Milijonus kainavusi Vilniaus kuro bazė pradėjo darbą

Atidaryta naujoji AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus kuro bazė. Ji yra viena seniausių iš visų bendrovei priklausančių šešių kuro bazių. Vilniaus kuro bazė modernizuoti pasirinkta pirmoji, kadangi kėlė daugiausia rūpesčių dėl fizinio nusidėvėjimo bei ekologinės padėties. Modernizacijos darbų, vykdytų AB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšomis, vertė – beveik 9 mln. litų be PVM.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jun 27, 2012, 2:53 PM, atnaujinta Mar 18, 2018, 4:56 PM

Garvežiams aptarnauti skirta Vilniaus kuro bazė, pastatyta maždaug prieš 72 metus, yra pati seniausia, techninės būklės atžvilgiu, labiausiai susidėvėjusi. Nuo seniausių laikų Vilniaus lokomotyvų depo teritorijoje esančioje bazėje buvo saugomas mazutas, o praėjusio amžiaus septintame dešimtmetyje, kuriantis vidaus degimo variklių traukos riedmenų parkui, bazė pritaikyta dyzelinui, traukos riedmenų mazgų ir agregatų alyvoms, tepalams saugoti ir jais aprūpinti riedmenis. Pastaraisiais dešimtmečiais Vilniaus kuro bazėje aptarnaujami Vilniaus regiono manevrinių, keleivinių lokomotyvų parkas, dyzelinių traukinių parkas ir dalis filialui „Vilniaus geležinkelių infrastruktūra“ priklausančių kelio mašinų.

Nenutrūkstami srautai krovinių nuolat rieda Lietuvos rytų-vakarų kryptimis, o greitu laiku, įgyvendinus Rail Baltica projektą, srautus gerokai papildys šiaurės-pietų kryptimis judantys kroviniai. Tokiems pervežimams užtikrinti, geležinkelių sistemoje turi būti ne tik gerai sutvarkyta infrastruktūra, tačiau nepriekaištingai organizuotas traukos ir kitų riedmenų darbas.

Siekiant užtikrinti ritmingą ir nepertraukiamą traukos riedmenų ūkio darbą, tinkamai riedmenis eksploatuojant ir aprūpinant juos geriausios kokybės degalais ir tepimo medžiagomis, 2009 metų pabaigoje bendrovės Krovinių vežimo direkcijoje buvo įkurtas naujas padalinys - Kuro bazių valdymo centras.

Naujos Vilniaus kuro bazės statyba prasidėjo 2011 metų rugpjūčio mėnesį senos bazės teritorijoje, o šiuo metu jau atlikti visi statybos ir teritorijos tvarkymo darbai, su pagrindiniu statybos rangovu pasirašytas galutinis atliktų darbų aktas. Valstybinė komisija pasirašė statybos užbaigimo aktą.

Ant žemės ir po žeme (iki rekonstrukcijos)

Iki rekonstrukcijos 1,12 hektarų plote buvo trys antžeminės cilindrinės talpyklos (1000 ir dvi po 2000 kub. m. ). Dvejose iš jų (1000 ir 2000 kub. m.) bendrovės traukos riedmenims aptarnauti, buvo saugomas dyzelinas, dar viena 2000 kub. m. tūrio talpykla, skirta mazuto saugojimui, jau nebuvo naudojama apie 30 metų. Po žeme buvo apie 20 rezervuarų, kurių tūris nuo 20 iki 50 kub. m.. Juose buvo saugomos traukos riedmenų mazgų ir agregatų alyvos ir tepalai.

Daugumos Vilniaus kuro bazės inžinerinių įrenginių, eksploatacinių pastatų, naftos produktų talpyklų, naftos produktų vamzdynų ir jų armatūros, priešgaisrinių tinklų, nuotekų valymo ir gamybinių tinklų techninė būklė buvo labai prasta ir neatitiko galiojančių aplinkosauginių bei technologinių reikalavimų ir normatyvinių dokumentų.

Daug problemų kėlė po žeme esančių alyvų, tepalų rezervuarų bei naftos produktų tiekimo technologinių vamzdynų būklė. Jie, kaip manoma, buvo pakloti be antikorozinės dangos, todėl stipriai pažeisti korozijos, iš jų bet kuriuo metu išsilieję naftos produktai galėjo patekti į gruntą. Dalies šių inžinerinių įrenginių techninė dokumentacija ir brėžiniai nebuvo išlikę, dėl to buvo nežinomos tikslios dalies elektros tinklų, produktotiekio ir kitų požeminių tinklų klojimo po žeme vietos ir jų būklė.

Per visą Vilniaus kuro bazės eksploatavimo laikotarpį didelių nelaimių nebuvo atsitikę – nebūta didelių naftos produktų išsiliejimų atvejų, tačiau kasdien naudojama įranga, dėl išnaudoto savo darbo resurso bei stipraus susidėvėjimo, nebuvo pakankamai sandari ir tvarkinga. Dėl to per ilgą eksploatacijos laiką tam tikrose vietose žemėje susitelkė naftos produktai, kurių kiekiai ir lokacija buvo nustatyti atlikus geologinius tyrinėjimus.

Išardyta beveik viskas

Nauja statyba prasidėjo nuo ardymo – demontuoti visi antžeminiai dyzelino rezervuarai, dauguma pastatų, požeminiai alyvai, tepalams saugoti skirti rezervuarai, visi technologiniai įrenginiai, požeminės komunikacijos ir geležinkelio kelias. Metaliniai įrenginiai degazuoti, išvalyti, supjaustyti ir priduoti į metalo laužą. Taip pat nukasta ir išgabenta utilizuoti apie 1300 kub. m. naftos produktais užteršto grunto, taip atstatant Vilniaus bazes teritorijos ekologinę būklę.

Vykdant žemės kasimo darbus, atrasta daug nežinomų požeminių kanalų, senų pamatų, komunikacinių tinklų, kurių nebuvo nei brėžiniuose, nei topo nuotraukose. Didelę nuostabą sukėlė po žeme rastas aprūdijęs, tačiau nepažeistas ir dar tinkamas naudojimui naftos produktų 22 kub. m. rezervuaras, pagamintas Vokietijoje 1942 m. Vykdant naujos Vilniaus kuro bazės statybą jis buvo naudojamas laikinai dyzelinio kuro saugojimo, tiekimo sistemai.

Nauji degalų ir alyvų ūkio saugojimo principai

Gerinant Vilniaus miesto ekologinę padėtį, bei siekiant sumažinti triukšmingumą, bendrovės vadovybė priėmė sprendimą perkelti Vilniaus manevrinio traukos riedmenų parko aptarnavimą į Vaidotų TP-2 cechą. Be to, atnaujinus traukos riedmenų parką – modernizuojant turimus lokomotyvus, įsigyjant naujus traukos riedmenis – pastaraisiais metais ženkliai sumažėjo degalų, alyvų, tepalų poreikis.

Šie veiksniai padiktavo naujus Vilniaus kuro bazės projektinius pajėgumus. Po rekonstrukcijos, tapo mažesni negu buvo iki tol, dyzelinio kuro ir tepimo medžiagų sandėliavimo ir išdavimo kiekiai. Atsisakyta požeminių alyvos, tepalų ūkių, reikalaujančių didelių elektros sąnaudų šildant juos iki reikiamos temperatūros, pereita prie tiekimo iš 1 kub. m. tūrio konteinerių ir kitos mažesnės saugojimo taros, talpinant ją antžeminiuose apšildytuose konteineriuose. Dyzelino tiekimui įrengta kompaktiška, moderni ir ekonomiška antžeminė siurblinė. Atnaujinti visi naftos produktų išdavimo įrenginiai, atitinkantys šiuolaikinius reikalavimus apskaitai, gaisrinei saugai ir aplinkosaugai. Minėti naftos produktų saugojimo ir išdavimo principai leido pasiekti stulbinamų rezultatų – elektros energijos sąnaudos Vilniaus kuro bazėje sumažintos iki 80 proc.

Šiuo metu Vilniaus kuro bazėje įrengti šeši požeminiai (kiekvieno talpa – 83 kub. m.) rezervuarai su dvigubomis sienelėmis, automatine sandarumo kontrolės sistema ir degalų apskaitos bei matavimo prietaisais. Šie rezervuarai pagaminti Ukrainoje, naudojant portugalų sukurtas technologijas.

Taip pat pakloti nauji elektros, automatikos, naftos produktų tiekimo, gamybiniai, paviršinių nuotekų tinklai, statinių vidaus tinklai. Teritorijos aplinkosauginiams reikalavimams užtikrinti, šalia geležinkelių estakados, ant geležinkelio, įrengtos ekologinės dangos su paviršinių nuotekų surinkimo latakais, o šalia autovežių užpildymo estakados – ekologiškai apsaugota aikštelė. Pastarieji įrenginiai saugos dirvožemį nuo teršalų, netyčinio naftos produktų išsiliejimo atveju.

Atlikus kuro bazės modernizavimą, jos darbuotojų darbo ir ypač buities sąlygos - pasikeitė neatpažįstamai. Be to, ženkliai palengvintas darbuotojų darbas, automatizavus visus naftos produktų saugojimo, judėjimo ir apskaitos procesus, kas sąlygojo žmogiškojo faktoriaus galimų neigiamų pasekmių, atliekant naftos produktų apskaitą ir administravimą, sumažinimą. Kuro bazės automatizavimas sąlygojo 4 darbuotojų etatų sumažinimą.

Vilniaus kuro bazės modernizavimas paskatino labai svarbų bendrovei procesą – automatizuotų kuro bazių valdymo ir degalų apskaitos sistemų įdiegimą ir jų suderinimą su bendrovėje jau įdiegta kompiuterizuota MySAP verslo ir finansų valdymo sistema. Dėl to, kuro bazėje įdegta procesus valdanti SCADA sistema, kuri degalų ir eksploatacinių skysčių išdavimo ir jų apskaitos duomenis, automatizuotu būdu perduoda į bendrovės apskaitos sistemas. Ši programa gerokai palengvina struktūrinių padalinių apskaitos specialistų darbą, atliekamą rankiniu būdu, bei sumažina galimybę klaidų atsiradimui, apskaitant naftos produktus. Lygiagrečiai dirbama rengiant programos projektą, kurio pagalba iš kuro bazių apskaitos duomenys bus perduodami į struktūrinius padalinius.

Bendrai tariant, aprašomas bendrovės objektas įgavo šiuolaikinės, saugios, ekologiškos kuro bazės statusą. „Šiandien mes galime drąsiai teikti, jog stengiamės ir darome viską, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ savo kelyje šalintų visas kliūtis, gyventi ir dirbti ekologiškai, santaikoje su gamta“ – teigia bendrovės vadovai. Vilniaus kuro bazė – akivaizdus užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo pavyzdys.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.