AKM protrūkis Kėdainių rajone, Josvainių seniūnijoje, Čiukiškių kaime, buvo patvirtintas šį pirmadienį, lapkričio 16 d. Tai pirmasis šiais metais Lietuvoje užfiksuotas AKM protrūkis kiaulių ūkyje. Aplink užkrėsto ūkio teritoriją įrengti įspėjamieji ženklai, informuojantys gyventojus apie AKM židinį ir taikomus patekimo į teritoriją ribojimus.
Šiuo metu svarbiausia – saugiai likviduoti židinį
Židinio likvidavimo darbus koordinuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų komanda, aktyviai bendradarbiaujama tiek su ūkio atstovais, tiek Kėdainių rajono savivaldybe. Gyvūnų nugaišinimas organizuojamas laikantis nustatytų biologinio saugumo reikalavimų, siekiant išvengti papildomo viruso plitimo.
R. Karbauskis – apie žingsnį priekyje ir ateities ūkį: „Europoje tokio pavyzdžio neradome“
Nugaišintos kiaulės bus saugiai surenkamos ir transportuojamos utilizuoti į specializuotą įmonę Rietave, taip pat ieškoma galimybių dalį nugaišintų kiaulių užkasti. Visas procesas vykdomas laikantis griežtų veterinarinių ir biologinio saugumo reikalavimų. Užbaigus gyvūnų nugaišinimo ir gaišenų utilizavimo darbus, toliau bus atliekamas kruopštus kiaulių laikymo patalpų, įrangos bei teritorijos valymas ir dezinfekcija.
„Tokio masto protrūkio likvidavimas yra sudėtingas procesas: reikalaujantis didelių žmogiškųjų ir finansinių pajėgumų, glaudaus institucijų bendradarbiavimo, operatyvumo ir itin griežto biologinio saugumo priemonių laikymosi. Esame sukaupę patirties valdant AKM protrūkius, turime algoritmus, tačiau, žinoma, kiekvienas toks atvejis yra individualus. Židinyje dirbama dviem pamainomis, aktyviai bendradarbiaujame su ūkio atstovais ir savivaldybe. Šiuo metu svarbiausia – kuo greičiau ir saugiau likviduoti ligos židinį, kartu užtikrinant, kad virusas neišplistų į kitus kiaulių ūkius“, – sako VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.
Susiję straipsniai
Tiriamos viruso patekimo aplinkybės
Ūkyje taip pat dirba epizootinį tyrimą atliekanti VMVT ekspertų grupė, kuri aiškinasi galimus viruso patekimo į ūkį kelius ir vertina jo išplitimo riziką. Tyrimams jau paimta daugiau kaip 200 mėginių. Surinkti duomenys padės tiksliau įvertinti protrūkio aplinkybes ir galimą užkrato patekimo laiką.
Aplink užkrėstą ūkį nustatytos 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos, kuriose taikomos nustatytos ligos kontrolės priemonės ir kiaulių bei jų produktų judėjimo ribojimai. Į šias zonas patenka vienas nedidelis ūkis, kuriame laikomos trys kiaulės. Jo priežiūrai skiriamas papildomas dėmesys.
VMVT primena, kad afrikinis kiaulių maras nėra pavojingas žmonių sveikatai. Šia liga serga kiaulės ir šernai, tačiau žmonės AKM neužsikrečia.
Kiaulių laikytojai raginami griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų
VMVT primena, kad AKM virusas plačiai cirkuliuoja laukinėje gamtoje, šernų populiacijoje, todėl grėsmė kiaulių ūkiams išlieka nuolatinė. Šiais metais Lietuvoje AKM nustatytas daugiau kaip 1,5 tūkst. nugaišusių ir sumedžiotų šernų.
Biologinio saugumo reikalavimų būtina laikytis visuose kiaulių ūkiuose, nepriklausomai nuo jų dydžio. Biosauga turi būti užtikrinama kasdien, net ir tuomet, kai aplinkinėse teritorijose AKM atvejų šernams nenustatoma.
Kiaulių laikytojai turi riboti pašalinių asmenų ir transporto priemonių patekimą į kiaulių laikymo vietas, naudoti tik ūkiui skirtą švarią aprangą bei avalynę, laikytis dezinfekcijos reikalavimų ir nuolat stebėti laikomų gyvūnų sveikatos būklę.




