Kiek verta mokėti už malkas?

Jei gyveni daugiabutyje, tai laukdamas šildymo sezono gali tik pasyviai stebėti šilumininkų skelbiamas kainas ir laukti sąskaitų už šildymą.

Daugiau nuotraukų (1)

Ričardas Vitkus

Oct 11, 2012, 5:40 PM, atnaujinta Mar 16, 2018, 4:28 AM

Visai kas kita, jei gyveni name, kurio apšildymu turi pasirūpinti pats.

Pastaruoju metu bene pigiausiai už šilumą moka tie privačių namų savininkai, kurie šildymui naudoja malkas.

Nusprendė šildytis malkomis

„Panevėžyje gyvenantis mano draugas gan ilgai eksperimentavo, kol įsitikino, kad pigiausia šildytis kūrenant malkas.

Šildydamasis elektra šis panevėžietis už namo apšildymą kas mėnesį paklodavo apie tūkstantį litų. Ėmęs šildytis dujomis jis per mėnesį sumokėdavo apie 500 litų, o vietoj dujinio katilo pasistačius malkomis kūrenamą katilą šildymui per mėnesį bereikėdavo išleisti 100-150 litų.

Aš tokių eksperimentų neatlieku ir jau keturiolika metų namus apsišildau kūrendamas malkas čekų gamybos „Atmos“ katile“, - portalui lrytas.lt sakė šiaulietis Algis. 

Dviejų aukštų 170 kvadratinių metrų namo apšildymui šis šiaulietis sunaudoja 13-15 kubinių metrų beržinių malkų.

„Jei kūrenčiau alksninėmis ar eglinėmis malkomis, būsto apšildymui man prireiktų 18-20 kubinių metrų malkų. Beržinėmis malkomis apsirūpinau dar pernai. Už kubinį beržo rąstų metrą mokėjau po 125 litus, kadangi kainos nukrito, šiemet malkų būčiau įsigijęs dar pigiau – po 95 litus už kubinį metrą“ , - sakė Algis.

Malkų tiekėją šis šiaulietis susirado pavartęs skelbimų laikraštį. Į namus atvežtus trijų metrų ilgio rąstus Algiui D. teko pačiam susipjauti ir susiskaldyti.

Dauguma klientų pageidauja beržinių malkų

Lrytas.lt pasidomėjo, kokios rūšies malkomis kūrentis geriausia ir kur jų galima įsigyti.

Šiaulių miškų urėdijos vyriausiasis inžinierius Romualdas Zebčiukas paaiškino, kad priklausomai nuo medienos kaloringumo malkos yra skirstomos į tris kaitrumo grupes: „Pirmajai kaitrumo grupei priklauso ąžuolo, uosio, beržo, guobos malkos. Antrajai kaitrumo grupei – pušies, juodalksnio, blindės malkos. Na, o trečiajai kaitrumo grupei priskiriamos eglės, baltalksnio, drebulės malkos.“

„Anksčiau, kai kainų skirtumas tarp pirmai ir antrai kaitrumo grupei priklausančios medienos buvo gan ženklus, itin populiarios buvo antrajai kaitrumo grupei priskiriamos juodalksnio malkos.

Tačiau dabar, kai vienas kietmetris juodalksnio malkų su transportavimu kainuoja 122 litus, o beržo malkų – tik truputėlį brangiau (134 litus) vis daugiau klientų pageidauja beržinių malkų“, - paaiškino R. Zebčiukas.

Šiek tiek kaitresnių už beržines, bet kur kas brangesnių (170 litų su atvežimu už kietmetrį) uosinių malkų pageidauja tik nedidelė dalis klientų.

Dėl degimo metu išsiskiriančių tam tikrų medžiagų uosinės malkos tinkamos ne visiems katilams. O didelės kaitros, kuri išsiskiria kūrenant uosio malkomis, gali neatlaikyti ir kai kurių katilų pakuros.

Per metus Šiaulių urėdijoje kūrenimui yra paruošiama apie 10 tūkst. kietmetrių medienos. Pirmajai kaitrumo klasei priskiriamos medienos – daugiausia beržo - paruošiama 4-5 tūkst. kietmetrių. Juodalksnio malkų parduodama apie 3 tūkst. kietmetrių.

Taip pat antrai kaitrumo klasei priskiriamų ir tiek pat, kiek ir juodalksnio malkos, kainuojančių pušinių malkų pageidauja nedaug pirkėjų, nes šis medis turi sakų, kurie greičiau užkemša ortakius bei kaminus.

Malkas patartina susipjauti pačiam

Medieną malkoms Šiaulių urėdijos miškininkai pardavinėja trijų metrų ilgio rąstais.

„Rąstus pirkėjams atvežame į namus. Belieka rąstus susipjauti, o kalades susikapoti. Nors pirkėjui tenka įdėti triūso arba samdytis pagalbininkus, tačiau malkas patariame pirkti būtent rąstais, nes susikrovę į rietuvę jums atvežtas jau suskaldytas malkas galite nemaloniai nustebti, kai paaiškės, kad šios rietuvės dydis tikrai neatitinka to, už kurį jūs sumokėjote pinigus.

Į sunkvežimio priekabą sumestų skaldytų malkų ar kaladžių krūva atrodys gerokai didesnė nei sudėtų į rietuvę.

Nesąžiningi pardavėjai naudoja ir kitą triuką – parduodami malkas rąstais kainą nurodo ne už kietmetrį, o už erdmetrį. Tokiu būdu pirkėjas užmoka pinigus ne tik už į automobilio priekabą pakrautus rąstus, bet ir už tarp šių rąstų likusius oro tarpus.

Mes medienos tūrį apskaičiuojame į krūvą sukrautų rąstų tūrį padauginę iš glaudinimo koeficiento, kurio dydis vidutiniškai yra 0,63. Tai reiškia, kad mūsų klientams netenka mokėti už rąstų rietuvėje esančius oro tarpus“, - portalui lrytas.lt sakė R. Zebčiukas.

Kad dauguma malkų pardavėjų kainą nurodo ne už medienos erdmetrį, o už kubinį metrą, įsitikinau, pavartęs Šiauliuose leidžiamą skelbimų laikraštį. Iš daugiau nei trisdešimties malkų įsigyti siūlančių skelbimų apie erdmetrius buvo užsiminta tik trijuose skelbimuose.

Kainą diktuoja rinka

Nors šildymo sezonas jau čia pat, malkas Šiaulių urėdijos miškininkai pardavinėja dar vidurvasarį nustatytomis kainomis.

Paklausus, kodėl malkų kaina ir prieš kūrenimo pradžią išliko nepakitusi, Šiaulių urėdijos vyriausiasis inžinierius atsakė, kad malkų kainos urėdijoje yra nustatomos du kartus per sezoną, o įtakos kainoms turi ne sezoniškumas, bet pokyčiai medienos rinkoje.

„Malkų kainai daugiausia įtakos turi stambieji pirkėjai ir bendra ekonominė padėtis. Medienos rinka bene geriausiai atspindi bendrąją šalies ūkio padėtį. Juk medienos reikia ir statyboms, ir prekių padėklams, ir baldams, ir biokuru kūrenamoms degalinėms.

Prieš krizę medienos kainos buvo didelės, atėjus sunkmečiui jos nukrito“, - paaiškino R. Zebčiukas.

Kaitrios bus tik sausos malkos

Pats savo būstą malkomis apsišildantis Šiaulių miškų urėdijos vyriausiasis inžinierius sakė, kad toks šildymo būdas yra pats pigiausias, tačiau turi ir vieną minusą – reikia pačiam dirbti krosniakuriu.

Anksčiau juodalksnio malkomis namus šildęsis R. Zebčiukas sakė šiemet bandysiąs kūrenti beržines malkas: „Kai pirmajai kaitrumo klasei priskiriamų beržinių malkų kietmetris kainuoja vos 12 litų brangiau už žemesnei kaitrumo klasei priskiriamų juodalksnio malkų kietmetrį, geriausia yra kūrentis beržinėmis malkomis.

Tiesa, apsisprendus įsigyti beržinių malkų reikia nepamiršti, kad jas dar reikėtų išdžiovinti, t. y. pora metų palaikyti uždengtoje, tačiau vėjo perpučiamoje malkinėje, o juodalksnio malkos išdžiūsta daug greičiau nei beržinės.“

Kainos neturėtų labai keistis

Paklaustas, ar malkomis kūrentis apsisprendusiems ir tam tinkamą įrangą įsigijusiems žmonės po kelerių metų neteks nusivilti, nes vis labiau populiarėjant biokurui medienos kainos gali išaugti, R. Zebčiukas sakė manąs, kad jos smarkiai kilti neturėtų. Todėl malkomis būstą besišildantys žmonės už šilumą mokės pigiau, nei tie, kurie naudos kitos rūšies kurą.

„Didelėms biokuro katilinėms tiekiamos ir medienos atliekos, kurios anksčiau nebūdavo panaudojamos. Tiems, kas tvirtina, kad Lietuvos miškai netrukus iškeliaus per kaminą, yra neteisūs.

Mediena, priešingai, nei, pavyzdžiui, durpės, yra atsinaujinantis energijos šaltinis. Medienos turime pakankamai. Nukirstų medžių vietoje atsodinami nauji. Šiuo metu medienos Lietuvoje atauga daugiau, nei sunaudojama.

Todėl ateityje malkų kaina tikrai neturėtų smarkiai kilti, o jei ir kils, tai jos pakilimas tikrai nebus atsietas nuo bendro ekonomikos ir gerovės pakilimo“, - prognozavo R. Zebčiukas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.