Kol ES draudžia, Rusija lobsta

2026 m. gegužės 26 d. 10:19
Europos Sąjungoje ir Lietuvoje gyvūnų teisių gynėjų vykdomas nuoseklus kailinių žvėrelių ūkių naikinimas Rusijai dovanoja milijardus ir paverčia ją pasauline kailių prekybos sostine. Tuo tarpu saugumo analitikai neslepia – Rusijos žvalgyba visoje Europoje naudojasi nieko neišmanančiais politikais, remdama radikalias gyvūnų teisių ir ekologines idėjas, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Daugiau nuotraukų (1)
Vakarų šalims masiškai likviduojant savo gamybos pajėgumus, o didiesiems Europos aukcionų namams susiduriant su teisiniais bei geopolitiniais apribojimais, Rusijos kailių prekybos platformos išgyvena tikrą renesansą net ir Kremliui užpuolus Ukrain1.
Sankt Peterburge veikiantys tarptautiniai aukcionai, o ypač seniausia šio sektoriaus bendrovė „Sojuzpushnina“, pastaraisiais metais fiksuoja drastišką kailių paklausos šuolį ir rekordines kainas. Siūlomos kailių kolekcijos išperkamos beveik šimtu procentų, kainos auga kartais, o aukcionuose vėl aktyviai dalyvauja Europos šalių brokeriai.
„Aukščiausią laukinio sabalo kailių partiją kovo mėnesio kailių aukcione brokeris Stevenas Holdenas nupirko Rusijos įmonei „Furnari“ po 4 800 JAV dolerių kainą už vienetą. <...> Pagrindiniai pirkėjai aukcione buvo Kinijos įmonės, palaikomos Italijos, Graikijos ir Rusijos kompanijų“ , – skelbiama „Sojuzpushina“ ataskaitoje.
Prabangiausių laukinių sabalų partijos pasiekia rekordines kainų aukštumas: 228-ajame ir 229-ajame Rusijos aukcionuose geriausi egzemplioriai peržengė 1 200–1 600 JAV dolerių už vienetą ribą. 2026 m. kovo mėnesio aukcione brokeris Stevenas Holdenas įmonei „Furnari“ prabangiausią laukinio sabalo kailio partiją nupirko už rekordinę 4 800 JAV dolerių sumą už vienetą. Tame pačiame aukcione buvo aktyviai prekiaujama ir audinėmis, kurių pasiūla bei kainos čia auga jau kelerius metus iš eilės.
Preliminariais skaičiavimais, vien Sankt Peterburgo kailių aukcionų apyvarta per pastaruosius kelerius metus išaugo beveik trigubai: nuo ~23 mln. USD 2023 m. iki prognozuojamų ~61 mln. USD 2026 m. (2024 m. ji galėjo siekti ~27,5 mln. USD, o 2025 m. šovė iki ~42 mln. USD). Šį spartų finansinį augimą lėmė ne didesnės pardavimų apimtys, o drastiškas kainų šuolis, kurį sukėlė masinis pirkėjų sugrįžimas į rinką.
Į Rusiją sugrįžo Europa ir Azija
Tarptautinių kailių pramonės ekspertų ataskaitose pažymima, kad pastaraisiais sezonais prabangių kailių, ypač fermose užaugintų ir laukinių sabalų, kainos tarptautinėje rinkoje šoktelėjo daugiau nei dvigubai.
Nors Vakarų Europos mados namai oficialiai deklaruoja atsiribojimą nuo rusiškos žaliavos, i6 tiesų kailių srautai buvo tiesiog nukreipti per alternatyvius logistinius ir prekybos kanalus. Pagrindine Rusijos kailių rinkos valdytoja ir kainų diktuotoja tapo Kinija.
Kinijos mados pramonė ir prabangos prekių gamintojai masiškai supirko kailių atsargas Sankt Peterburgo aukcionuose, kad patenkintų milžinišką vidinę paklausą Azijos regione. Rusiškos kailių žaliavos poreikis Kinijoje yra toks didelis, kad analitikai fiksuoja masinį kelionių ir vizų prašymų skaičiaus augimą, nes prekybininkai siekia gyvai dalyvauti aukcionų sesijose ir konkuruoti dėl geriausių partijų.
„Geriausią fermose užaugintų sabalų partiją pirkėjas Giorgio Guida nupirko Kinijos įmonei „Chónge“ po 1 600 JAV dolerių už kailį. Pagrindiniu rinkos varikliu išlieka pirkėjai iš Kinijos.“ , – skelbiama Rusijos aukcionų ataskaitoje.
Kartu su Kinijos pirkėjais aktyvumą išlaiko ir tradiciniai kailių apdirbimo centrai Pietų Europoje. Italijos bei Graikijos brokeriai, taip pat Turkijos tarpininkai veikia kaip tranzito ir alternatyvaus kailių paruošimo mazgai. Rusija aktyviai remia pramoninę kailininkystę šalies viduje, o naujausiuose Sankt Peterburgo aukcionuose pirkėjai iš Azijos bei tam tikrų Pietų Europos regionų demonstruoja neregėtą aktyvumą supirkdami prabangiausius gaminius.
Savų smūgis Lietuvai – pelnas Rusijai
Lietuvoje netrukus įsigaliosiantis ekonomiškai šaliai ir visai Europos Sąjungai žalingas kailinių žvėrelių ūkių draudimas įvedamas pačiu pelningiausiu kailininkams metu. Pasaulinė kailių rinka išgyvena milžinišką deficitą, o vieno kailio supirkimo kaina tarptautinėje rinkoje pakilo daugiau nei 100 procentų.
Lietuvos audinių ūkiai tarptautinėje rinkoje garsėjo kaip vieni moderniausių, o juose užauginti kailiai atitiko aukščiausius kokybės standartus, vertintus pasauliniuose aukcionuose, pavyzdžiui, Suomijos „Saga Furs“.
Užuot išnaudoję rinkos piką valstybės biudžetui pildyti per aukštos pridėtinės vertės eksportą, Lietuvos ūkininkai dabar skaičiuoja milijoninius nuostolius, dėl kurių teismuose jau siekia prisiteisti net 113 mln. eurų žalos atlyginimo iš valstybės biudžeto.
Europos Sąjungos pasitraukimas iš šios ūkio šakos ne tik nesumažino pasaulinio kailių poreikio, bet, priešingai, sukėlė dirbtinį prabangios žaliavos deficitą. Tai tiesiogiai padidino Rusijoje likusių išteklių vertę ir perleido strateginę kontrolę bei milžinišką pelną Rusijai, kurioje tokių ūkių veikla beveik nekontroliuojama. Tai reiškia, kad žvėreliai ten veisiami dešimtis kartų prastesnėmis sąlygomis nei ES.
Transformuodamasi iš europinio eksporto modelio į stiprią Azijos ir Rusijos strateginę ašį, Rusijos kailių prekyba užsitikrino ilgalaikį finansinį stabilumą. Pasauliniai prabangos prekių vartotojai Azijoje toliau reikalauja aukščiausios kokybės kailių, todėl visi pinigų srautai negrįžtamai iškeliauja į Rytus, sustiprindami Maskvos pozicijas tarptautinėje arenoje ir suteikdami jai papildomų ekonominių išteklių.
Panašu, kad Lietuvos politikai, inicijavę ir aklai prastūmę šį draudimą, eilinį kartą pademonstravo visišką ekonominį trumparegiškumą ir geopolitinį naivumą. Kovodami dėl abstrakčių etinių lozungų, jie pasitarnavo Rusijos interesams.
Saugumo analitikai pažymi, kad Rusijos žvalgyba dažnai išnaudoja „nieko neįtariančius naivius Vakarų idealistus“ (angl. useful idiots). Remiant radikalias gyvūnų teisių ir ekologines idėjas, pasiekiamas strateginis tikslas – Vakarų šalių politikai patys uždaro pelningus savo sektorius (tokius kaip kailių ūkiai ar moderni gyvulininkystė), o Rusijos valstybės kontroliuojami aukcionai ir įmonės automatiškai perima šių rinkų kontrolę bei gauna milijardinį pelną.
„Rusijos vyriausybė investavo mažiausiai 82 milijonus eurų į Europos nevyriausybines organizacijas (NVO), kurių pagrindinė užduotis buvo įtikinti ES šalių vyriausybes sustabdyti vietinių energijos išteklių (pavyzdžiui, skalūnų dujų) žvalgybą bei gavybą, siekiant išlaikyti Europos priklausomybę nuo rusiškų žaliavų,“ – buvo skelbiama „Wilfried Martens Centre for European Studies“ tyrimo ataskaitoje.
JAV ir Europos saugumo tarnybų duomenimis, šios lėšos dažniausiai buvo slepiamos po sudėtingais tarptautiniais filtrais ir Bermuduose bei kitose ofšorinėse zonose registruotomis priedangos įmonėmis, kad tikrasis finansavimo šaltinis liktų nematomas visuomenei. Europos Parlamento narių bei NATO ekspertų vertinimais, šios manipuliacijos leido Rusijai pasinaudoti geranoriškais Vakarų aktyvistais kaip įrankiais, kad būtų dirbtinai suvaržytas ES ekonominis savarankiškumas, o valstybės narės ilgam liktų priklausomos nuo rusiškų energetinių bei pramoninių išteklių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.