arba turto vertintojų duomenis. Sukūrę tokį įstatymo pakeitimo projektą Seimo nariai nutarė kreiptis į Vyriausybę dėl teisinės išvados“, – aiškino advokatų kontoros „Hub Legal“ partneris, advokatas Vytautas Kaklys.

Pasak jo, parengti išvadą Vyriausybė pavedė Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM). Ši pritarė nuostatai, kad žalos dydis turi būti teisingai apskaičiuotas ir kad jai atlyginti turi būti numatyta finansų.

„Šiai išvadai Vyriausybė nepritarė. Tuomet atsirado antra išvada, kuri valdžiai irgi neįtiko. O šį pavasarį ŽŪM pateikė kardinaliai priešingą išvadą, ir tai išgąsdino ūkininkus, – sakė V.Kaklys. – Trečioji išvada surašyta taip, kad, atsižvelgiant į ją, apskritai nebebūtų nustatomas teisingas ir sąžiningas žalos atlyginimas.“

Ar yra galimybė atšaukti verslo draudimą – pamiršti tas kompensacijas ir leisti toliau ūkiams auginti kailinius žvėrelius?

„Visos galimybės dar egzistuoja – iki metų pabaigos dar galima koreguoti teisės aktus: ir numatyti sąžiningą žalos atyginimą, ir leisti ūkiams, kurie norėtų, kelerius metus dirbti toliau, kad jie padengtų bent dalį dėl verslo uždarymo patiriamų nuostolių“, – atsakė V.Kaklys.

Juo labiau kad, anot advokato, situacija ir taip yra paradoksali, nes, uždraudus ūkiams veiklą, kiti ūkiai ją gali vykdyti visai šalia, Lenkijoje, ir pamaitinti mokesčiais jau ne mūsų šalies, bet Lenkijos biudžetą.

Anot Č.Tallat-Kelpšos, pastarojoje Vyriausybės išvadoje ne tik nebekalbama apie kompensacijas, bet ir neanalizuojamos nei realios ekonominės, nei teisinės pasekmės.

„Ką jau sakyti apie faktą, jog žmonės, kurie rengė projektą, nusikalbėjo iki tokio lygio, kad mūsų ūkiai, kurių veiklą stabdo valstybė, dar esą patys turi sumokėti išeitines išmokas atleidžiamiems darbuotojams“, – sakė Č.Tallat-Kelpša.

Pasak jo, ŽŪM, pateikusi išvadą, neatsakė ir į esminį klausimą, kodėl pasirenkamos tokios griežtos priemonės, o ne alternatyvūs, mažiau ribojantys sprendimai.

LŽAA ragina Seimą ir Vyriausybę iš esmės persvarstyti siūlomą teisinį reguliavimą, įvertinti jau patirtą žalą ir užtikrinti, kad ateities sprendimai būtų grindžiami ne tik politiniais tikslais, bet ir teisiniu aiškumu, proporcingumu ir realiu ekonominiu vertinimu.

Žemės ūkio rūmai jau kreipėsi į ŽŪM dėl naujausio Vyriausybės nutarimo – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo projekto.

Pasak rūmų direktoriaus Sigito Dimaičio, jame išdėstytos išvados nėra pakankamai pagrįstos ir neatitinka esamos faktinės situacijos.

„Naujausiame nutarimo projekte nežinia kodėl pateikiama visiškai priešinga Vyriausybės pozicija dėl projekto nei ankstesniuose nutarimo projektuose. Tai sudaro prielaidas abejoti teisėkūros proceso nuoseklumu ir sprendimų priėmimo logika.

Pažymima, kad projektas sukuria papildomų lėšų poreikį, kuris neįvertintas nei kiekybiniu, nei metodiniu aspektu.

ŽŪM turimi duomenys leidžia objektyviai nustatyti, kad realūs iš valstybės biudžeto lėšų kailine žvėrininkyste besiverčiantiems ūkio subjektams išmokėtini kompensacijų dydžiai turi sudaryti daug didesnę sumą nei 2026–2028 metų biudžete šiuo metu numatyti 1,554 mln. eurų.

Galimybė ateityje kompensacijoms skirti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto ministerijoje nėra realiai planuojama ar svarstoma. Be to, nutarimo projektu iš esmės paneigiama valstybės pareiga kailinės žvėrininkystės ūkiams deramai atlyginti dėl verslo uždraudimo jų patirsimus nuostolius.

Iš esmės netiesiogiai linkstama prie teisinio reguliavimo, kuriuo visa finansinė našta, atsirandanti dėl valstybės priimto sprendimo uždrausti kailinės žvėrininkystės verslą, būtų perkeliama šia veikla užsiimantiems ūkiams.

Nutarimo projekte pateikiamas neigiamas požiūris dėl valstybės pareigos finansuoti išeitines išmokas kailinės žvėrininkystės ūkių darbuotojams iš valstybės biudžeto lėšų, nors ši pareiga jau yra numatyta minėtame įstatyme ir nėra susijusi su projektu siūlomais pakeitimais“, – aiškino S.Dimaitis.