Nuo sausio iki kovo „Gazprom“ grynasis pelnas sumažėjo 23,5 proc., o vėliau bendrovė įsivėlė į diplomatinį karą su Europos Komisija, dėl kurio Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo priverstas įsikišti asmeniškai, gindamas monopolininkę nuo tyrimo.
Didžiausia pasaulyje dujų eksportuotoja taip pat sukėlė vietos veikėjų įtūžį, atsisakydama pirkti jų dujas, nors kyla abejonių, ar toks žingsnis atitinka galiojančių sutarčių sąlygas, o didžiausią „Gazprom“ jūrinės dujų gavybos projektą teko atmesti dėl klientų stygiaus.
„Pirmą kartą nuo 1998 metų „Gazprom“ patiria rimtų finansinių rūpesčių“, - pastebėjo bankas „VTB Capital“, turėdamas omenyje metus, kai Rusiją ištiko iki šiol didžiausia ekonomikos krizė po Sovietų Sąjungos subyrėjimo.
„Rusija ilgą laiką pernelyg išnaudojo „Gazprom“, ir tai buvo vykdoma įvairiais būdais, įskaitant pastangas siekti kai kurių tikslų užsienio politikoje..., užkamšyti biudžetą ir įdarbinti valstybės pareigūnus“, - sakoma specialiame pranešime banko klientams.
„Gazprom“ buvo įkurta Sovietų Sąjungos gyvavimo pabaigoje, pertvarkius jos Dujų pramonės ministeriją.
Dabartinį pavidalą bendrovė įgijo 1993 metais, geležiniu kumščiu vadovaujant tuomečiam premjerui Viktorui Černomyrdinui.
Ši bendrovė beveik iškart buvo praminta „valstybe valstybėje“ - ji buvo tokia didelė ir įtakinga, kad pati formavo savo užsienio politiką, atsikračiusi mokesčių mokėtojų kontrolės.
Šiuo metu „Gazprom“ aprūpina gamtinėmis dujomis kas ketvirtą namų ūkį Europoje ir yra įdarbinusi 400 tūkst. žmonių Rusijos regionuose, kuriuose dažnai pavaduoja vyriausybę tokiose srityse kaip sveikatos apsauga ir švietimas.
Būtent dėl jos dydžio ir gremėzdiškumo Rusijos federalinės antimonopolinės tarnybos vadovas Igoris Artemjevas šią savaitę pavadino „Gazprom“ itin neveiksminga bendrove, kuri turi pakankamai pinigų ir turi tiesiog susitvarkyti savo namuose.
Bendrovės akcijų vertė retai kada smarkiai smukdavo, nes investuotojai laiko „Gazprom“ specifiniu rusišku dariniu, nepaklūstančiu esminėms rinkos taisyklėms.
Rusijos laikraštis: „Tai atrodo kaip pokštas“
Tačiau „Gazprom“ Achilo kulnas - nesugebėjimas suvokti skalūnų dujų gavybos ir suskystintų dujų gamybos svarbos. Šie veiksniai sukėlė pasiūlos perteklių Šiaurės Amerikoje ir paklojo pamatus pasaulinei dujų rinkai.
Šiuo metu „Gazprom“ tiesia du naujus didžiulius vamzdynus į Europą, kurie kainuos apie 30 mlrd. JAV dolerių.
Analitikai abejoja, ar ES šalims, sutelkusioms dėmesį energetikos išteklių diversifikavimą, prireiks šių dujotiekių artimiausiais metais.
„Kai kiti gamintojai stato dujų skystinimo įmones, atsiriekdamos dalį „Gazprom“ rinkos mažėjančios paklausos Europoje sąlygomis..., „Gazprom“ atkakliai tiesia naujus vamzdynus. Į Europą, - rašo Rusijos verslo savaitraštis „Kommersant Vlast“. - Tai atrodo tarsi pokštas.“
Duomenys rodo, kad per pastaruosius penkerius metus beveik 10 proc. „Gazprom“ vidaus rinkos paveržė privatūs varžovai, tokie kaip „Novatek“ - bendrovė, kurios vienas iš savininkų yra senas V.Putino bendražygis ir kuri sparčiai plečia veiklą užsienyje.
Padėtis tik pablogės, jeigu vyriausybė atims iš „Gazprom“ išskirtines teises valdyti tarptautinius dujotiekius ir leis ambicingiems konkurentams, tokiems kaip „Rosneft“, tiekti vis didesnius dujų kiekius ES šalims.
Kai kurie netgi neįžvelgia privalumų sprendime nutraukti 40 mlrd. dolerių projektą, siekiant pradėti eksploatuoti Štokmano dujų telkinį Arkties vandenyne, nes jis tapo neperspektyvus dėl JAV suskystintų gamtinių dujų pasiūlos.
„Teigiamo poveikio galime tikėtis tik tuo atveju, jeigu „Gazprom“ peržiūrės savo ilgalaikes investicijas ir pakoreguos jas pagal pasaulinę dujų paklausą“, - komentavo investicinė bendrovė „Otkritie Financial Corporation“.
Tačiau didžiausią susirūpinimą „Gazprom“ kelia ES nuostata, kad ši bendrovė yra monopolininkė ir privalo atsisakyti dalies savo vamzdynų ir perdirbimo įmonių Europoje, skatinant regioninę prekybą.
