„Vokietijos mažmeninė degalų rinka nebepatraukli daugeliui galimų pirkėjų, nes marža gerokai nukritusi.
Rusijos naftos koncernai galėtų pasinaudoti šia aplinkybe kaip galimybe įžengti į šios šalies degalinių verslą”, – aiškino Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo Maskvos filialo direktorius Konstantinas Simonovas.
Kai kurie rusų naftos koncernai jau žengė pirmuosius žingsnius. Kipre įregistruota prekybos žaliavomis kompanija „Gunvor Group” įsigijo bankrutavusios šveicarų „Petroplus” naftos perdirbimo gamyklą Ingolštate (Pietryčių Vokietija) ir kai kurias jai priklausančias „Pool” degalines.
Europos Komisija pritarė šiam žingsniui.
Tokio pritarimo reikėjo, nes vienas „Gunvor Group” bendraturčių – Rusijos verslininkas Genadijus Timčenka.
Ingolštato naftos perdirbimo gamykla – jau antroji, kurią „Gunvor Group” perėmė iš „Petroplus”. Pirmoji įsikūrusi Antverpene (Belgija).
Europos naftos rinkoje perdirbimo pajėgumų nestinga, todėl tokie pirkiniai duotų naudos tik tais atvejais, jei kartu būtų galima imtis ir prekybos degalais verslo.
Galima Vokietijos „Esso” degalinių tinklo pirkėja laikoma rusų valstybinė milžinė „Rosneft”, Vokietijoje jau turinti naftos perdirbimo gamyklą.
2010-ųjų rudenį šis koncernas įsigijo 50 procentų „Ruhr Ol” akcijų. Šiam holdingui priklauso keturios gamyklos.
Vokiečių degalinių tinklai galėtų būti patrauklūs ir rusų „Lukoil”, kuris Europoje jau valdo 2359 degalines. Lyg tyčia Vokietijoje – nė vienos.
Strateginiai rusų bendrovių planai – pardavinėti naftos produktus Europoje. Dideli muito tarifai iki šiol buvo kliūtis norintiems tiekti šiuos produktus iš Rusijos tiesiai į Vakarų Europą. Tačiau ten įsigijus ir naftos perdirbimo verslą rusams tampa daug lengviau įgyvendinti savo planus.
