Nuo sausio iki kovo „Gazprom“ grynasis pelnas sumažėjo 23,5
proc., o vėliau bendrovė įsivėlė į diplomatinį karą su Europos
Komisija, dėl kurio Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo
priverstas įsikišti asmeniškai, gindamas monopolininkę nuo tyrimo.
Didžiausia pasaulyje dujų eksportuotoja taip pat sukėlė vietos
veikėjų įtūžį, atsisakydama pirkti jų dujas, nors kyla
abejonių, ar toks žingsnis atitinka galiojančių sutarčių
sąlygas, o didžiausią „Gazprom“ jūrinės dujų gavybos projektą
teko atmesti dėl klientų stygiaus.
„Pirmą kartą nuo 1998 metų „Gazprom“ patiria rimtų finansinių
rūpesčių“, - pastebėjo bankas „VTB Capital“, turėdamas omenyje
metus, kai Rusiją ištiko iki šiol didžiausia ekonomikos krizė po
Sovietų Sąjungos subyrėjimo.
„Rusija ilgą laiką pernelyg išnaudojo „Gazprom“, ir tai buvo
vykdoma įvairiais būdais, įskaitant pastangas siekti kai kurių
tikslų užsienio politikoje..., užkamšyti biudžetą ir įdarbinti
valstybės pareigūnus“, - sakoma specialiame pranešime banko
klientams.
„Gazprom“ buvo įkurta Sovietų Sąjungos gyvavimo pabaigoje,
pertvarkius jos Dujų pramonės ministeriją.
Dabartinį pavidalą bendrovė įgijo 1993 metais, geležiniu
kumščiu vadovaujant tuomečiam premjerui Viktorui Černomyrdinui.
Ši bendrovė beveik iškart buvo praminta „valstybe valstybėje“
- ji buvo tokia didelė ir įtakinga, kad pati formavo savo užsienio
politiką, atsikračiusi mokesčių mokėtojų kontrolės.
Šiuo metu „Gazprom“ aprūpina gamtinėmis dujomis kas ketvirtą
namų ūkį Europoje ir yra įdarbinusi 400 tūkst. žmonių Rusijos
regionuose, kuriuose dažnai pavaduoja vyriausybę tokiose srityse
kaip sveikatos apsauga ir švietimas.
Būtent dėl jos dydžio ir gremėzdiškumo Rusijos federalinės
antimonopolinės tarnybos vadovas Igoris Artemjevas šią savaitę
pavadino „Gazprom“ itin neveiksminga bendrove, kuri turi pakankamai
pinigų ir turi tiesiog susitvarkyti savo namuose.
Bendrovės akcijų vertė retai kada smarkiai smukdavo, nes
investuotojai laiko „Gazprom“ specifiniu rusišku dariniu,
nepaklūstančiu esminėms rinkos taisyklėms.
Rusijos laikraštis: „Tai atrodo kaip pokštas“
Tačiau „Gazprom“ Achilo kulnas - nesugebėjimas suvokti skalūnų
dujų gavybos ir suskystintų dujų gamybos svarbos. Šie veiksniai
sukėlė pasiūlos perteklių Šiaurės Amerikoje ir paklojo pamatus
pasaulinei dujų rinkai.
Šiuo metu „Gazprom“ tiesia du naujus didžiulius vamzdynus į
Europą, kurie kainuos apie 30 mlrd. JAV dolerių.
Analitikai abejoja, ar ES šalims, sutelkusioms dėmesį
energetikos išteklių diversifikavimą, prireiks šių dujotiekių
artimiausiais metais.
„Kai kiti gamintojai stato dujų skystinimo įmones, atsiriekdamos
dalį „Gazprom“ rinkos mažėjančios paklausos Europoje
sąlygomis..., „Gazprom“ atkakliai tiesia naujus vamzdynus. Į
Europą, - rašo Rusijos verslo savaitraštis „Kommersant Vlast“. -
Tai atrodo tarsi pokštas.“
Duomenys rodo, kad per pastaruosius penkerius metus beveik 10
proc. „Gazprom“ vidaus rinkos paveržė privatūs varžovai, tokie
kaip „Novatek“ - bendrovė, kurios vienas iš savininkų yra senas
V.Putino bendražygis ir kuri sparčiai plečia veiklą užsienyje.
Padėtis tik pablogės, jeigu vyriausybė atims iš „Gazprom“
išskirtines teises valdyti tarptautinius dujotiekius ir leis
ambicingiems konkurentams, tokiems kaip „Rosneft“, tiekti vis
didesnius dujų kiekius ES šalims.
Kai kurie netgi neįžvelgia privalumų sprendime nutraukti 40
mlrd. dolerių projektą, siekiant pradėti eksploatuoti Štokmano
dujų telkinį Arkties vandenyne, nes jis tapo neperspektyvus dėl JAV
suskystintų gamtinių dujų pasiūlos.
„Teigiamo poveikio galime tikėtis tik tuo atveju, jeigu „Gazprom“
peržiūrės savo ilgalaikes investicijas ir pakoreguos jas pagal
pasaulinę dujų paklausą“, - komentavo investicinė bendrovė
„Otkritie Financial Corporation“.
Tačiau didžiausią susirūpinimą „Gazprom“ kelia ES nuostata,
kad ši bendrovė yra monopolininkė ir privalo atsisakyti dalies savo
vamzdynų ir perdirbimo įmonių Europoje, skatinant regioninę
prekybą.
