Vis daugiau įvairių šalių vyndarių vynuoges bando auginti gyvame ir
sveikame dirvožemyje. Tik iš tokių vynuogių galima pagaminti vis
populiarėjantį biodinaminį vyną.
Kad vynuogynas taptų gyvu organizmu, vyndariai per metus privalo
panaudoti devynias priemones. Viena jų - karvės rage fermentuotas
mėšlas. Į karvės ragą pilama ir su lietaus vandeniu sumaišyto sugrūsto
kvarco. Pavasarį jis palaidojamas, o iškasamas rudenį.
Biodinaminio vyno gamintojams reikalinga ir elnio šlapimo pūslė. Joje
fermentuojami kraujažolių žiedynai. Kad kompostui, kuriuo tręšiama
dirva, tiktų ąžuolų žievės, jos turi būti laikomos naminio gyvulio
kaukolėje.
Apie tokias priemones pasakoja aromatingo vyno siūlantys paragauti vyno
specialistai.
Todėl Vilniaus restorane „Terazza“ ekologinį ir biodinaminį vyną
pristatęs geriausias Lietuvos someljė Arminas Darasevičius visiškai
nenustebo, kai vienas degustuotojų nedrąsiai prasitarė vyne jaučiantis
ir šlapimo kvapą.
Neįprastas žemdirbystės priemones atskleidęs A.Darasevičius aiškino, jog
jos gali būti naudojamos tik esant palankiam planetų išsidėstymui.
Pažvelgti į kosmosą dar praėjusio amžiaus pradžioje mokė austrų
filosofas Rudolfas Steineris, kuris tapo biodinaminio vyno gamintojų
idėjiniu vadovu.
Jo filosofija sekantys vyndariai tikina, jog jų misija - ne tik gaminti
vyną, bet ir tausoti gamtą.
Šie vyndariai nenaudoja jokių chemikalų ir į savo vynuogynus
neįsileidžia technikos. Piktžoles aplink vynmedžius jie naikina
kauptuku. Vyndariams padeda ir gyvuliai: vasarą vynuogyne laksto
vištos, o atšalus žolę peša avys.
Arti dirvą, kur augs biodinaminiai vynuogynai, taip pat galima ne bet
kada. Tikima, kad dirvos arimas ryte suteikia augalams jėgų, o po pietų
- sulaiko dirvoje vandenį. Tokia vynuogynų priežiūra atima daugiau
laiko, todėl išauga ir vyno savikaina.
Biodinaminio vyno gamybai tinkančios uogos auginamos nedideliuose
vynuogynuose, kuriuos dar sumažina neekologiškai ūkininkaujantys
kaimynai.
Biodinaminio vyno gamintojai dvi su kaimynais besiribojančias vynuogių
eiles paverčia sanitarine zona - nuo jų neskina uogų. Jos gali būti
užterštos cheminėmis medžiagomis.
Biodinaminės vynininkystės propaguotojai nenaudoja chemikalų net
vynuoges užpuolus kenkėjams. Jie įsitikinę, jog vynuogynai turi įgyti
natūralų imunitetą.
Daugybę ritualų atliekantys vyndariai įsitikinę, kad nedideliais
kiekiais gaminamas biodinaminis vynas - elegantiškesnis ir didingesnis.
Nors vyno specialistai teigia, jog atskirti jo skonio nuo įprasto vyno
beveik neįmanoma.
O kaip atskirti ekologišką vyną nuo biodinaminio? Vyno degustacijas
rengiantys specialistai nuolat cituoja Prancūzijos vyndarį Nicolais
Joly.
Viename interviu jis paaiškino: „Abi vyndarystės rūšys yra labai
panašios, tačiau gaminant ekologišką vyną nebūtini judesiai.
Tuo tarpu mums svarbiausia - dinamika. Tai tas pats, kas žmogui vietoj
produktų duoti darbo įrankius ir sėklų, kad jis pats pasigamintų sau
maisto.“
Ant prancūzų vyndarių butelių nėra ir užrašų, jog vynas ekologiškas ar
biologinis, nes nėra patvirtintų taisyklių, kaip turi būti gaminamas
toks vynas. Taisyklės galioja tik dirvožemio priežiūrai.
„Dauguma geriausių šampano rūšių taip pat pagamintos biodinaminiu būdu,
tik gamintojai apie tai neskelbia“, - pasakojo vyno specialistas
A.Darasevičius.
Lietuvoje parduodamo biodinaminio vyno butelis kainuoja 35-50 litų,
tačiau jo įsigyti įmanoma tik specializuotose vyno parduotuvėse. Šio
vyno nėra tiek daug, kad jo butelius būtų galima rikiuoti prekybos
centrų lentynose.
Lietuvoje parduodamas biodinaminis vynas iš Prancūzijoje, Italijoje,
Ispanijoje ir Vokietijoje įsikūrusių ūkių. Toks vynas į Lietuvą
neseniai pradėtas vežti ir iš Čilės, kur jį gamina į šią šalį atvykusi
italų šeima.
Specializuotų parduotuvių šeimininkai pastebėjo, jog pirkėjai dažnai
ieško vegetarams ir veganams tinkančio vyno.
A.Darasevičius teigė, jog gyvulinių produktų nevartojantiems žmonėms
tinka tik visiškai nefiltruotas vynas. Kad vynas būtų skaidrus,
filtravimui dažniausiai naudojama želatina, kuri pagaminta iš gyvūnų
kaulų jungiamosios medžiagos.
Veganams skirtą vyną gaminantys vyndariai jį filtruoja naudodami iš
molio pagamintą medžiagą - bentoniną.